Pavasaris ir vis labiau šiltėjantys orai džiugina ne visus. Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžiams nemažai žmonių kenčia nuo alergijos. Ši sunki liga dažnai vadinama civilizacijos rykšte. Sergančiųjų alerginėmis ligomis daugėja visame pasaulyje. Straipsnyje pateikiame informaciją, kuo šienligė skiriasi nuo peršalimo, sezoninė alergija nuo nuolatinės, kaip susilpninti šienligės simptomus, taip pat rasite alergiją sukeliančių augalų žydėjimo kalendorių. 

Alergija ‒ kas tai? 

Alergija – tai neįprasta reakcija į aplinkoje esančias nekenksmingas medžiagas, t. y. alergenus: žiedadulkes, namų dulkes, maisto produktus, naminius gyvūnėlius, vaistus, buitinės chemijos medžiagas. Pavasarį alergija dažniausiai pasireiškia šienligės (kitaip sezoninio alerginio rinito, polinozės) forma: 

• parausta ir ima ašaroti akys;
• patinsta akių vokai;
• prasideda sloga;
• vargina nosies niežulys, perštėjimas;
• kartojasi čiaudulys;
• kamuoja gausios vandeningos išskyros iš nosies;
• darosi sunku kvėpuoti. 

Sunkesniais atvejais ima kankinti sauso kosulio ir dusulio priepuoliai. Pasitaiko, kad žiedadulkės sukelia panašius į gripą, peršalimo ligos simptomus. Kai kuriems gali pakilti temperatūra, ima perštėti gerklę, gomurį. Alergijos simptomus galima supainioti su peršalimu ar virusine kvėpavimo takų infekcija. Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, o sezoninį alerginį rinitą – alergenai, aptinkami tik tam tikru metų laiku. 

Imunoglobino E antikūnų kiekio kraujyje testas. Tam, kad galėtumėte atskirti varginančios būklės simptomus ir imtis tinkamų priemonių, sukurtas naujos kartos prancūzų gamintojo VEDALAB alergijos testas „ALLERGY-Check“, kurį atlikti galėsite tiesiog namuose. Tai greitas ir patikimas būdas nustatyti, ar imunoglobulino E antikūnų kiekis kraujyje viršija normos ribas. Paėmę kraujo lašą iš piršto, po 10‒15 min. žinosite atsakymą ar jus varginantys simptomai yra alergijos požymiai. 

Šio testo gamintoja prancūzų bendrovė VEDALAB – lyderis sveikatos diagnostikos srityje. Jos produkcija, įgijusi medikų ir sveikatos priežiūros specialistų pasitikėjimą daugelyje šalių, yra naudojama jau daugiau kaip 10 metų. Testą galima įsigyti „Euromedikos“ el. parduotuvėje bei visose „Camelia“ ir „Levandų“ vaistinėse. 

Daugiau informacijos rasite paspaudę „ALLERGY-Check“ »

Tikrąją ligos priežastį tiksliai gali nustatyti tik gydytojas specialistas. Dažniausiai alergijai nustatyti tiriami odos alerginiai mėginiai. Tai neskausmingas, greitas ir informatyvus alergijos nustatymo metodas, atliekamas bet kokio amžiaus žmonėms. 

Dažnai žmonės numoja ranka į alergijos simptomus, neteikdami tam didelės reikšmės arba priskiria juos kitoms ligoms. Būkite atidūs – negydoma alergija gali sukelti kitos rūšies alergiją arba alerginė sloga gali komplikuotis, paskatinti sinusito, ausų uždegimo, astmos išsivystymą. Alergiją gydyti būtina, o vaistus turėtų paskirti gydytojas, prieš tai nustatęs diagnozę. 

Pavasarį ore žiedadulkių koncentracija būna itin didelė. Jos nesunkiai prasiskverbia į kvėpavimo takus ir sukelia alerginį rinitą. Susirgti sezoniniu alerginiu rinitu gali bet kurio amžiaus žmonės – ir suaugusieji, ir vaikai. Ligos požymiai alergiškiems žmonėms pasireiškia kasmet, kai pradeda žydėti tam tikri augalai, kuriems jų organizmas yra jautrus. Sezoninė alergija gali tęstis net iki vėlyvo rudens – tol, kol aplinkoje yra likę žiedadulkių alergenų. 

Kaip šienligę atskirti nuo peršalimo? 

