Sensorika – kas tai?

5 марта 2024 г.
Sensorika – kas tai?

Sensorika, sensorinė sistema, sensorinė integracija… Tai yra daugelis iš dažnai girdimų sąvokų,bet ar tiksliai žinome, kas tai yra? Šiame straipsnyje išsiaiškinsime pagrindines sąvokas
susijusias su sensorine, arba dar kitaip žinoma kaip jutimine, kūno sistema.

Kas yra sensorika?

Sensorika yra mokslas, nagrinėjantis pojūčius, jų kontroliavimą ir suvokimą. Šis mokslas tyrinėja, kaip organizmai suvokia aplinką, priima stimulus ir perduoda juos smegenims
interpretuoti. Tyrimai sensorikos srityje padeda suprasti, kaip žmonės ir kitos gyvos būtybės bendrauja ir sąveikauja su aplinka per jutimus, kaip tai veikia jų elgesį ir kaip smegenys suvokia
ir apdoroja gautą informaciją iš aplinkos per pojūčius.

Kas yra sensorinė nervų sistema?

Sensorinė nervų sistema yra dalis periferinės nervų sistemos, kuri atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš kūno organų ir audinių į centrinę nervų sistemą (smegenis ir nugaros
smegenis). Ji sujungia jutimo receptorių ląsteles su nervų skaidulomis, kurios perduoda informaciją apie pojūčius.
Ši sistema atlieka svarbų vaidmenį, leisdama organizmui suvokti aplinką ir reaguoti į įvairius stimulus. Jutimo receptoriai, esantys įvairiuose kūno dalyse bei organuose, registruoja skirtingus
pojūčius, tokius kaip skausmas, šiluma, šaltis, tempimas, triukšmas, kvapas ir kt. Šie jutimo signalai perduodami nervų skaidulomis į centrinę nervų sistemą, kur jie yra interpretuojami ir
suvokiami.

Sensorinė nervų sistema gali būti suskirstyta į du pagrindinius centrus:

  • Somatinė sensorinė sistema: atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš odos, raumenų, sąnarių ir kitų somatinių (kūno) struktūrų. Ši sistema padeda suvokti ir
    kontroliuoti kūno judesius bei užtikrina saugų kontaktą su aplinka.
  • Visceralinė (vegetatyvinė) sensorinė sistema: atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš vidaus organų, tokių kaip širdis, plaučiai, skrandis ir kt. Ši sistema leidžia organizmui
    reaguoti į vidaus organų būklę ir reguliuoti jų veiklą.

Sensorinė nervų sistema yra svarbi normaliam kūno funkcijų suvokimui ir palaikymui bei prisideda prie organizmo adaptacijos prie aplinkos pokyčių.

Kaip nepasiklysti tarp sąvokų?

Sensorika ir sensorinė nervų sistema yra susijusios, tačiau tai yra dvi skirtingos sąvokos.
Sensorinė nervų sistema yra fiziologinė sistema, atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš kūno organų į centrinę nervų sistemą. Kita vertus, sensorika apibūdina visą mokslo šaką ir
supratimą apie jutimo pojūčius, jų percepciją ir suvokimą. Nepaisant šios skirtumo, dažnai kasdienėje kalboje mes naudojame terminą “sensorika”, norėdami apibrėžti visas jutimo
funkcijas ir organizmo atsakus į aplinką. Toks plačiai naudojamas terminas dažnai sujungia įvairius pojūčius ir juos lygina, todėl žmonės neformaliai šnekamojoje kalboje lengvai naudoja terminą “sensorika”, kaip bendrą terminą apibūdinantį jutimo procesus ir jų suvokimą.

Kas yra pojūčiai?

Pojūčiai yra organizmo gebėjimas suvokti ir reaguoti į įvairius išorinius arba vidinius stimulus. Tai apima visą informaciją, kuri yra gaunama per jutimo organus ir perduodama į nervų sistemą.
Dažnai visi minime penkis pagrindinius kūno pojūčius, tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad visgi asmuo turi net 8 pojūčius!

Išsamiai apžvelkime kiekvieną jų:

1. Regos (vizualinis) pojūtis

Tai gebėjimas suvokti šviesos ir spalvų teikiamą informaciją apie aplinką per akis – regos organus. Šis pojūtis leidžia mums matyti pasaulį aplink save ir interpretuoti vizualinę informaciją.

Regos pojūčio proceso pagrindas yra akys, kurios veikia kaip optiniai prietaisai, fokusuoja šviesą ant tinklainės ir konvertuoja ją į nervinius impulsus. Akies dalys, tokios kaip ragena, lęšis ir
tinklainė, būtinos, kad vaizdai būtų tinkamai suformuoti ir perduodami smegenims. Tai kompleksiškas procesas, kurį galima suskaidyti į keletą etapų:

  • Šviesos sugavimas: akys „pagauna“ šviesą iš aplinkos. Ragena ir lęšis padeda sureguliuoti šviesos intensyvumą.
  • Vaizdo formavimas ant tinklainės: sugauta šviesa fokusuoja vaizdą ant tinklainės, kurioje
    yra šviesai jautrios ląstelės – fotoreceptoriai.
  • Fotoreceptorių stimuliavimas: fotoreceptoriai, vadinami lazdelės ir kolbelės, sureaguoja į šviesą ir sukuria nervinius impulsus.
  • Nervinių impulsų perdavimas į smegenis: impulsai, kurie yra generuojami
    fotoreceptoriuose, perduodami per akies nervą į smegenis, kur yra interpretuojami kaip
    vaizdas.
  • Vaizdo suvokimas: smegenys apdoroja gautus nervų impulsus ir sukuria vizualinį
    suvokimą, kuris padeda mums suprasti matomą pasaulį.

Pavyzdžiui, įsivaizduokime žmogų, žiūrintį į nuostabų saulėlydį. Akys sugauna spalvų gausą, debesų formas ir saulės spindulius. Ši informacija yra perduodama smegenims, kurios ją
apdoroja ir leidžia žmogui mėgautis regėjimo patyrimu ir jutimu, suvokiant gražią aplinką.

