На тему

Аптеки, фармацевтические предприятия Другая связанная с медициной деятельность Красота и оздоровление Медицинские исследования Медицинское оборудование, материалы Общественные лечебные учреждения Одонтология Оптика, окулисты Частные лечебные заведения

Miego sutrikimai ir neurologija: kodėl nemiga nėra tik paprastas nuovargis

29 мая 2025 г.

Неврологи

Miego sutrikimai šiandien yra viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės jaučiasi išsekę, pavargę ir nepajėgūs susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Nors kartais manoma, kad prastas miegas yra tik laikinas reiškinys, iš tiesų už jo dažnai slepiasi kur kas rimtesnės priežastys – tiek netinkami įpročiai, tiek neurologiniai arba psichikos sutrikimai.

Kaip teigia reabilitacijos ir sporto medicinos centro neurologai, miego kokybė turi tiesioginį ryšį su mūsų fizine ir psichologine sveikata. Todėl suprasti, kas slypi už nemigos, padeda būtent neurologija – medicinos sritis, kuri nagrinėja centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklą bei jos sutrikimus.

Miego sutrikimai: ne tik nemiga

Pasak neurologės, miego sutrikimai skirstomi į šias pagrindines grupes:

Nemiga (kai neužmiegama, dažnai prabundama arba prabundama per anksti),
Būdravimo sutrikimai (kai jaučiamas nuolatinis dienos mieguistumas),
Parasomnijos (motorinio aktyvumo, kalbėjimo, vaikščiojimo sutrikimai miegant),
Miego ir būdravimo ritmo sutrikimai (pvz., pamaininis darbas, „skrydžių lagas“).

Nemiga – dažniausiai pasitaikantis sutrikimas, kurį gali sukelti tiek išoriniai veiksniai (stresas, pasikeitusi aplinka), tiek vidiniai (nerimas, ligos, neurologiniai sutrikimai). Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus miega pakankamai, bet dėl sutrikusio miego suvokimo jam atrodo, kad neužmiega ar nepailsi. Ši situacija dažna vyresniame amžiuje – žmogus atsigula labai anksti, pabunda naktį ir mano, kad nemiegojo visą naktį, nors iš tikrųjų miegojo pakankamai.

Kodėl svarbu kreiptis į neurologą?

Neurologijos specialistai padeda ne tik nustatyti nemigos priežastis, bet ir atskirti, ar miego sutrikimas yra pirminis, ar antrinis. Pirminė nemiga neturi aiškios medicininės priežasties, o antrinė gali būti susijusi su kitomis ligomis – depresija, nerimu, kvėpavimo sutrikimais miego metu, neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga.

Gydytojas neurologas įvertina miego struktūrą, simptomų trukmę ir intensyvumą, gali paskirti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, polisomnografiją – tyrimą, kuris leidžia stebėti smegenų veiklą, kvėpavimą ir judesius miego metu. Būtent neurologija leidžia pažvelgti į miegą kaip į sudėtingą biologinį procesą, kurio sutrikimai dažnai signalizuoja apie gilumines problemas.

Kuo pavojinga ilgalaikė nemiga?

Miegas – esminis sveikatos šaltinis. Jo trūkumas ilgainiui gali sukelti rimtų pasekmių:

prastėja dėmesys, atmintis, darbingumas;
blogėja nuotaika, didėja dirglumas;
kaupiasi lėtinis nuovargis, kuris gali sukelti depresiją ar nerimo sutrikimus;
auga kraujospūdis, didėja antsvorio, diabeto, širdies ligų ir imuninės sistemos susilpnėjimo rizika.
Be to, dėl mieguistumo dienos metu dažnėja nelaimingi atsitikimai, ypač vairuojant ar dirbant su technika.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei ilgiau nei tris savaites:

užmigti užtrunka ilgiau nei 30 minučių,
dažnai prabundama naktį ir sunku vėl užmigti,
miegama trumpiau nei šešias valandas,
jaučiamas ryškus nuovargis rytais,
– vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju arba neurologu.

Taip pat svarbu kreiptis, jei naktį knarkiate ar nustojate kvėpuoti, jaučiate nemalonius pojūčius kojose, kurie verčia judėti, arba dieną jaučiate stiprų mieguistumą, nors naktį lyg ir pakankamai miegate.

Kaip gydomi miego sutrikimai?

Miego sutrikimų gydymas visada turi būti individualus ir priklauso nuo tikslios diagnozės. Svarbu žinoti, kad tas pats gydymo metodas vienam sutrikimui gali būti veiksmingas, o kitam – netgi žalingas. Todėl savarankiškas gydymas vaistais yra nepatartinas.

Pasak gydytojos neurologės, net iki 80 proc. nemigos atvejų galima palengvinti nemedikamentinėmis priemonėmis. Viena svarbiausių – miego higiena:

eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgaliais;
susikurti ramų pasiruošimo miegui ritualą – lengvas pasivaikščiojimas, šilta arbata, skaitymas;
vengti ryškių ekranų šviesos prieš miegą;
nevalgyti sunkaus maisto ir negerti kofeino vakare;
sportuoti bent tris valandas prieš miegą;
jei nepavyksta užmigti – nebandyti „priverstinai“ miegoti, o trumpam atsikelti ir užsiimti ramia veikla.

Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti trumpalaikį vaistų kursą arba augalinius preparatus. Tačiau neurologai pabrėžia, kad ilgalaikis migdomųjų vartojimas be priežasties gali pabloginti situaciją – ypač jei nemiga yra susijusi su kitais neurologiniais sutrikimais.

Neurologijos vaidmuo – esminis

Šiuolaikinė neurologija neapsiriboja vien tik ligų gydymu – ji padeda geriau suprasti žmogaus smegenų veiklą, miego struktūrą ir jų sąveiką su emocijomis, aplinka bei gyvenimo būdu. Todėl esant lėtiniams miego sutrikimams, svarbu neuždelsti ir kreiptis į specialistą, kuris gali padėti rasti ne tik simptomų malšinimo, bet ir ilgalaikio sprendimo kelią.

Темы: Miego sutrikimai Неврологи