Juokas kaip socialinė sąveikia

24 июля 2023 г.

Kas vyksta, kai juokiamės?

Mes instinktyviai leidžiame keistą garsų triukšmą, kuris atsiranda nevalingai susitraukinėjant diafragmai, o veidą valdantys raumenys atitinkamai susitraukia į šypseną. Kaip ir daugelis kitų emocijų ar jausmų, juokas sukelia fizinį atsaką – dažniausiai tai būna kito asmens ar asmenų tam tikra veido išraiška. Taigi, socialinė sąveika juoką ir apskritai humorą veikia labai stipriai. Tarp daugelio smegenų sričių, sužadinamų apdorojant humorą, dažniausiai naudojamos priekinės žievės sritys. Čia pasitelkiamas gebėjimas nuspėti kito asmens mintis, jausti empatiją, suvokti asociacijas. Humoras sukuria nuolatinį teigiamą pastiprinimą tarpasmeniniuose mainuose, daro mus patrauklesnius kitiems (dažniausiai), suteikia saugų būdą, kaip numalšinti įtampą ar net konfliktus, kuria harmonijos pojūtį grupėje. Nenuostabu, kad juokas yra užkrečiamas ir daug labiau tikėtina, kad juoksimės ne vieni, bet kompanijoje.

Mokslininkai teigia, kad juokiasi ne tik žmonės, o juoko kilmė slypi žaidimuose, mat įvairūs gyvūnai elgiasi žaismingai, dažniausiai fiziškai dūkdami. Manoma, kad juokas išsivystė kaip instinktyvus malonumą ir sutikimą reiškiantis signalas, reškiantis: ,,viskas gerai, tęsk“, kai akivaizdu, kad nėra ketinimų vienam kitą sužeisti. Tyrimai rodo, kad juokas ilgina žaismingą elgesį, tarkim, kutenimą. Beje, nustatytos dvi kutenimo formos. Pirma – švelnus braukimas per odą, antra – tyčinis kutenimas. Kutenimas gali būti malonus ir sukelti juoką, bei nemalonus, kai norima atsitraukti, nes nemalonu, nesmagu. Tyrėjai sako, kad vieniems žmonėms kutulis patinka, kiti jo tiesiog negali pakęsti, tačiau pastebėta - vienas pirmųjų dalykų, iš kurių juokiasi kūdikiai, būtent kutulis. Tai vienas smagių pirmųjų būdų tėvams arba globėjams užmegzti su kūdikiu artimus ryšius - būtent pasitelkiant juoką per kutenimą. Paprastai kūdikiai pradeda juoktis sulaukę trijų mėnesių amžiaus, dar nemokėdami nei ropoti, nei vaikščioti, o tai įrodo, kad juokas yra esminis ir svarbus reiškinys žmogaus raidoje apskritai. Gali būti, kad pradžioje nevalingas naujas jo paties skleidžiamas garsas gali išgąsdinti vaiką, tokiu atveju svarbu esančiam šalia asmeniui atliepti tuo pačiu, t.y., juoku. Nors kūdikiai humoro nesupranta, pamatę besijuokiantį suaugusįjį, mėgdžioja jį, atsako šypsena, juoku ir taip mokosi suvokti, kas juokinga, o kas ne. Pastebėkite, vėlesniame amžiuje (ir netgi suaugę) dažnai prieš pradėdamai juoktis trumpą akimirksnį stebime kitus: jei juokinga jiems, kvatojamės ir mes. Bet grįžkime prie pirmųjų juoko pamokėlių. Iš ko gi juokiasi kūdikiai? Tikrai ne tik kutenami. Pavyzdžiui, toks žaidimas, kada mama, tėtis ar kitas artimas žmogus paslepia veidą tarp delnų ir tuoj pat jį parodo, vaikus veikia užburiančiai, jie ne tik juokiasi, jie kvatote kvatojasi. Taip pat vaikus juokina įvairios suaugusiųjų mimikos, maivymasis, pūtimas su garsu į pilvą, piršto parodymas, keisti garsai ir pan. Vaikams tai aukščiausio lygio komedija! Mokslininkai tyrinėdami tokį kūdikių juoką, jį aiškina kaip netikėtą pokytį ar siurpizą, netikėtumą, kuris yra saugus ir vyksta pažįstamoje socialinėje aplinkoje. Kitaip sakant, kūdikis patiria ką nors netikėto, nelaukto, tačiau labai greitai tai priima kaip nepavojingą ir greičiausiai teigiamą reiškinį. Kai kūdikis yra kutenamas, tai jam yra netikėta patirtis, nors pats kutenimas gali būti jau pažįstamas iš seniau, bet jis niekada nevyksta nustatytu laiku. Laimė, kad beveik iš karto vaikas supranta, jog tai negrėsminga, o veikiau juokinga situacija, todėl pradeda juoktis. Neapibrėžtumas pašalinamas, trumputė įtampa išsisklaido, patiriama kažkas naujo ir malonaus. Šie dalykai, anot tyrėjų, labai svarbūs ir naudingi kūdikio smegenims, kurių sudėtingi mechanizmai apdoroja galimą grėsmę, įtampą ir galiausiai suvokia atlygį kaip malonumą.

Prisiminkme, kad esami tarsi veidrodis, kuris parodo vaikui, kaip reaguoti į įvairias gyvenimiškas situacijas: kada juoktis, o kada raukytis ar verkti. Kol vaikui nepažįstamos reakcijos, susidūręs su nauja patirtimi, jis nevalingai stebi suaugusiojo reakciją. Ir tai, galima sakyti, savotiškas mūsų egzaminavimas: išmokysime jį dažniau juoktis ar dramatizuoti. Nepamirškime, juokas gali būti veiksmingas būdas įveikti daugelį kliūčių. Jis kuria saugumą, mažina įtampą ir padeda kurti konstruktyvius santykius.

Logopedas, specialusis pedagogas, vaikų psichologas, paauglių psichologas, ergoterapeutas - šie specialistai gali turėti svarbų vaidmenį, padedant vaikams ir paaugliams suprasti ir įveikti įvairias emocines situacijas, įskaitant juoką. Logopedas gali padėti vaikui išmokti suprasti ir interpretuoti žodžius, išraiškas ir komunikacijos kontekstą, taip pat gali teikti pagalbą kalbos sutrikimų atveju. Specialusis pedagogas gali dirbti su vaikais, kurie turi specialiųjų poreikių, ir padėti jiems suprasti ir priimti socialinio bendravimo įgūdžius, įskaitant juoką. Vaikų ir paauglių psichologas gali atlikti individualias ar grupines sesijas, kurios padeda vaikams ir paaugliams suvokti ir valdyti savo emocijas bei bendravimo įgūdžius. Ergoterapeutas gali teikti pagalbą vaikams ir paaugliams, siekiant tobulinti jų socialinį bendravimą ir prisitaikymą prie kasdienio gyvenimo situacijų.

Galutinai, juokas yra svarbi socialinė sąveikos dalis, kurianti ryšį tarp žmonių ir skatinanti teigiamą emocinę atmosferą. Jis gali turėti teigiamą poveikį mūsų fiziniam ir emociniam gerovei, prisidedant prie mažesnio streso, didesnio bendrumo ir geresnio savijautos.

Новые статьи