Alerginė sloga dažnai painiojama su peršalimu. Pagrindinis skirtumas, leidžiantis atskirti šienligę nuo peršalimo – negalavimo trukmė. Peršalimas paprastai vargina 5‒7 dienas, o šienligė tol, kol žmogus kontaktuoja su alergenu. Be to, sergant šienlige nekarščiuojama. Tačiau tikrąją ligos priežastį gali nustatyti tik gydytojas specialistas. 

Svarbu! Paprastą slogą sukelia virusai, bakterijos, o šienligę – alergenas, aptinkamas tik tam tikru metų laiku. 

Sezoninė ir nuolatinė alerginė sloga 

Dažnai alergija sergantys ligoniai ilgai kenčia nuo čiaudulio, kosulio, dusulio ar niežulio. Tai gali būti sezoninės arba nuolatinės alerginės slogos simptomai. 

Svarbu! Jei vandeninga sloga ir nosies užburkimas kartojasi kelis kartus vis tą patį sezoną, tam tikroje aplinkoje ar tam tikromis sąlygomis, reikėtų išsitirti dėl alergijos. 

Kaip atsikratyti alergenų namuose? 

• rinkitės lengvai skalbiamą patalynę;
• miegokite ant sintetine medžiaga užpildytų pagalvių, čiužinių;
• patalynę skalbkite ne rečiau kaip praėjus 7‒10 dienų karštu vandeniu, lyginkite karšta laidyne;
• kuo dažniau namuose nuo visų paviršių (ir grindų) valykite dulkes – geriausia su specialiomis, gerai dulkes surenkančiomis šluostėmis;
• atsisakykite kilimų arba, jei neįmanoma, rinkitės trumpaplaukius, plaunamus;
• jei alergiją sukėlė namuose laikytas gyvūnas, tai iškrausčius jį būtina atsikratyti ir visų jo žaislų, kilimėlių, indelių, kitų daiktų, ant kurių galėjo likti kailio, seilių, šlapimo, išmatų ir gyvūno odos pėdsakų. 

Pavasarinis žiedadulkių lietus 

Lietuvoje pavasarį polinozę dažniausiai sukelia žydinčių medžių (beržų, lazdynų, alksnių, skroblų, ąžuolų) žiedadulkės. Kai sužydi minėti medžiai ir pievas nusėja pražydusios pienės, įvairios žolės, javai, polinozė ypač „įsisiautėja“, nes ore susidaro didžiulė žiedadulkių koncentracija, tarsi būtų prasidėjęs žiedadulkių lietus. 

Polinozę dažnai sukelia motiejuko, šunažolės, eraičino, javų žiedadulkės. Alergizuoti gali ir augalų vaisiai – gluosnių „kačiukai“, tuopų sėklos, pienių pūkai. Žmonės pavasarį dažnai alergiją patys „parsineša“ į namus: pasiskynę „kačiukų“ ar kitokių medžių šakelių ir jų pamerktomis puokštelėmis papuošę namus. Nuskintų šakelių, gėlių žiedadulkės taip pat sukelia šienligės požymius. 

Pirmasis pavasarinis žiedadulkių pikas Lietuvoje įprastai būna kovo–gegužės dienomis. Anksčiausiai augalai pradeda žydėti pietinėje Lietuvos dalyje, vėliau – šiaurės rytų, pajūrio, o vėliausiai – šiaurės vakarų dalyje. 

Didžiausia žiedadulkių koncentracija susidaro tuomet, kai oras sausas ir karštas, o šaltu, lietingu oru ji sumažėja. 

Ligos „kaltininkai“ – alergenai 

Alerginių ligų diagnostika dažniausiai nėra sudėtinga. Norint išvengti komplikacijų, svarbu laiku įtarti alergiją ir pasikonsultuoti su gydytoju. Alergologas-klinikinis imunologas, atlikęs specialius tyrimus, nustato organizmo įsijautrinimą alergenams, patikslina, kurie iš alergenų yra „kalčiausi“ dėl ligos simptomų. 

Sergančiųjų šienlige daugėja

Alergija yra sisteminė liga, paveikianti visą organizmą. Tinkamai negydant alergijos, efektyviai nekontroliuojant imuninių padidėjusio jautrumo reakcijų, gali atsirasti daugiau sveikatos sutrikimų ar pasunkėti jau esamos lėtinės ligos. Veiksmingai negydomas alerginis rinitas penkis kartus padidina riziką susirgti astma, gali būti pasikartojančio rinosinusito, nosies polipozės, otito, apnėjos, net migrenos priežastimi.

