Kokias ligas lydi šlapimo nelaikymas
25 июня 2013 г.Inkontinencija ir cukrinis diabetas
Viena iš šlapimo nelaikymą skatinančių ligų yra cukrinis diabetas. Tai angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos problemos, atsirandančios dėl sutrikusio insulino išskyrimo arba sumažėjusio ląstelių jautrumo insulinui. Sergant cukriniu diabetu dėl nervų pažeidimo nejaučiama, kai prisipildo šlapimo pūslė, sutrinka jos raumens kontraktiliškumas, todėl iki vieno – dviejų kartų per dieną suretėja šlapinimasis, o tai progresuoja iki visiško šlapimo pūslės paralyžiaus.
Inkontinencijos, kai ji yra cukrinį diabetą lydintis simptomas, gydymas pirmiausia turi prasidėti nuo kovos su diabetu geriamaisiais vaistais ar insulinu, atitinkama dieta. Vis dėlto net ir tuomet, kai inkontinencijos priežastimi yra kita liga, svarbu imtis tokių priemonių, kurios pagerintų dėl šlapimo nelaikymo nukenčiančią gyvenimo kokybę.
Insultas – priežastis, kodėl sutrinka šlapinimasis
Dar viena liga, sukelianti šlapimo nelaikymą, yra insultas. Deja, priežastys, po insulto lemiančios nevalingą šlapimo ištekėjimą, nėra visiškai aiškios, neapibrėžti galimi tokio insultą lydinčio simptomo tipai.
Inkontinencija pacientams, patyrusiems insultą, gali pasireikšti dėl insulto sukelto smegenų pažeidimo, lemiančio šlapimo pūslės raumens funkcijų sutrikimus. Be to, yra ir kitų, nefiziologinių, kliūčių, darančių įtaką šlapimo sulaikymui po insulto. Tai bendravimo bei judėjimo sutrikimai, nes norint, kad žmogus sulaikytų šlapimą, reikia, kad jis galėtų įvertinti norą šlapintis, galėtų bendrauti su jį slaugančiu asmeniu, būtų motyvuotas, galėtų išlaikyti svorį arba keliauti iki tualeto.
Dirglioji šlapimo pūslė būdinga sergantiems Parkinsono liga
Daugiau nei 40 proc. Parkinsono liga sergančių pacientų yra nustatomi apatinių šlapimo takų dirginimo simptomai, lemiantys šlapimo nelaikymą. Dažniausiai sergantieji šia liga susiduria su dirgliosios šlapimo pūslės problema, kuriai būdingas staiga atsirandantis noras šlapintis, trumpalaikis šlapimo nesulaikymas, padažnėjęs šlapinimasis ir šlapinimosi nelaikymas lytinių santykių metu.
Dėl demencijos neatpažįstamas poreikis šlapintis
Inkontinencija itin dažnai pasireiškia pacientams, sergantiems demencija – daugiau nei pusei tokių ligonių. Demencijos sindromas pažeidžia atmintį, erdvės suvokimą, pažintines funkcijas, o kartais gali atsirasti esant kaktinės skilties pažeidimui (Picko liga) atsiranda socialiai nepriimtinas elgesys.
Demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, valingai sulaikyti šlapimą, surasti tualeto patalpą, pilnai ištuštinti šlapimo pūslę, nusiimti drabužius šlapinantis. Sergant demencija gali būti ir kitos šlapimo nelaikymo priežastys, tokios kaip infekcija, atrofinis vaginitas, padidėjusi prostata, elgesio sutrikimai ar vaistų pašaliniai reiškiniai. Kartu pasireiškianti apatija bei depresija dar labiau pablogina paciento gebėjimą kontroliuoti šlapimo pūslę.
Demencijos sindromo atveju neteisingai interpretuojami kūno pojūčiai, signalizuojantys apie poreikį šlapintis ar tuštintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimąsi iki kol bus galima pasinaudoti tualetu.
Šlapimo nelaikymas po Prostatos vėžio operacijos
Prostatos vėžys yra dar viena sunki liga, dažnai lydima šlapimo nelaikymo. Prostata yra riešuto formos ir dydžio liauka. Ji yra po šlapimo pūsle ir supa viršutinę šlaplės, vamzdelis, kuriuo teka šlapimas ir sperma, dalį. Ši liauka gamina skaidrų, tirštą skystį, kuris susimaišo su sperma ir suformuoja sėklą. Kaip prostatos ligos yra susiję su šlapinimosi sutrikimais? Iš inkstų išsiskiriantis šlapimas kaupiasi šlapimo pūslėje iki tol kol atsiranda noras šlapintis ir tuomet pūslė yra ištuštinama – šlapimas išteka per šlaplę: šlapimo pūslės raumenys susitraukia, o šlaplės atsipalaiduoja.
Dažniausiai šlapimo nelaikymas Prostatos vėžiu sergantiems vyrams pasireiškia po operacinio ar spindulinio prostatos vėžio gydymo. Kartais operacijos metu gali būti pažeidžiami nervai kontroliuojantys šlapimo pūslės funkciją. Tuo tarpu po spindulinio gydymo nustatomas dažnesnis šlapinimasis su nelaikymo epizodais dėl šlapimo pūslės talpos sumažėjimo ir šlapimo pūslės spazmų bei sfinkterio pažeidimo.