2. Klausos pojūtis

Tai gebėjimas suvokti garsus ir kylančias garso bangas aplinkoje. Tai leidžia žmonėms išgirsti ir interpretuoti garsus, o šis pojūtis yra svarbus komunikacijai, orientacijai ir
bendravimui su aplinka.

  • Garsų bangų sugavimas: ausys gaudo garsų bangas iš aplinkos. Garsai yra oro slėgio svyravimai, kurie plinta ore ir patenka į klausos organus.
  • Klausos organų veikimas: garsai pasiekia klausos organus, kurie yra ausyse. Vidinės ausies struktūros, tokios kaip būgnelis ir klausomieji kauliukai, pradeda reaguoti į garsus.
  • Klausos receptorių sužadinimas: klausos ląstelės, esančios klausos organuose (ausies nervo galūnės), sužadina nervinius impulsus.
  • Nervų impulsų perdavimas į smegenis: nerviniai impulsai, perduodami per klausos nervą į smegenis.
  • Garsų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus impulsus ir sukuria įvairius garsų atvaizdus, kurie yra suvokiami kaip skirtingi garsai ir jų reikšmės.

Pavyzdžiui, įsivaizduokime koncertą, kur yra grojama graži muzika. Klausantis žmogus girdi įvairias muzikos garsų sudėtis – instrumentus, vokalus ir ritmo elementus. Jo ausys sugeba
atskirti skirtingus garsus ir perduoti šią informaciją smegenims. Šis procesas leidžia žmogui mėgautis muzikos kūriniu, suprantant ir suvokiant skirtingus garsų elementus. Yra posakis –

klausą galima lavinti, būtent koncentruotas garsų, garso bangų atskyrimas ir susiejimas su jau žinoma informacija yra klausos lavinimas.

3. Skonio pojūtis

Tai gebėjimas suvokti skonį. Jis leidžia žmonėms mėgautis ir atpažinti skirtingus maisto ir gėrimų skonius. Skonio pojūtis yra glaudžiai susijęs su mūsų burnos ir nosies
organais.
Skonio procesas apima kelis etapus:

  • Cheminis skonį sukeliančių medžiagų aptikimas: pradedant valgyti ar gerti, skonio
    receptoriai, esantys burnoje, aptinka skonį sukeliančių medžiagų signalą.
  • Receptorių stimuliavimas: skonio ląstelės burnoje, ypač liežuvyje, suaktyvinamos
    cheminėmis medžiagomis esančiomis maiste. Skonio ląstelės turi specialius receptorių
    baltymus, kurie sureaguoja į skirtingus skonio tipus: sūrų, saldų, kartų, rūgštų ir umamį
    (intensyvų).
  • Impulsų perdavimas: suaktyvintos skonio ląstelės perduoda nervinius impulsus,
    pavyzdžiui, gomurio nervą, į smegenis.
  • Smegenų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus impulsus ir interpretuoja juos kaip
    tam tikro skonio patirtį.

Pavyzdžiui, ragaujant šokolado gabalėlį, sūrio arba saldaus vaisiaus gabalėlį, skonio pojūtis yra aktyvuojamas. Kiekvienas skonio tipas sukelia skirtingą reakciją skonio ląstelėse ir nervų
sistemoje, leidžiant mums atpažinti ir mėgautis įvairiais skoniais. Skonio pojūtis yra svarbus mūsų mitybos patirtims ir prisideda prie mūsų gebėjimo atpažinti maisto kokybę.

4. Uoslės pojūtis

Tai gebėjimas suvokti kvapus ir aptikti įvairius kvapus aplinkoje. Uoslė yra glaudžiai susijusi su nosies organais, ypač jos gleivine, kuri yra padengta uoslės receptorių
ląstelėmis. Uoslės pojūtis padeda mums suvokti ir atpažinti įvairius kvapus, o šis pojūtis yra svarbus ne tik maisto patirtims, bet ir prisideda prie prisiminimų ir emocijų.
Uoslės procesas apima keletą etapų:

  • Kvapų įkvėpimas: įkvepiant orą per nosį, jame esantys kvapai patenka į nosies ertmę.
  • Kvapų aptikimas: nosies gleivinėje yra uoslės ląstelės, kurios turi specialius receptorius jautrius kvapams. Įkvepiant, oro dalelės, kuriose yra kvapų medžiagos, prisiliečia prie šių
    receptorinių baltymų.
  • Receptorinių baltymų stimuliavimas: kvapai sukelia stimuliaciją uoslės ląstelėse. Kiekvienas kvapas sukelia specifinį receptorinio baltymo atsaką, kuris aktyvuoja nervinių impulsų perdavimą.
  • Nervų impulsų perdavimas: aktyvuotos uoslės ląstelės perduoda nervų impulsus per uoslės nervus į smegenis.
  • Smegenų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus nervų impulsus ir interpretuoja juos kaip tam tikrą kvapą arba aromatą.

Pavyzdžiui, jeigu įkvepiame gėlių puokštės kvapo, oro dalelės, kuriose yra gėlių kvapų medžiagos, sukelia uoslės ląstelių stimuliavimą. Uoslės ląstelės aktyvuoja nervų impulsų
perdavimą, o smegenys šį signalą interpretuoja kaip gėlių aromatą. Toks kvapas gali sukelti prisiminimus, emocijas arba džiaugsmą, arba pasišlykštėjimą – taip atpažįstant netinkamus,
sugedusius produtkus, todėl uoslės pojūtis yra svarbus mūsų kasdieninėje patirtyje.

5. Lytėjimo pojūtis

Jis yra susijęs su fizinio kontakto su aplinka perdavimu per odą. Šis pojūtis leidžia mums jausti skirtingus taktilinius stimulus, tokius kaip šiluma, šaltis, švelnus lietimas arba aštrios tektūros. Lytėjimo pojūtis yra svarbus ne tik fizinei patirčiai, bet ir emocinei sąveikai bei socialiniam bendravimui.