Alergijai būdinga savita raida: dažniausiai ji prasideda pirmaisiais gyvenimo metais ir tęsiasi visą gyvenimą. Keičiasi tik alergijos klinikiniai požymiai. Kūdikystėje ir vaikystėje žmogus pirmiausia susiduria su maisto alergenais, todėl anksčiausiai pasireiškia maisto alergijos, atopinio dermatito požymiai, vėliau didėja aplinkos, įkvepiamųjų alergenų reikšmė. Atsiranda alerginio rinito, astmos simptomai. Šis fenomenas vaizdingai vadinamas „alergijos maršu“ ‒ jis nusako sisteminę alergijos prigimtį. 

Nepaisant šiuolaikinės medicinos laimėjimų, per pastaruosius 20–30 metų sergamumas alerginėmis ligomis vis dar sparčiai didėjo. Kas antras vaikas ir kas trečias suaugęs žmogus turi kokių nors su alergija susijusių negalavimų, sveikatos problemų. Lietuvoje sergamumas alerginėmis ligomis kol kas mažesnis nei kitose Europos šalyse, bet sparčiai didėja. 

Įdomūs faktai, susiję su alergijomis 

• Kuo labiau išplėtota šalies ekonomika, tuo daugiau jos gyventojų serga alerginėmis ligomis.
• Neseniai Europoje atlikto tyrimo duomenimis, nuolatinio alerginio rinito simptomų turi apie 1 iš 8 suaugusių 18–65 metų amžiaus žmonių.
• Sezoniniu alerginiu rinitu (šienlige, polinoze) serga kas ketvirtas 13–21 metų jaunuolis. Tai yra daugiau kaip 9 mln. pasaulio gyventojų.
• Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.
• Daugėja mokslinių įrodymų, kad spartėjanti urbanizacija, kombinuotas ir genetiškai modifikuotas maistas, sintetiniai maisto priedai ir papildai, agresyviai veikiantys odą cheminiai junginiai didina riziką sirgti alergija. 

Ką verta žinoti, sergant alergija? 

• Gydant alerginę ligą, svarbiausia sužinoti ją sukėlusius alergenus. Tą gali padaryti tik gydytojas, atlikęs alergologinius tyrimus.
• Kai alergenas žinomas, labai svarbu jo vengti. Reikėtų kuo mažiau kontaktuoti su alergenu: vengti žydinčių pievų, nenupjautų javų, ypač gražiomis, vėjuotomis vasaros dienomis, nerūkyti žydėjimo metu, nevartoti augalinės kosmetikos, vaistažolių kremų, vėdinti kambarius anksti rytą ir vėlai vakare, kai žiedadulkės jau būna nusėdusios, kasdien valyti dulkes drėgna medžiaga, vengti vabzdžių įkandimų.
• Žiedadulkių gausu ne tik ore sezono metu, jų visuomet esti meduje.
• Augalai, kuriems organizmas yra jautrus, gali būti sudedamoji homeopatinių vaistų dalis, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodantys nekalti vaistai gali pabloginti polinozės eigą.
• Kryžminės alerginės reakcijos gali pasireikšti valgant augalinius produktus, pavyzdžiui, tiems, kurie jautrūs beržų žiedadulkėms, alergija gali paūmėti suvalgius obuolį, morką ar persiką. 

Dažniausiai užduodami klausimai

„...atlikus testą gauti rezultatai mažiausiai 97 % atvejų atitinka referentiniais metodais atliktų testų rezultatus.“Kokie augalai išskiria alergiją sukeliančias žiedadulkes? 

Alergiją sukeliančias žiedadulkes išskiria nežydintys ir vaisių nemezgantys augalai (medžiai, žolės ir piktžolės). Paprastai jie gausiai brandina mažas, lengvas, sausas žiedadulkių granules, kurias išnešioja vėjas. 

Ar pakeitęs gyvenamąją vietą galėčiau išvengti šienligės? 

Ne. Persikėlimas į kitą geografinio klimato zoną nepadės išvengti alergijos ar jos simptomų. Dažniausiai žmonės, pagyvenę toliau nuo anksčiau alergizavusių žiedadulkių šaltinio sužino, jog yra alergiški kitiems augalams, augantiems naujoje vietovėje. 

Kada galima atlikti „ALLERGY-Check“ testą? 

„ALLERGY-Check“ testą reikia atlikti tada, kai atsiranda simptomų, kurie gali būti susiję su alergija, pavyzdžiui, odos bėrimas ir paraudimas, ašarojimas ar dažnas čiaudulys dulkėtoje aplinkoje arba po kontakto su gyvūnais (šunimis, katėmis ir kt.), arba edema, atsiradusi suvalgius tam tikrų maisto produktų. Testą galima atlikti bet kuriuo metu, bet ne jaunesniems kaip 15 metų amžiaus asmenims, nes testo jautrumas pritaikytas suaugusiesiems. 

