Teisinga mityba palaiko mūsų mikroflorą. O mikrobai mus maitina!

21 июня 2016 г.

Mes dažnai užduodame sau klausimą „kaip teisingai maitintis?“ Kažkas juk turi žinoti atsakymą į šį klausimą? Egzistuoja net mokslo šaka – ji vadinasi „trofologija“, ji nagrinėja maistingų medžiagų ištirpimo ir pasisavinimo organizme dėsningumus, ląstelių ir audinių maitinimo mechanizmus, yra glaudžiai susijusi su gastroenterologija, nutriciologija, dietologija.
Štai šiuolaikiniai šio mokslo požiūriai į mitybą:

  • maistą suvirškina organizmas, kuris jį prarijo, o taip pat jame gyvenančios bakterijos-simbiontai, ir būtina į juos žiūrėti kaip į vieningą sistemą, savotišką superogranizmą;
  • santykiai tarp šeimininko organizmo ir jo simbiontų sudaro šio superorganizmo endoekologinę erdvę;
  • maistingos medžiagos patenka į organizmą iš 3 šaltinių: suvalgyto maisto, savo paties metabolizmo produktų ir jame gyvenančių bakterijų metabolizmo – jis sintezuoja daugybę maistingų medžiagų, daugelis iš jų yra nepakeičiamos;
  • pilnavertiška mityba susidaro ne tik iš mūsų suvalgyto maisto, bet iš šių trijų sudedamųjų dalių;
  • svarbūs maitinimo elementai yra ne tik tie, kurie pasisavina, bet ir balastas, nesuvirškinamos medžiagos.

Ypatingą vietą užima mikroorganizmų, gyvenančių virškinimo trakte, vientisumo ir sveikatos klausimai, kaip mikroorganizmo sveikatos atžvilgiu, taip ir rūpinimosi saprofitais atžvilgiu. Jau įrodyta, kad šeimininkas ir simbiontai keičiasi metabolitais. Žmogus gauna iš bakterijų įvairių jam būtinų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų, fermentų, hormonų, signalinių molekulių. O mikrobai apgina mus nuo toksinų, juos suvirškindami. Patys jie tuomet egzistuoja sau optimalioje terpėje, pritaikytoje jų gyvenimui ir dauginimuisi, aprūpinti maistingomis medžiagomis savo gyvenimo ciklui. Daugybėje tyrimų su neturinčiais mikrobų gyvūnais buvo nurodyta, kad jie turi blogesnius sveikatos rodiklius ir žemesnius adaptacijos rezervus. Mikrobų neturintys gyvūnai turi nesubrendusią imuninę sistemą, darosi labai jautrūs vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių trūkumui.
Evoliucijos bėgyje formavosi šie makro- ir mikroorganizmų tarpusavio santykiai ir koegzistavimo sąlygos, pradedant nuo daugialąsčių organizmų atsiradimo. Su laiku jų tarpusavio sąveika didėjo, normoflora tapo būtina sudėtingo organizmo endoekologijai. Žarnyno mikroflora tiek svarbi žmogaus sveikatai, kad rūpinimasis ja tampa svarbiausia šiuolaikinio mokslo problema.
Jeigu pirmines maistingas medžiagas mes gauname iš produktų ir gėrimų, kuriuos valgome ir geriame, tai mikroorganizmų dėka mes gauname papildomų nutrientų, tai antrinės maistingos medžiagos:

  1. Biologiškai aktyvios medžiagos.
  2. Mikrofloros gyvybinės veiklos produktai.
  3. Modifikuotos balastinės medžiagos ir toksinai.

Pirminiu maistingų medžiagų pasisavinimui iš maisto, jis turi būti pradžioje suskaldytas į žemamolekulinius junginius, tik taip jie gali būti absorbuojami, patekti į organizmo terpes ir dalyvauti medžiagų apykaitoje. Vidinėje terpėje virškinimas vyksta 3 etapais: neląstelinis, membraninis ir viduląstelinis. Visi jie reikalauja būtino virškinimo fermentų, susiformuojančių skrandyje, kasoje, ploname žarnyne, dalyvavimo. Fermentai veikia kaip žirklės – perkerpa ryšius tarp maistinių medžiagų molekulių, trumpinant juos iki pačių smulkiausių sudedamųjų.

Neląstelinis arba ertminis virškinimas vyksta virškinimo trakto ertmėje. Fermentai suskaldo sukramtytą, susmulkintą maistą, sudarant paprastesnes ir smulkesnes molekules. Bet jų absorbcija neįmanomas, nes jie yra dar pakankamai toli nuo žarnyno. Jau šiame etape didelę reikšmę turi ląsteliena, stimuliuojanti fermentų aktyvumą.

Viduląstelinis virškinimas vyksta, kai dalinai suskaldyti nutrientai patenka į ląstelės vidų ir juos hidralizuoja citoplazminiai fermentai arba lizosomų fermentai. Medžiaga virškinama, naudingos maistingos medžiagos patenka į ląsteles, o nereikalingos likutis išeina iš ląstelių į žarnyno ertmę.

Membraninis virškinimas vyksta ląstelių membranos struktūrose. Tai baigiamasis virškinimo etapas. Membraninis skaidymas ir įsiurbimas jame – tai vieningas procesas, jį vykdo kasos ir žarnyno fermentai, sudarantys fermentinius transportinius kompleksus. Membraninis virškinimas vyksta enterocitų mikropūkeliuose. Mikropūkelių kiekis ant kiekvienos ląstelės yra apytiksliai 4000, o atstumas tarp pūkelių yra labai mažas, ir tai neleidžia mikrobams patekti tarp jų. Tai užtikrina sterilias sąlygas maistingų medžiagų įsiurbimo srityje. Mikropūkeliai dešimtimis kartų padidina enterocitų absorbuojantį paviršių. Mikropūkelių membranos sudaro mikrosiūlus, iš kurių susidaro apsauginis glikokaliksas. Sveikas glikokaliksas palaiko ertminį virškinimą, o bet kokie pataloginiai procesai žarnyne pirmiausia pažeidžia būtent glikokalikso sluoksnį, po to mikropūkelius, po to pačius enterocitus.

Taigi, mityba turi adekvačiai atitikti žmogaus organizmo poreikius, saugoti jo mikroflorą, palaikyti pilnavertiškos medžiagų apykaitos galimybę, atsižvelgti susiformavusius evoliucinius maisto virškinimo ir pasisavinimo ypatumus virškinimo trakte.


neovital.lt

Новые статьи