Lytėjimo procesas apima keletą etapų:

  • Receptorių stimuliavimas: odos paviršiuje yra specialūs lytėjimo receptoriai, vadinami taktiliniais receptoriais, kurie reaguoja į skirtingus stimulus ir prisilietimus.
  • Jutimų perdavimas nervų sistemai: lytėjimo receptoriai aktyvuojami, kai oda yra veikiama aplinkoje esančių dirgiklių. Šie receptoriai generuoja nervų impulsus.
  • Nervų impulsų perdavimas: nervų impulsai nuo lytėjimo receptorių perduodami per nervų skaidulas į nervų sistemą.
  • Smegenų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus nervų impulsus ir interpretuoja juos kaip tam tikrus pojūčius, tokius kaip šiluma, šaltis, spaudimas arba švelnus lietimas.

Pavyzdžiui, jeigu bandote paimti šiltą puodelį arba pilti šaltą vandenį ant rankos, jūsų lytėjimo receptoriai aktyvuojami, ir smegenys interpretuoja tai kaip šilumos arba šaltumo pojūtį. Šis
pojūtis gali būti malonus arba nepatogus, priklausomai nuo suvokiamo jausmo intensyvumo ir konteksto. Lytėjimo pojūtis taip pat yra svarbus emocinei sąveikai, pavyzdžiui, per fizinį kontaktą perduodamas meilės arba šilumos jausmas.

6. Vestibulikos pojūtis

– gebėjimas suvokti judėjimą ir kūno padėtį erdvėje. Šis pojūtis yra susijęs su vestibuline sistema, kuri yra vidinės ausies dalyje ir atsakinga už kūno judėjimo ir
padėties suvokimą. Nors centras yra ausyje, su klausa nieko bendro neturi. Vestibulikos pojūtis yra esminis judėjimo koordinavimui, pusiausvyrai ir orientacijai erdvėje palaikyti.
Vestibulikos pojūtis veikia keletu būdų:

  • Vestibulinio aparato stimuliacija: vestibulikos sistema susideda iš vidaus ausies organų, kurie yra jautrūs kūno judėjimui. Organai vadinami otolitais ir trijų kanalų sistema.
    Otolitai registruoja kūno horizontalius judėjimus, o trijų kanalų sistema – pasukimus ir posūkius.
  • Nervų impulsų perdavimas: vestibulinio aparato organai generuoja nervų impulsus, kai kūnas juda arba pasisuka. Šie impulsai perduodami per vestibulinį nervą į smegenis.
  • Jausmų integravimas su kitais pojūčiais: vestibulikos pojūtis dažnai integruojamas su kitais pojūčiais, tokiais kaip lytėjimas ir rega, siekiant sukurti bendrą kūno suvokimą.

Pavyzdžiui, vaikas, kuris sėdi supynėje ir pasisuka, jaus vestibulikos pojūtį. Vestibulinis aparatas užfiksuoja kūno pasisukimus, o tai sukelia nervų impulsų perdavimą į smegenis. Šis
pojūtis leidžia vaikui suprasti, kur yra jo galva ir kūnas erdvėje, ir prisitaikyti prie judėjimo ir erdvės pokyčių. Vestibulikos pojūtis yra svarbus normaliam judėjimui, koordinacijai ir
pusiausvyrai, ypač vaikystėje.

7. Propriocepcija

– gebėjimas suvokti savo kūno judesius, padėtį ir jėgą be jutimo organų pagalbos. Šis pojūtis yra susijęs su proprioceptine sistema, kuri yra sklaidoma per raumenis,
sąnarius, sausgysles ir sąnarių kapsules. Propriocepcinė sistema „gyvena“ mūsų sąnariuose ir raumenyse. Ši sistema pateikia mums informaciją apie kūno padėtį, jame veikiantį svorį ir jėgą,
juntamą spaudimą ir patiriamą tempimą. Dėl jos suvokiame, kaip ir kur kūnas juda erdvėje.

Propriocepcija suteikia mums suvokimą apie tai, kiek jėgų reikia norint pakelti lengvą objektą arba sunkią kuprinę. Veikianti propriocepcinė sistema yra esminė koordinuotų judesių, įskaitant
kasdienius įprastus veiksmus, dalis. Smegenys analizuoja per propriocepcinę sistemą surinktą informaciją, kuri yra glaudžiai susijusi su vestibuline sistema. Ši sistema padeda suvokti
gravitaciją ir yra atsakinga už mūsų pusiausvyrą, bei jėgą.

Propriocepcija veikia šiais būdais:

  • Raumenų ir sąnarių signalai: kiekvieno judesio metu, raumenų ir sąnarių receptorai sukelia nervų impulsus dėl raumenų tempimo, susitraukimo ar sąnario padėties pokyčių.
  • Sąnarių kapsulių jutikliai: sąnarių kapsulėse esantys jutikliai taip pat prisideda prie propriocepcinio pojūčio, registruodami sąnario padėtį ir judėjimo ribas.
  • Jutimų perdavimas nervų sistemai: nervų impulsai, sukeliami judėjimo ar padėties pokyčių, perduodami į centrinės nervų sistemos dalis, ypač į smegenis ir smegenų
    smegenis.
  • Jausmų integravimas su kitais pojūčiais: propriocepcija integruojama su kitais pojūčiais, tokiais kaip lytėjimas, vestibulika ir rega, norint sukurti visuminius kūno suvokimą ir
    valdymą.

Pavyzdžiui, kai žmogus užmerkia akis ir lenkia pečius į priekį, jis vis tiek jaučia, kur yra jo rankos, net nepažvelgdamas į jas. Tai yra propriocepcijos pavyzdys. Raumenys, sausgyslės ir
sąnariai perduoda informaciją apie rankų padėtį ir judesius, net kai vizualinė kontrolė yra ribota.
Propriocepcijos pojūtis yra esminis judėjimo koordinavimui ir kūno suvokimui.

8. Interocepcija

yra gebėjimas suvokti ir interpretuoti vidaus kūno būsenos signalus, tokius kaip alkis, troškulys, nuovargis, skausmas, noras šlapintis ir kitos vidaus organų funkcijos. Šis pojūtis
leidžia mums jausti, kas vyksta mūsų kūno viduje, ir suvokti jo poreikius.