Koks yra „ALLREGY-Check“ testo tikslumas? 

„ALLREGY-Check“ testas yra labai tikslus ir šios srities sveikatos priežiūros specialistų (ligoninėse, laboratorijose) yra naudojamas daugiau kaip 10 metų. Vertinimo ataskaitos atskleidžia, kad atlikus testą gauti rezultatai mažiausiai 97 % atvejų atitinka referentiniais metodais atliktų testų rezultatus. 

Ką reiškia ant kai kurių produktų esantis užrašas „hipoalerginis“? 

Šis užrašas reiškia, jog juo pažymėtas produktas sukels mažiau alerginių reakcijų arba jų nesukels visai. 

Daugelis kasdien naudojamų produktų – valiklių, dezodorantų, makiažo priemonių ar net burnos skalavimo skysčių turi sudedamųjų dalių, kurios gali suerzinti odą ar veikti kaip alergenai. Šių ingredientų (kvapiųjų medžiagų, konservantų) sąlytis su oda gali sukelti kontaktinį dermatitą, pasireiškiantį niežuliu, odos bėrimu, patinimu ar net pūslelių atsiradimu. 

Daugelis kosmetikos ir valymo priemonių gamintojų ant produktų pakuotės rašo, jog tai hipoalerginiai gaminiai. Tačiau gamintojų neprašoma įrodyti, kad jų produktai nesukelia alergijos, kaip ir nėra vieningo reglamento šiai produkcijai patikrinti. 

Iš kitos pusės, hipoalerginių produktų naudojimas gali padėti sumažinti kontaktinio dermatito riziką. Vis tik visuomet prieš pradedant naudoti naują produktą reikėtų jį išbandyti, ypač jei anksčiau yra kilę alerginių odos reakcijų. Norėdami išbandyti naują produktą, turėtumėte nedidelį jo kiekį užtepti ant vidinės riešo ar alkūnės pusės ir stebėti 24 valandas. 

Ar stresas turi įtakos alergijos paūmėjimui? 

Stresas yra organizmo atsakas į konfliktines situacijas (išorines ar vidines), kurios sudrumsčia įprastą gyvenimo ritmą. Mūsų organizmas, įskaitant virškinamąjį traktą, kardiovaskulinę, nervų ir imuninę sistemas, reaguoja į stresines situacijas. Kuomet jaučiamės susirūpinę ar nervingi, organizme išsiskiria didelis kiekis įvairių hormonų, cheminių medžiagų, įskaitant ir histaminą. Histaminas yra svarbi cheminė medžiaga, galinti sukelti alergijai būdingus simptomus.

Stresas savaime nesukelia alergijos, tačiau dėl jo liga gali paūmėti, – tai vyksta dėl padidėjusios histamino koncentracijos kraujyje. 

Ar alergija išgydoma? 

Alergija nėra visiškai išgydoma, tačiau jos simptomai gali būti sėkmingai gydomi ir kontroliuojami. Pirmiausia reikia pašalinti alergenus, po to vaistais mažinti alergijos simptomus. Jei kontaktas su alergenu tęsis, imuninė sistema gali ir toliau reaguoti į jį ir tuomet nepadės joks gydymas. Tiesa, kartais vaikai gali išaugti alergiją, dažniausia taip nutinka su alergijomis maistui. 

Imunoterapija ar alergenų injekcijos nėra gydymas. Tai būdas ženkliai sumažinti simptomus, kurie kyla dėl specifinių alerginių medžiagų poveikio. 

Alergiją sukeliančių augalų žydėjimo kalendorius

Šaltinis ‒ Alergija.info

Alerginės slogos simptomų dienoraštis

Įvertinkite alergijos simptomų intensyvumą dienos laikotarpiu:

• 0 balų – nėra simptomų,
• 1 balas – nesunkūs simptomai,
• 2 balai – vidutiniai simptomai,
• 3 balai – varginantys simptomai. 

Jei alerginės slogos simptomų suma yra mažesnė nei 5 balai – liga yra lengvos eigos, jei 5 ir daugiau – alerginė sloga yra vidutinio sunkumo ar sunki, gydymas nėra pakankamas, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. 

Sėkmės!

Įmonės duomenys

Telefonas

(8 5) 2151418

Telefonas

(8 618) 15471

Direktorė

Irina Pozniak

El. paštas

info@optronica.lt

Tinklalapis

www.diagnostikostestai.lt

Darbo laikas

I-V 9.00-18.00

www.diagnostikostestai.lt