Šlapimo nelaikymas lydi išsėtinę sklerozę
Dar viena liga – centrinę nervų sistemą paveikianti išsėtinė sklerozė – 80 proc. atvejų pasireiškia ir šlapimo nelaikymu. Šlapinimosi sutrikimai atsiranda dėl sutrikusio nervinio impulso perdavimo iš pažeistų smegenų į šlapimo pūslę. Šlapimo nelaikymas dažnai sukelia ir odos pažeidimą bei didina infekcijos riziką, riboja socialinį aktyvumą. Sergantiems išsėtine skleroze dažnai su šlapimo nelaikymu pasireiškia ir šlapimo takų infekcija.
Gydant pagrindinę ligą būtinos ir priemonės inkontinencijos kontrolei
Gydant inkontinenciją, kai ji yra kitos ligos lydintis simptomas, visų pirma būtina kontroliuoti pagrindinės ligos priežastis. Vis dėlto greta jų rekomenduotina imtis ir kitų inkontinenciją mažinančių priemonių.
Patartina formuoti taisyklingus šlapinimosi įpročius, laikytis šlapinimosi tvarkaraščio, visiškai ištuštinti šlapimo pūslę, pildyti šlapinimosi dienoraštį. Be to, itin svarbu reguliuoti skysčių kiekį, vengti šlapinimo pūslę dirginančių skysčių. Tam tikrais atvejais rekomenduotina mokytis taisyklingo kvėpavimo, treniruoti pūslę ir dubens dugno raumenis Kėgelio pratimais.
Siekiant palengvinti nuo inkontinencijos kenčiančio žmogaus dalią ir pagerinti savijautą itin naudinga naudoti šlapimą sugeriančias priemones, nepamiršti odos, kuri dėl ligos yra nuolat drėgna, priežiūros. Ypatingai svarbu pritaikyti šlapinimosi vietą pacientams, palengvinti jų kelią iki tualeto, rūpintis jų komforto jausmu išvietėje.
Jei šlapimo nelaikymas yra itin didelis, nevalingai išteka labai daug skysčio, medikai gali rekomenduoti kateterizavimą, inkontinencijos gydymą vaistais ar chirurginę pagalbą. Vis dėlto dėl visų kovos su šlapimo nelaikymu priemonių būtina pasitarti su gydytoju ar slaugytoju, kuris pagal šlapimo nelaikymo laipsnį parinks geriausias priemones.
Viena iš šlapimo nelaikymą skatinančių ligų yra cukrinis diabetas. Tai angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos problemos, atsirandančios dėl sutrikusio insulino išskyrimo arba sumažėjusio ląstelių jautrumo insulinui. Sergant cukriniu diabetu dėl nervų pažeidimo nejaučiama, kai prisipildo šlapimo pūslė, sutrinka jos raumens kontraktiliškumas, todėl iki vieno – dviejų kartų per dieną suretėja šlapinimasis, o tai progresuoja iki visiško šlapimo pūslės paralyžiaus.
Inkontinencijos, kai ji yra cukrinį diabetą lydintis simptomas, gydymas pirmiausia turi prasidėti nuo kovos su diabetu geriamaisiais vaistais ar insulinu, atitinkama dieta. Vis dėlto net ir tuomet, kai inkontinencijos priežastimi yra kita liga, svarbu imtis tokių priemonių, kurios pagerintų dėl šlapimo nelaikymo nukenčiančią gyvenimo kokybę.
Insultas – priežastis, kodėl sutrinka šlapinimasis
Dar viena liga, sukelianti šlapimo nelaikymą, yra insultas. Deja, priežastys, po insulto lemiančios nevalingą šlapimo ištekėjimą, nėra visiškai aiškios, neapibrėžti galimi tokio insultą lydinčio simptomo tipai.
Inkontinencija pacientams, patyrusiems insultą, gali pasireikšti dėl insulto sukelto smegenų pažeidimo, lemiančio šlapimo pūslės raumens funkcijų sutrikimus. Be to, yra ir kitų, nefiziologinių, kliūčių, darančių įtaką šlapimo sulaikymui po insulto. Tai bendravimo bei judėjimo sutrikimai, nes norint, kad žmogus sulaikytų šlapimą, reikia, kad jis galėtų įvertinti norą šlapintis, galėtų bendrauti su jį slaugančiu asmeniu, būtų motyvuotas, galėtų išlaikyti svorį arba keliauti iki tualeto.
Dirglioji šlapimo pūslė būdinga sergantiems Parkinsono liga
Daugiau nei 40 proc. Parkinsono liga sergančių pacientų yra nustatomi apatinių šlapimo takų dirginimo simptomai, lemiantys šlapimo nelaikymą. Dažniausiai sergantieji šia liga susiduria su dirgliosios šlapimo pūslės problema, kuriai būdingas staiga atsirandantis noras šlapintis, trumpalaikis šlapimo nesulaikymas, padažnėjęs šlapinimasis ir šlapinimosi nelaikymas lytinių santykių metu.