  • Interocepcijos procesas apima keletą etapų:
    Vidaus organų signalai: vidaus organai, tokie kaip skrandis, žarnos, širdis ar plaučiai,siunčia signalus į nervų sistemą.
  • Receptorų stimuliavimas: receptoriai, esantys vidaus organuose, reaguoja į šiuos signalus,sukeldami nervinius impulsus.
  • Impulsų perdavimas: nervų impulsai, kurie yra sukeliami vidaus organų receptoriams,perduodami per nervų sistemą į smegenis.
  • Smegenų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus nervų impulsus ir interpretuoja juos kaip tam tikrą vidinę būseną ar poreikį.

Pavyzdžiui, kai valgome ir jaučiame sotumo jausmą skrandyje, tai yra interocepcijos pojūčio rezultatas. Skrandžio receptorai informuoja nervų sistemą apie skrandžio būseną, ir smegenys
suvokia šį signalą kaip patenkintą pilvo poreikį. Arba jeigu jaučiame skausmą žarnyne ar kur kitus savo kūne, už tai taip pat yra atsakinga interocepcija. Tai yra labai svarbus pojūtis, kuris
tiesiogiai nusako mūsų kūno būklę.

Pabaigai:

Suvokimas apie savo kūną ir jo pojūčius yra esminis aspektas gerinant savo gerovę ir gyvenimo kokybę. Žinios, kaip veikia įvairūs kūno pojūčiai padeda žmonėms suprasti, kaip jų kūnas
reaguoja į išorinę ir vidinę stimuliaciją. Šis suvokimas leidžia tinkamai reaguoti į stresą, kontroliuoti emocijas, pagerinti kūno koordinaciją ir išlaikyti gerą fizinę bei psichinę sveikatą.

Svarbu išmokti atpažinti ir suprasti skirtingus pojūčius, nes tai gali padėti priimti tinkamus sprendimus dėl gyvenimo būdo, mitybos, fizinės veiklos ir kitų veiksnių, kurie tiesiogiai veikia
kūno gerovę. Ši sritis taip pat prisideda prie sveikos savivokos ir asmens augimo, skatindama sąveiką tarp kūno, aplinkos ir protinės veiklos. Išmokti klausytis ir gerbti savo kūną yra kelias į
sveikatos ir gyvenimo pusiausvyrą.

Новые статьи

  • Patogiausias būdas atsikratyti netaisyklingo sąkandžio – kapos

    Daug žmonių nedrįsta plačiai šypsotis – trukdo kreivi dantys, netaisyklingas sąkandis. Nemažai tokių, kurie gydytojų ortodontų vengia žinodami, kiek nepatogumų sukelia breketai. Tačiau „Šypsenos akademija“ siūlo inovatyvų dantų tiesinimo būdą – kapas, leidžiančias ne tik pasiekti geriausių rezultatų, bet ir viso gydymo metu patogiai jaustis. Kodėl verta...
  • Unikalios korėjietiško veido prausiklio sudedamosios dalys ir jų nauda

    Korėjiečių odos priežiūros filosofija orientuota į švelnų, bet veiksmingą valymą, daugiausia dėmesio skiriant odos puoselėjimui jau pirmajame procedūros etape. Ši filosofija lėmė daugybę naujoviškų ir unikalių ingredientų, dėl kurių korėjietiškos valomosios priemonės išsiskiria iš kitų. Panagrinėkime kai kuriuos iš šių įdomių komponentų ir kaip jie prisideda prie sveikos ir skaisčios veido...
  • Kodėl į mankštos programą vertėtų įtraukti pasipriešinimo juostas?

    Šiandien turime visas galimybes mankštintis namuose. Tam galime rinktis nebrangią, bet tikrai efektyvią įrangą. Vienas palankiausių pasirinkimų neabejotinai yra pasipriešinimo juostos, kurios gali padėti pasiekti tikrai puikių rezultatų. Pasirinkti tinkamas pasipriešinimo juostas galite atsižvelgdami į savo fizinį pasirengimą, nes šių juostų stiprumas labai varijuoja. Jei dar dvejojate, ar į...
  • Kada reikia atlikti dantų plombavimą?

    Reguliarūs vizitai pas odontologą ir atsakinga dantų priežiūra namuose – neišvengiama būtinybė visiems žmonėms, kurie nori turėti gražią šypseną ir sveikus dantis. Dėl laiko stokos ar kitų priežasčių, reguliariais vizitais pas odontologą pasirūpina toli gražu ne kiekvienas žmogus. To pasekmė – sudėtingos burnos ertmės ligos ir brangiai kainuojantis dantų gydymas. Dantų plombavimas...
  • Kaip sukurti tobulą miego rutiną savo kūdikiui?

    Pirmosios kelios kūdikio gyvenimo savaitės gali būti vienos sunkiausių. Kūdikiui prisitaikant prie naujos aplinkos, jūsų gyvenimas sustoja. Kūdikis neskiria dienos nuo nakties. Jis negali miegoti ilgiau nei kelias valandas nevalgęs. Daugelis tėvų kenčia nuo miego trūkumo. Kai kurie tėvai mano, kad gali to išvengti, jei savo kūdikiui sudarys miego grafiką. Kiti tėvai mano, kad jų kūdikis turi...
  • Kokios sultys yra pačios naudingiausios sveikatai?

    Kiekvienas žmogus privalo pats pasirūpinti savo sveikata. Tai žinoma nereiškia, kad susirgę turėtume gydytis savarankiškai, tai reiškia, jog turime nuolat stengtis, kad sveikata nesutriktų. Bendra sveikatos bei mūsų organizmo būklė priklauso nuo sveikos gyvensenos, kuri apima mitybą, fizinį aktyvumą, darbo bei poilsio režimą. Nuo mitybos priklauso daug organizme vykstančių procesų, todėl ji...
  • Nuo ko priklauso spermos kiekis?

