Imunitetas ir stresas – kokį poveikį daro emocinė būsena

31 мая 2025 г.

Imuninė sistema yra tarsi mūsų kūno apsauginė siena, sauganti nuo virusų, bakterijų, kenksmingų mikroorganizmų ir kitų svetimkūnių. Tačiau net ir stiprus imunitetas gali susvyruoti veikiamas ilgalaikio streso.

Nors daugelis žino, kad stresas tiesiogiai kenkia sveikatai, vis dar per mažai kalbama apie tai, kaip jis veikia imunitetui svarbias organizmo funkcijas.

Kaip stresas silpnina imuninę sistemą?

Ilgalaikis stresas skatina organizmą gaminti daugiau streso hormonų, tokių kaip kortizolis. Šis hormonas slopina imuninės sistemos aktyvumą – mažina T ląstelių ir makrofagų efektyvumą, trukdo antigenų atpažinimui bei mažina imuninio atsako greitį. Dėl to nusilpęs imunitetas tampa lengvu taikiniu virusams, bakterijoms ir kitiems patogenams.

Be to, stresas gali paveikti žarnyno mikroflorą ir žarnyno sveikatą, kurie yra glaudžiai susiję su imuninei sistemai svarbių procesų veikla. Žarnyno audiniai ir limfmazgiai dalyvauja imuninių signalų perdavime ir aktyvina imuninių ląstelių atsaką į svetimkūnius. Todėl ilgalaikis stresas ne tik tiesiogiai slopina imunines ląsteles, bet ir netiesiogiai trikdo jų veiklą per žarnyno mikrofloros pokyčius. Visa tai lemia silpnesnę organizmo apsaugą nuo ligų, ilgesnį sveikimo laikotarpį bei padidėjusią riziką užsikrėsti infekcijomis ar paūmėti lėtinėms ligoms.

Nusilpusio organizmo atstatymas – ką galime padaryti?

Kai emocinis perdegimas ar ilgalaikis stresas jau padarė žalą, labai svarbu ne tik sumažinti stresą, bet ir skatinti nusilpusio organizmo atstatymą. Tai apima tiek psichologinį poilsį, tiek fizinio kūno stiprinimą. Pagrindiniai žingsniai:

  • Subalansuota mityba, aprūpinanti organizmą reikalingais vitaminais, mineralais ir antioksidantais. Esant jų trūkumui, imuninė sistema negali tinkamai veikti.

  • Kokybiškas miegas – nakties poilsio metu atsinaujina imuninės sistemos ląstelės, tokios kaip T limfocitai, NK ląstelės ir makrofagai - svarbios imuninės sistemos veikimui ir atsakui.

  • Fizinė veikla, kuri skatina cirkuliuojančių limfos ir kraujo ląstelių judėjimą bei padeda efektyviau kovoti su antigenais.

Per kiek laiko imunitetas atsistato po streso?

Per kiek laiko atsistato imunitetas priklauso nuo daugelio veiksnių: streso trukmės, mitybos, amžiaus, gyvenimo būdo ir net genetiškai paveldėto imuniteto tipo (įgimtas ar įgytas imunitetas). Dažnai po kelių savaičių kokybiško poilsio, sveikos mitybos ir papildomo palaikymo galima stebėti imuninės sistemos stiprėjimą – pagerėja ląstelinis imuninis atsakas, normalizuojasi leukocitų ir neutrofilų aktyvumas.

Svarbu suprasti, kad imunitetas nėra momentinis mechanizmas – tai sudėtinga, daugelio komponentų sistema, kurią reikia nuolat puoselėti. Todėl imuninės sistemos atsistatymo laikotarpis gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo individualių organizmo savybių ir to, kiek nuosekliai rūpinamasi savo fizine ir emocine sveikata.

Kodėl stiprus imunitetas negali egzistuoti be emocinio balanso?

Imunitetas yra neatsiejama viso organizmo sistemos dalis, susijusi su nervų, endokrinine ir net virškinimo sistema. Stresas – tai ne tik emocinė būsena, bet ir fizinis poveikis imuninei sistemai. Tiek įgimtas, tiek įgytas imunitetas reaguoja į emocinius signalus, o ilgainiui šie signalai gali sukelti rimtas autoimunines reakcijas ar padidintą jautrumą infekcijoms.

Todėl emocinis stabilumas yra ne mažiau svarbus nei tinkama mityba ar fizinis aktyvumas. Jis padeda užtikrinti, kad organizmas turėtų resursų apsisaugoti nuo mikroorganizmų, patogenų ir kitų pavojingų svetimkūnių.

Mūsų psichinė sveikata tiesiogiai veikia fizinį atsparumą. Nusilpęs imunitetas – dažnas streso palydovas, bet sąmoningas požiūris į savo emocinę būklę gali būti raktas į ilgalaikę sveikatą ir stiprų imunitetą. Rūpinkimės ne tik kūnu, bet ir mintimis – tai pirmasis žingsnis link visapusiškai stiprios imuninės sistemos.

Новые статьи