Статьи

  1. Все статьи 
  2. Массажи, кинезитерапия, физиотерапия 
 Опубликовать статью

На тему

Аптеки, фармацевтические предприятияДругая связанная с медициной деятельностьКрасота и оздоровлениеМедицинские исследованияМедицинское оборудование, материалыОбщественные лечебные учрежденияОдонтологияОптика, окулистыЧастные лечебные заведения

Kineziterapeutas: svarbu ne tik judėti, bet ir judėti teisingai

25 марта 2025 г.
Массажи, кинезитерапия, физиотерапия

Šiuolaikinis gyvenimo ritmas patogus, bet pavojingai pasyvus. Daugeliui mūsų nebereikia išeiti iš namų, kad galėtume apsipirkti, gauti maisto ar net dirbti. Tačiau mažėjantis fizinis aktyvumas kelia vis daugiau susirūpinimo. Kineziterapeutas Emilis Janeliauskas pastebi, kad žmonių kūnai nėra prisitaikę prie tokio sėslaus gyvenimo būdo, o pasekmės gali būti rimtos – nuo lėtinių ligų iki kritimų vyresniame amžiuje.

„Mūsų kūnai sukurti judėjimui – ėjimui, bėgimui, laipiojimui, plaukimui, darbui su įrankiais. Visa tai mūsų prigimtyje. Tačiau šiandien gyvename taip, tarsi judėti nebereikėtų“, – teigia kineziterapeutas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis pasaulio gyventojų nesilaiko rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio. Tai tiesiogiai siejama su širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų ir diabeto rizikos padidėjimu. Tuo metu reguliarus judėjimas gerina širdies veiklą, stiprina imuninę sistemą, mažina nerimo ir depresijos simptomus, gerina miegą ir protinį pajėgumą.

Mažiau sėdėkite – daugiau judėkite

Pasak E. Janeliausko, fizinis aktyvumas neturi būti sudėtingas ar alinantis – svarbiausia, kad jis būtų reguliarus ir įvairiapusis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems bent 3–5 valandas aktyvios veiklos per savaitę, taip pat ir bent dvi treniruotes, skirtas raumenims stiprinti.

Vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie jaučia sumažėjusį darbingumą, rekomenduojama bent tris kartus per savaitę atlikti pusiausvyrą, mobilumą ir funkcinius judesius lavinančius pratimus. Tai padeda išlaikyti savarankiškumą, mažina traumų riziką ir gerina gyvenimo kokybę. „Kiekvienas žmogus turi skirtingus poreikius, todėl labai svarbu, kad pratimai būtų parinkti individualiai. Būtent čia kineziterapija tampa nepakeičiama pagalbininke“, – aiškina specialistas.

Gydymas prasideda nuo sąmoningo dalyvavimo

Kineziterapija – tai mokslu grįsta praktika, kurios tikslas – judamojo aparato funkcijų atkūrimas ir stiprinimas. Ji pasitelkia tikslingus fizinius judesius, paremtus individualia žmogaus situacija. „Svarbu ne tik atlikti pratimus, bet ir suprasti, kodėl jie reikalingi. Be sąmoningo paciento dalyvavimo pasiekti geriausių rezultatų praktiškai neįmanoma“, – sako E. Janeliauskas.

Specialisto teigimu, gydymas vyksta sistemingai: pratimų intensyvumas palaipsniui didėja, o kūnas lavinamas ne tik probleminėse srityse, bet ir bendrai – siekiant visapusiško stiprinimo. Seminaruose, kuriuos organizuoja išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“, finansuoja „Sporto rėmimo fondas“, visada akcentuoju, kad siekiant pačio geriausio reabilitacijos rezultato ypač svarbu sąmoningas ir valingas paciento dalyvavimas visame gydymo procese.

Vyresnių žmonių rizikos – kaip jas sumažinti?

Statistika rodo, kad beveik trečdalis vyresnių nei 65 metų žmonių kasmet patiria bent vieną kritimą. Dalis šių incidentų baigiasi lūžiais, hospitalizacija ar net ilgalaikiu gyvenimo kokybės suprastėjimu. Viena pagrindinių priežasčių – natūralūs pokyčiai senstant: mažėjanti raumenų jėga, lėtėjanti reakcija, sutrikusi koordinacija.

Tačiau tai – ne neišvengiama. Tyrimai rodo, kad reguliarūs pusiausvyrą, mobilumą, jėgą ir lankstumą lavinantys pratimai gali ženkliai sumažinti kritimų riziką. „Svarbiausia pradėti. Net keli pratimai per dieną gali turėti reikšmingą poveikį savijautai, jei jie atliekami teisingai ir nuosekliai“, – pabrėžia kineziterapeutas.

Контакты компании
Темы: Массажи, кинезитерапия, физиотерапия

Массажи, кинезитерапия, физиотерапия

Новые статьи