    Spermos kiekis yra svarbus rodiklis, kalbant apie vyrų reprodukcinę sveikatą. Įvairūs veiksniai gali daryti įtaką spermos kiekiui, o šiame straipsnyje aptarsime, nuo ko priklauso spermos gamyba ir kaip įvairios aplinkybės gali ją paveikti. Urologas, kaip šlapimo ir reprodukcinės sistemos specialistas, gali padėti suprasti šiuos klausimus ir, jei reikia, siūlyti atitinkamus gydymo...
  • Riešo skausmas

    Ką dažniausiai darote, kai jaučiate ūmų (stiprų) riešo skausmą? Įtvarai ar nuskausminamieji vaistai, kuriuos rekomenduoja ūmaus skausmo metu yra ne visada tinkamiausias sprendimas. Dažnu atvėju laikyti riešą įtvare ir tikėtis pagerėjimo nėra tinkamas sprendimas (nebent trumpam, jeigu tai ūminis skausmas), visgi riešo skausmas gali būti ne tik dėl riešo audinių problemų, bet tam turi įtakos ir...
  • Naujos kartos dantų tiesinimas kapomis: estetika ir komfortas siekiant nepriekaištingos šypsenos

    Šiuolaikinėje ortodontijoje estetinis dantų tiesinimas naudojant kapas yra tapęs vienu iš populiariausių būdų siekiant tobulos šypsenos ir nepriekaištingai tiesių dantų. Šis inovatyvus ortodontijos metodas skirtas tiems, kurie svajoja apie tiesius dantis, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori naudoti breketų. Dantų tiesinimas kapomis – tai ne tik estetiškai patraukli, bet ir...
  • Hipnokoučingas: raktas į asmeninę ir profesinę sėkmę

    Šiuolaikinė visuomenė dažnai skundžiasi prasta gyvenimo kokybe ir net nesusimąsto, kad dėl to kalti tam tikri pasąmonės blokai ir netinkamos programos, kurios pritraukia nesėkmes ir nepriteklių. Kaip ištrūkti iš šio užburto rato? Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl norint tapti tikrai sėkmingu, pirmiausia reikia atrasti finansinių nesėkmių priežastis, kurios dažnai slypi tiesiog mūsų...
  • Kūdikio kalbos ugdymas – žaismingos logopedo rekomendacijos

    Pirmieji vaiko gyvenimo metai itin svarbūs jo įvairiapusiam vystymuisi. Juk kūdikio kalbos ugdymas moko kur kas daugiau nei vien kalbėjimo ar pasaulio suvokimo! Žaisdami užmezgame glaudų ryšį su savo atžala, mokome ją pažinti savo ir kitų jausmus, bei skatiname naujų smegenų ląstelių jungčių formavimąsį. Galima sakyti, jog žaidžiant, vyksta pirmosios ir bene svarbiausios vaikelio komunikacijos...
  • Net 75 proc. pacientų negauna kompensuojamų priemonių, gauna jų per mažai arba ne tai, ko jiems reikia

    Praeitų metų rudenį atlikta onkologinių pacientų apklausa atskleidė skaudžią situaciją – 75 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų turi prastą šlapimą sugeriančių priemonių prieinamumą. „Ne vieną dieną analizavome šią situaciją ir ieškojome platesnio išaiškinimo. Tapo aišku, kad problema yra daugiasluoksnė: mažas pacientų informuotumas, medikų neskubėjimas išrašyti kompensavimo...
  • Diskalkulija – skaičiavimo įgūdžių gerinimas

    Diskalkulija yra specifinis sutrikimas, kuris išsiskiria sunkumu suvokti ir naudoti matematikos sąvokas, skaičius ir operacijas. Tai panašu į disleksiją, tačiau susiję su matematikos sritimi. Diskalkulija gali turėti įtakos tiek vaikams, tiek suaugusiems, ir ji dažnai pasireiškia nuo ankstyvojo mokymosi etapo. Diskalkulija išsiskiria iš kitų mokymosi sunkumų tuo, kad tai specifinis...
  • Potrauminio streso sindromas

    Vaikystė yra laikotarpis, kai vaiko psichologinė ir emocinė sveikata yra ypač jautri traumoms. Potrauminio streso sindromas yra rimta problema, su kuria susiduria daugybė vaikų visame pasaulyje. Tai psichinės sveikatos sutrikimas, kuris atsiranda po patirtos traumos, tokios kaip fizinis ar seksualinis smurtas, nelaimingas atsitikimas, karas ar kitos siaubingos patirtys. Potrauminio streso...
  • Stambioji motorika – lavinimo būdai

    Stambioji motorika yra kompleksiškų judesių, kurie reikalauja koordinacijos ir valdymo, gebėjimas. Ji apima raumenų grupių, rankų ir kojų sąveiką, taip pat kūno stabilizavimą. Stambioji motorika yra svarbi žmogaus vystymuisi ir gebėjimui funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Nuo ankstyvojo vaikystės amžiaus, kai vaikai mokosi sėdėti, laikytis, griebti daiktus ir judėti, stambioji motorika...
  • Kuo sergančio Alzheimerio liga  asmens priežiūra  globos namuose pranašesnė negu priežiūra namuose?

    Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje demencija serga daugiau kaip 55 mln. žmonių, be to, kasmet nustatoma beveik 10 mln. naujų atvejų. Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma, sudaranti 60–70 proc. visų atvejų. Naujajame tyrime prognozuojama, kad iki 2050 m. Alzheimerio liga sergančių žmonių skaičius patrigubės. Dešimtmečius apie...
  • Ar verta gerti žuvų taukus? Privalumai ir šalutinės pasekmės išsamiai išnagrinėtos

    Sveiki! Šiandien kalbėsime apie žuvų taukus ir jų naudą mūsų organizmui. Ar verta įtraukti juos į savo mitybą? Tai klausimas, kuris dažnai kelia diskusijas sveikos gyvensenos entuziastų tarpe. Žuvų taukai garsėja savo gausiu omega-3 riebalų rūgščių kiekiu, kurios gali turėti įvairių teigiamų poveikių mūsų sveikatai. Tačiau, ar jie iš tiesų verti dėmesio ir ar jų nauda viršija galimus...
  • Kaip efektyviai mokytis ir geriausiai išnaudoti ket bilietus?