Dėl demencijos neatpažįstamas poreikis šlapintis
Inkontinencija itin dažnai pasireiškia pacientams, sergantiems demencija – daugiau nei pusei tokių ligonių. Demencijos sindromas pažeidžia atmintį, erdvės suvokimą, pažintines funkcijas, o kartais gali atsirasti esant kaktinės skilties pažeidimui (Picko liga) atsiranda socialiai nepriimtinas elgesys.
Demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, valingai sulaikyti šlapimą, surasti tualeto patalpą, pilnai ištuštinti šlapimo pūslę, nusiimti drabužius šlapinantis. Sergant demencija gali būti ir kitos šlapimo nelaikymo priežastys, tokios kaip infekcija, atrofinis vaginitas, padidėjusi prostata, elgesio sutrikimai ar vaistų pašaliniai reiškiniai. Kartu pasireiškianti apatija bei depresija dar labiau pablogina paciento gebėjimą kontroliuoti šlapimo pūslę.
Demencijos sindromo atveju neteisingai interpretuojami kūno pojūčiai, signalizuojantys apie poreikį šlapintis ar tuštintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimąsi iki kol bus galima pasinaudoti tualetu.
Šlapimo nelaikymas po Prostatos vėžio operacijos
Prostatos vėžys yra dar viena sunki liga, dažnai lydima šlapimo nelaikymo. Prostata yra riešuto formos ir dydžio liauka. Ji yra po šlapimo pūsle ir supa viršutinę šlaplės, vamzdelis, kuriuo teka šlapimas ir sperma, dalį. Ši liauka gamina skaidrų, tirštą skystį, kuris susimaišo su sperma ir suformuoja sėklą. Kaip prostatos ligos yra susiję su šlapinimosi sutrikimais? Iš inkstų išsiskiriantis šlapimas kaupiasi šlapimo pūslėje iki tol kol atsiranda noras šlapintis ir tuomet pūslė yra ištuštinama – šlapimas išteka per šlaplę: šlapimo pūslės raumenys susitraukia, o šlaplės atsipalaiduoja.
Dažniausiai šlapimo nelaikymas Prostatos vėžiu sergantiems vyrams pasireiškia po operacinio ar spindulinio prostatos vėžio gydymo. Kartais operacijos metu gali būti pažeidžiami nervai kontroliuojantys šlapimo pūslės funkciją. Tuo tarpu po spindulinio gydymo nustatomas dažnesnis šlapinimasis su nelaikymo epizodais dėl šlapimo pūslės talpos sumažėjimo ir šlapimo pūslės spazmų bei sfinkterio pažeidimo.
Šlapimo nelaikymas lydi išsėtinę sklerozę
Dar viena liga – centrinę nervų sistemą paveikianti išsėtinė sklerozė – 80 proc. atvejų pasireiškia ir šlapimo nelaikymu. Šlapinimosi sutrikimai atsiranda dėl sutrikusio nervinio impulso perdavimo iš pažeistų smegenų į šlapimo pūslę. Šlapimo nelaikymas dažnai sukelia ir odos pažeidimą bei didina infekcijos riziką, riboja socialinį aktyvumą. Sergantiems išsėtine skleroze dažnai su šlapimo nelaikymu pasireiškia ir šlapimo takų infekcija.
Gydant pagrindinę ligą būtinos ir priemonės inkontinencijos kontrolei
Gydant inkontinenciją, kai ji yra kitos ligos lydintis simptomas, visų pirma būtina kontroliuoti pagrindinės ligos priežastis. Vis dėlto greta jų rekomenduotina imtis ir kitų inkontinenciją mažinančių priemonių.
Patartina formuoti taisyklingus šlapinimosi įpročius, laikytis šlapinimosi tvarkaraščio, visiškai ištuštinti šlapimo pūslę, pildyti šlapinimosi dienoraštį. Be to, itin svarbu reguliuoti skysčių kiekį, vengti šlapinimo pūslę dirginančių skysčių. Tam tikrais atvejais rekomenduotina mokytis taisyklingo kvėpavimo, treniruoti pūslę ir dubens dugno raumenis Kėgelio pratimais.
Siekiant palengvinti nuo inkontinencijos kenčiančio žmogaus dalią ir pagerinti savijautą itin naudinga naudoti šlapimą sugeriančias priemones, nepamiršti odos, kuri dėl ligos yra nuolat drėgna, priežiūros. Ypatingai svarbu pritaikyti šlapinimosi vietą pacientams, palengvinti jų kelią iki tualeto, rūpintis jų komforto jausmu išvietėje.
Jei šlapimo nelaikymas yra itin didelis, nevalingai išteka labai daug skysčio, medikai gali rekomenduoti kateterizavimą, inkontinencijos gydymą vaistais ar chirurginę pagalbą. Vis dėlto dėl visų kovos su šlapimo nelaikymu priemonių būtina pasitarti su gydytoju ar slaugytoju, kuris pagal šlapimo nelaikymo laipsnį parinks geriausias priemones.
