Ergoterapeutė atskleidė, kaip grįžti į savarankišką gyvenimą po traumos ar ligos

13 мая 2025 г.

Kiekvienas mūsų dieną pradedame nuo smulkių, bet gyvybiškai svarbių veiksmų: atsikelti, išsivalyti dantis, apsirengti, pavalgyti. Tai gyvenimo pagrindas, kurio svarbą dažnai suvokiame tik tada, kai jį prarandame. Kaip sugrįžti į įprastą ritmą po traumos ar ligos? Apie tai įžvalgomis dalijasi ergoterapeutė Monika Makutienė.

„Įsivaizduokite: einate gatve, paslystate, griūvate ir susilaužote dominuojančią ranką. Kelios savaitės su gipsu atrodo ištveriamos, tačiau nuėmus įtvarą ranka jau nebe tokia kaip anksčiau: sunku ją ištiesti, lenkti, skauda, silpsta raumenys. Net pakelti arbatos puodelį tampa iššūkiu“, – situaciją modeliuoja specialistė.

Tokiose situacijose į pagalbą ateina ergoterapeutas – jis padeda atkurti motorinius įgūdžius, raumenų jėgą ir judesių amplitudę, kad žmogus vėl galėtų savarankiškai apsirengti, pavalgyti ar net grįžti į darbą.

Kiekvieną dieną nuo atsikėlimo iki vėlyvo vakaro mes padarome daugybę veiksmų, apie kuriuos net nesusimąstome: keliamės, prausiamės, rengiamės, pusryčiaujame, keliaujame į darbą ar mokyklą, po darbų, įvairių užsiėmimų leidžiame laisvalaikį, o atėjus vakarui vėl ruošiamės miegoti. Tačiau kas nutinka, jeigu žmogus susižeidžia ar suserga? Apie ergoterapeuto darbą ir šio specialisto teikiamą pagalbą pasakoja M. Makutienė.

Kasdienybė – iš daugybės smulkmenų

Pasak specialistės, mūsų diena sudaryta iš tūkstančių veiksmų, kuriuos darome automatiškai net nesusimąstydami, ir beveik visi jie reikalauja sklandžios abiejų rankų veiklos. „Pabandykite įsivaizduoti, kaip išsivalytumėte dantis užsimerkę arba kaip pasikeistų gyvenimas, jei staiga nustotumėte jausti temperatūrą viena ranka“, – pavyzdį pateikia ergoterapeutė.

Be motorinių įgūdžių, itin svarbi ir sensorika – tai ne tik lytėjimas, bet ir rega, klausa, uoslė, skonis, erdvinis suvokimas. Sutrikus bet kuriai iš šių funkcijų, žmogus praranda dalį savarankiškumo. Ergoterapeutas padeda treniruoti šiuos pojūčius, o prireikus – pritaiko aplinką bei moko saugiai joje veikti.

Kartais žmogus fiziškai sveikas – juda, jaučia, mato, bet nebesupranta, kas yra šaukštas, kaip juo naudotis. Čia gelbsti pažintinių funkcijų – dėmesio, atminties, suvokimo lavinimas. Ergoterapeutas moko ne tik veiksmų, bet ir aiškina jų prasmę, padeda atkurti ryšį tarp daiktų ir jų paskirties.

Kas yra ergoterapeutų pacientai?

Specialistė teigia, kad pagalbos gali prireikti įvairaus amžiaus žmonėms: vaikams, darbingo amžiaus asmenims ir senjorams: „Seminaruose, organizuojamuose išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ ir finansuojamuose Sporto rėmimo fondo, pasakoju, kad ergoterapeutai dirba net ir su pačiais mažiausiais mūsų pasaulio gyventojais – su ankstukais, kurie yra atkeliavę į mūsų pasaulį šiek tiek per anksti. Šiuo atveju ergoterapija yra šiek tiek kitokia: tai ne rankyčių mankšta, ne žaidimas, tai padėčių, sensorikos lavinimas ir tėvelių mokymas, kaip su mažyliu elgtis, ką daryti, kad tas mažas žmogutis augdamas ir tobulėdamas galėtų aktyviau ir lengviau prisitaikyti prie aplinkos bei mokytis naujų, jam svarbių dalykų.“

Ergoterapijai labai svarbi emocinė sveikata

„Jei žmogus fiziškai geba viską atlikti, bet negali bendrauti, išreikšti ar valdyti emocijų, jo savarankiškas gyvenimas tampa ribotas“, – pabrėžia M. Makutienė. Todėl ergoterapijos procese lavinami ir psichoemociniai, socialiniai įgūdžiai, netgi organizuojamos išvykos į parduotuves ar kino teatrus, kad žmogus vėl drąsiai galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime.

Ergoterapijos esmė – ne mankšta dėl mankštos, o prasminga veikla, vedanti į tikslą. Vienam tikslas yra išmokti vėl laikyti šaukštą, kitam – groti gitara ar žaisti golfą. Svarbu, kad kiekvienas žingsnis būtų nukreiptas į žmogaus savarankiškumą.

„Kompleksinis požiūris, integruotas darbas su kūnu, jutimais, mintimis ir emocijomis – tai kelias, kuriuo žmogus vėl gali grįžti į visavertį gyvenimą“, – reziumuoja ergoterapeutė M. Makutienė.

Новые статьи