    Ruošiantis kelių eismo taisyklių (KET) egzaminui, svarbu ne tik įsisavinti teoriją, bet ir praktiškai taikyti įgytas žinias. Vienas iš efektyviausių būdų tai daryti – naudotis KET bilietais, kurie simuliuoja realaus egzamino sąlygas. Tačiau kaip iš maksimaliai išnaudoti šią mokymosi priemonę? Šiame straipsnyje pateikiame patarimus, kaip efektyviai mokytis naudojant, išlaikant motyvaciją...
  • Smulkioji motorika – lavinimo būdai

    Smulkioji motorika yra sudėtinga ir subtili motorinės veiklos forma, susijusi su smulkių raumenų grupių kontrolės ir koordinacijos įgūdžiais. Ji apima įvairias veiklas, kurios reikalauja smulkiosios motorikos įtraukimo, tokių kaip rašymas, piešimas, drobės modeliavimas ir kiti manipuliaciniai veiksmai su smulkiais objektais. Smulkiosios motorikos lavinimas vaikystėje yra ypač svarbus, nes...
  • Logopedas Vilniuje: kaip atrasti gerą specialistą ir gauti efektyvią pagalbą

    Dar ne taip seniai, logopedas daugeliui asocijavosi tik su liaudyje vadinamu vaikišku „šveplumu“. Plintant edukacijai, domėjimas logopedų paslaugomis proporcionaliai auga, o su juo didėja ir specialistų pasiūla. Tai ypatingai pastebima sostinėje, kur nesunku pasiklysti skelbimų, straipsnių ir kitokios virtualios informacijos gausybėje. Todėl šįkart, trumpai ir aiškiai – ką...
  • Kalbos sutrikimai: kaip jie pasireiškia?

    Kalbos sutrikimai: kaip jie pasireiškia? Kalba yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo žmonės išreiškia savo mintis ir bendrauja su kitais, tačiau ne visi turi privilegiją sklandžiai kalbėti. Kalbos sutrikimai gali paveikti tiek vaikus, tiek suaugusius, tad šiame straipsnyje išnagrinėsime kalbos sutrikimus, jų priežastis, įveikos galimybes, ir tai, kaip mikčiojimo ar greitakalbystės terapija...
  • Jautrus vaikas: kaip pasiruošti kirpyklai?

    Jautrus vaikas yra tas, kuris pasižymi itin jautria nervų sistema, dideliu emociniu jautrumu ir gebėjimu pajusti bei suprasti kitų jausmus ir reakcijas. Toks vaikas gali būti labiau jautrus išoriniam pasauliui ir jo dirgikliams, gali skirti didesnį dėmesį smulkmenoms arba giliau įsijausti į kitų žmonių emocijas. Jautrus vaikas dažnai stipriau nei kiti reaguoja į įvairias netikėtas situacijas,...
  • Kognityvinė elgesio terapija paaugliams Vilniuje: specialistų pagalba gyvai ir internetu

    Paauglystė gali būti sudėtingas laikotarpis tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Dažnai šiame amžiuje iškyla emocinės ar psichologinės problemos, su kuriomis susidurti gali būti iššūkis. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš veiksmingų būdų padėti paaugliams ir jų tėvams spręsti savo psichologines problemas. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip KET gali būti taikoma...
  • Kaip sutvarkyti dantis ir puikiai pailsėti grįžus į Lietuvą atostogoms?

    Vasara – laikas, kai visi, tiek Lietuvą aplankyti sugrįžtantys emigrantai, tiek ir patys gydytojai, mėgaujasi šiltu oru, atostogauja ir atgauna jėgas. Odontologijos klinika "Aš šypsausi" Klaipėdoje, esanti adresu Tilžės 27, puikiai supranta vasaros svarbą ir kviečia jus pasirūpinti savo šypsena iš anksto planuojant apsilankymą. Patarimai, kaip efektyviai susiplanuoti...
  • Periodontitas: nematomas pavojus Jūsų šypsenai

    Periodontitas: Nematomas pavojus Jūsų šypsenai Daugelis žmonių net neįtaria, jog jų dantys gali būti rimtoje pavojaus zonoje. Gydytoja periodontologė, med.dr. Laura Žiūkaitė atkreipia dėmesį į periodontitą - lėtinę dantenų ligą, kurios simptomai dažnai lieka nepastebėti, kol nepasiekia pažengusio etapo. Kas yra periodontitas? Tai yra dantenų ir aplink dantis esančių...
  • 10 klausimų apie drėgmės surinkėjus. Atsako specialistas

    Renkantis drėgmės surinkėją reikia kuo daugiau dėmesio skirti parametrams, kurie gali padėti geriau suprasti – ko jums reikia ir kas geriausiai tinka Jūsų namuose. Apskritai šiuo metu vadybininkai, kurie prekiauja tam tikra įranga, teikia konsultacijas internetu. Tai yra labai puiki pagalba tiems, kurie nori kuo greičiau rasti tinkamą įrangą, nesugaišti daug laiko. Štai drėgmės...
  • Kosmetika su placenta - visapusiška priežiūra

    Kaip suteikti veido odai 100% gyvybingumą? „TianDe“ pateikia aukščiausius reikalavimus atitinkančią stulbinančią senėjimą stabdančią priemonę. „Placentinėje serijoje“ yra daugiau nei 100 gyvybiškai svarbių elementų, kurie apsaugos jūsų veido odą nuo su amžiumi susijusių pokyčių. 40 metų atrodyti kaip 30? Jokių problemų! Genialus gamtos išradimas – placenta...
  • Panikos atakos paauglystėje: kaip suvaldyti ir padėti vaikui?

    Paauglystė – tai laikotarpis, kuris dažnai pasižymi dideliais pokyčiais ne tik fiziniais, bet ir emociniais. Paaugliai susiduria su daugybe iššūkių, o vienas iš jų gali būti netikėtai prasidėjusios panikos atakos. Šio straipsnio tikslas yra suteikti žinių apie tai, kaip panikos atakos gali paveikti paauglius, kaip jas atpažinti, ir svarbiausia – kaip su jomis susidoroti. Panikos...
  • Mikčiojimo gydymas: kaip pagerinti kalbos sklaidumą?

    Spalio 22 – oji – Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Mikčiojimas yra kalbos ir komunikacijos sutrikimas, kuris gali pasireikšti vaikams ir suaugusiems. Šis sutrikimas būna arba trumpalaikis ir praeina savaime, ypač vaikystėje, arba ilgalaikis. Tai yra kompleksinis reiškinys, kurio priežastys įvairios: fiziologinės, psichologinės ir socialinės. Mikčiojimo...
  • Svarbiausias CBD prisotintos kosmetikos vadovas sveikai ir skaisčiai odai

    Pastaraisiais metais grožio pramonė šurmuliuoja dėl CBD praturtintos kosmetikos atsiradimo. Nuo serumų iki kremų - CBD užkariavo odos priežiūros pasaulį, žadėdamas natūralų ir veiksmingą sprendimą sveikai ir švytinčiai odai pasiekti. Jei kada nors domėjotės CBD nauda odai arba kaip jį įtraukti į savo kasdienę rutiną, daugiau nesidomėkite. Šiame išsamiame vadove gilinsimės į CBD kilmę ir...
  • Ką daryti, kai „perpūtė“ kaklą?

    Ką daryti, kai „perpūtė“ kaklą? Visame pasaulyje kaklo skausmas tampa vis dažnesne problema, maždaug du trečdaliai žmonių kaklo skausmą patiria bent kartą per savo gyvenimą. Tyrimai rodo, kad kaklo skausmas labiau būdingas tiems, kurie kenčia nuo nerimo ar depresijos bei sėdimą darbą dirbantys žmonės. Kaklo skausmas gali atsirasti dėl: raumenų patempimo; raiščių ar...
  • Kaip užauginti vaikus, kad jiems nereikėtų breketų?

    Kokia tikroji kreivų dantų ir netaisyklingo sąkandžio priežastis? Ką daryti, kad to išvengtų jūsų vaikas? Vaikų skaičius su netaisyklingai besivystančiu sąkandžiu nepaliaujamai didėja. Nors pirmieji simptomai pradeda matytis nuo trejų metų amžiaus, odontologai dažniausiai rekomenduoja laukti, kol vaikas paaugs ir bus galima sąkandį gydyti breketų pagalba. Susigrūdę (kreivi) dantys...
  • Psichologinė pagalba tėvams: kada verta ieškoti pagalbos?

    Tėvystė, be abejo, yra viena iš nuostabiausių patirčių, kurią gali patirti žmogus. Tačiau ji taip pat nėra be iššūkių. Nepriklausomai nuo to ar esate mama, ar tėtis, visi susiduria su iššūkiais ir sunkumais. Siekiant sėkmingai susidoroti su šiais iššūkiais, psichologinė pagalba gali tapti nepakeičiama priemone. Psichologo konsultacijos gali turėti svarbią įtaką jūsų emocinei sveikatai ir vaikų...
  • Reabilitacija po insulto: kaip galime padėti savo artimajam po insulto namuose?

    Insultas tai staigus smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris sukelia smegenų dalies pažeidimą dėl kraujo tiekimo nutraukimo ar sumažėjimo. Tai gali atsitikti dėl kraujagyslės užsikimšimo trombu arba kraujavimo į smegenis (Foucher & Faure, 2020). Insultas paliečia ne tik jį ištikusį žmogų, bet ir jo aplinką bei artimuosius, esančius joje. Todėl svarbu kalbėti ir diskutuoti, kaip artimieji...
  • Genetiniai tyrimai nėštumo metu: kada jų gali prireikti?

    Nėštumas – ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Vis dėlto kartu su džiaugsmu dažnai ateina ir rūpestis dėl būsimo kūdikio sveikatos. Genetiniai tyrimai nėštumo metu gali atsakyti į daugelį klausimų apie vaiko sveikatą ir padėti pasiruošti galimiems iššūkiams. Taigi, pakalbėkime plačiau, kada ir kokių genetinių tyrimų gali prireikti nėštumo metu. Kada gali prireikti...
  • Įveikti nemigą, nerimą ir depresiją bandoma ir be vaistų

    Nemiga, nerimas ir depresija – Lietuvoje vis aktualėjančios problemos. Lyginant 2014 ir 2019 m. duomenis, švelnius, vidutinius ar sunkius depresijos simptomus jaučiančių žmonių dalis augo nuo 12,4 proc. iki 17,9 proc. Po 2019-ųjų emocinės sveikatos situacijai įtakos turėjo pandemija, karantinas, karas Ukrainoje, kiti neramumai pasaulyje, tad šiuo metu situacija gali būti dar prastesnė....
  • Lietuviai prasčiau vertina savo psichinę sveikatą

    Spalio 10-oji – pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika, vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų savo psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo, pokytis siekė net 44 proc. Psichikos sveikatos statistikos pokyčiai Lietuvoje ir neramina, ir džiugina Lietuvos gyventojų...
  • Fulvinė rūgštis – atrastas sveikatos fenomenas

    Fulvinė rūgštis yra natūralus organinis junginys. Ji randama uolienose, dirvožemyje, vandenyje. Jos funkcija suaktyvinti dirvožemyje esančius mineralus. Fulvo rūgštis yra nepaprastai biologiškai aktyvi. Viena jos molekulė geba pernešti daugiau nei 65 mineralus, vitaminus bei kitas maistines medžiagas ir nukreipti jas į ląsteles, kurioms jų reikia labiausiai. Fulvinė rūgštis...
  • Dantenų recesija – kaip atpažinti ir kaip atrodo gydymas?

    Dantenų recesija – ne tik estetinė problema. Atsitraukusios dantenos apnuogina danties kaklelį ar net šaknį, sukeldamos dantų jautrumą ir padidindamos dantų praradimo riziką. Siekiant sustabdyti šį procesą ir pagerinti burnos sveikatą, labai svarbi ankstyva dantenų recesijos diagnozė ir tinkamas gydymas. Apie tai ir dar daugiau pasakojame šiame straipsnyje. Dantenų recesijos...
  • Dvasinę sveikatą: kaip kelionės gali jus teigiamai paveikti?

    Žmogaus gyvenime dvasinė sveikata yra vienas iš svarbiausių aspektų. Ji apima mūsų emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę, įtakoja mūsų mąstymą, jausmus ir elgesį. Vienas iš būdų pagerinti dvasinę sveikatą yra kelionės, kurios gali turėti teigiamą poveikį mūsų vidinei būsenai. Kelionės ne tik suteikia naujų įspūdžių ir patirčių, bet ir padeda atsipalaiduoti, pamiršti kasdienius rūpesčius ir...
  • Vaikų mityba: kaip formuoti teisingus valgymo įpročius nuo pat pirmųjų dienų?

    Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra sveiko augimo ir vystymosi pamatas, kuris gali nulemti ilgalaikę jo sveikatą. Tinkamas kūdikių maitinimas šiuo laikotarpiu yra pagrindinis sveikatos veiksnys, užtikrinantis visą jų augimą, sveikatą bei vystymąsi. Tapus tėvais tenka priimti daug svarbių sprendimų, vienas iš jų – žindyti kūdikį krūtimi ar maitinti iš buteliuko naudojant pieno...
  • Šiuolaikinės kontaktinių lęšių pasirinkimo galimybės

    Su regos sutrikimais susiduria labai daug, įvairaus amžiaus žmonių. Tokie žmonės įprastai turi pasirinkti vieną iš dviejų, regą koreguojančių priemonių – akinius arba kontaktinius lęšius. Tiek akiniai, tiek kontaktiniai lęšiai tikrai efektyviai sprendžia sutrikusios regos problemą ir suteikia galimybę džiaugtis nepriekaištingu matomumu. Pasipuošus stilingais akiniais galima mėgautis...
  • Glaukomos kontrolės būtinybė: tonometrų vaidmuo ankstyvoje diagnostikoje

    Glaukoma – tai liga, kuri pažeidžia akies nervą ir gali sukelti regos praradimą. Ši liga dažnai vadinama "tyliuoju regos vagimi", nes pradiniuose etapuose simptomai gali būti neakivaizdūs arba nepastebimi. Ankstyva glaukomos diagnostika ir nuolatinė kontrolė yra gyvybiškai svarbios, kad būtų išvengta rimtų pasekmių. Vienas iš pagrindinių glaukomos diagnostikos ir stebėsenos...
  • CBD kanapių aliejaus kilmės paslaptys: įdomūs faktai ir tendencijos

    Šiame straipsnyje kartu išnagrinėsime klausimą "Kokia yra CBD kanapių aliejaus kilmė". Daugelis žmonių visame pasaulyje naudojasi šiuo aliejumi, bet nedaugelis tikriausiai žino jo kilmę. Kadangi CBD aliejus tampa vis populiaresnis, svarbu suprasti, iš kur jis kilęs. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime CBD kanapių aliejaus kilmę, kad būtų aišku, kaip šis produktas atsirado ir...
  • Probiotikų galia: kaip gerosios bakterijos gali pagerinti mūsų virškinimą

    Probiotikai yra nepaprastai naudingi mūsų žarnynui, tačiau apie juos dažniausiai susimąstome tik tokiais atvejais, kai sutrinka mūsų virškinimo sistema ar kai vartojame gydytojo paskirtus antibiotikus. Vis dėlto, palaikyti reikiamą gerųjų bakterijų kiekį reikia nuolatos, siekiant užtikrinti tinkamą žarnyno mikrobiotos balansą žarnyne. Jeigu jums įdomu sužinoti daugiau, jūsų patogumui –...
  • Sensoriniai iššūkiai – ar tik vaikams?

    Sensorinė arba jutiminė sistema yra nervų sistemos dalis, kuri atsakinga už jutiminės informacijos suvokimą, perdavimą ir apdorojimą. Ši sistema sudaryta iš sensorinių receptorių, nervų ir smegenų struktūrų, kurios bendradarbiauja suvokiant ir interpretuojant išorinius stimulus, gaunamus per skirtingus pojūčius. Sensorinė sistema veikia kaip informacijos gavimo ir apdorojimo grandinė. Ji...
  • Kiara Naturals – sveikatos priešakyje pagal Forbes

    9 CBD aliejaus privalumai sveikatai pagal mokslą Kanabidiolis, arba CBD, yra cheminis junginys, randamas sėjamosios kanapės (Cannabis sativa) augale. Vartojamas lokaliai arba vartojamas įkvepiant dūmus ar valgant, CBD sąveikauja su neuroreceptoriais endokanabinoidų sistemoje, kuri siunčia signalus tarp ląstelių ir padeda reguliuoti judėjimą, nuotaiką, homeostazę ir imuninę...
  • Reabilitacija po aneurizmos operacijos, kas gali padėti?

    Kas yra smegenų aneurizma? Daugelis mūsų apie šią klastingą ligą pirmą kartą sužinome tik susidūrę su ja tiesiogiai, t. y. kai mes patys ar mūsų artimieji išgirsta smegenų aneurizmos diagnozę gydytojo kabinete. Tai lemia ne itin didelis ligos paplitimas. Aneurizmą turi maždaug 1 iš 20 Lietuvos žmonių, kitaip tariant, apie 5 proc. mūsų šalies gyventojų. Tai nedidelis skaičius jei...
  • Riešo kanalo sindromas ir ergoterapija

    Riešo kanalas yra siauras tunelis rieše, sudarytas iš mažų kaulų. Per jį eina audinių apvalkalas, kuriame yra sausgyslės ir nervai, būtini pirštams judėti. Riešo kanalo sindromas atsiranda, kai šis kanalas susispaudžia ar susiaurėja, ir dėl to gali būti spaudžiamas vidurinis nervas, kuris yra atsakingas už rankos ir nykščio judėjimą bei jutimus. Nors tiksliai nėra žinoma, kodėl tai įvyksta,...
  • Raktas į sveikus ir gražius plaukus

    Daugelis iš mūsų svajoja apie spindinčius, sveikus plaukus, tačiau dažnai pamiršta, kad tikra grožio formulė slypi ne pačiuose plaukuose, o sveikoje galvos odoje. Ji yra esminė ne tik dėl išvaizdos, bet ir sveikatos aspektų. Tinkamas rūpinimasis galvos oda yra raktas į plaukų grožį ir sveikatą. Jei tinkamai nesirūpinsite savo galvo oda, galite sulaukti tokių problemų kaip paraudimai,...