Augalinis aliejus – žalingas ar naudingas ir kaip jį išsirinkti?

2 июня 2016 г.

Visus paskutinius dešimtmečius augalinis aliejus buvo priskiriamas prie naudingų ir sveikų produktų. American Heart Association, National Cholesterol Education Program ir National Institute of Health savo sveikos mitybos rekomendacijose patardavo vartoti daugiau augalinio aliejaus ir apriboti gyvulinius riebalus. Tuo tarpu nebuvo patikslinta, kokius aliejus jie turėjo omeny – nebrangius rafinuotus, kurie užima daugybę lentynų maisto parduotuvėse arba brangesnius natūralius šalto spaudimo aliejus. Toks nutylėjimas brangiai kainavo išsivysčiusių šalių gyventojams: aliejų vartojimas padidėjo, jį gaminančios firmos gavo milijoninį pelną, o mes su jumis netekome sveikatos: atsirado mokslinių duomenų apie onkologinių ligų padaugėjimą tiems, kas vartojo daug aliejaus, tikėdamasis, pavyzdžiui, išvengti infarkto. Ieškant širdies ligų katastrofinio padidėjimo priežasčių XX amžiaus viduryje be mokslinių tai įrodančių darbų augaliniai aliejai staiga buvo paskelbti sveikais, o gyvuliniai riebalai pasmerkti ir paskelbti žalingais. Deja, nežiūrint į kukurūzų, sojos, saulėgrąžų, saflorų arba rapsų aliejaus gamybos ir vartojimo padidėjimą, visai nepasitvirtino viltys turėti stipresnę sveikatą– širdies ir kraujagyslių sutrikimai nesumažėjo ir lieka sergamumo lyderiais. Vėliau Ramsden CE, Hibbeln JR tyrimai parodė, kad yra daug veiksnių, kurie daro šiuos aliejus visai nenaudingais sveikatai.

I. Augalinio aliejaus gaminimo procesas vyksta aukštos temperatūros sąlygomis, o tai sukelia jo oksidavimą.

II. Augalinio aliejaus rafinavimas vyksta sudėtingo cheminio proceso būdu naudojant tirpiklių, baliklių, dažiklių, dezodorantų. Galutinis produktas yra gražus, negenda, nekvepia, neturi skonio – vien patogumai gamintojui ir pardavėjui. Yra tik problemų su nauda sveikatai – jos nėra.

III. Ir svarbiausia – šitie augaliniai aliejai tiekia mūsų organizmui didėlį kiekį omega – 6 riebalų rūgščių, kurie skatina uždegiminius procesus. Ir būtent chroninis uždegimas sukelia onkologinių sutrikimų, širdies ligų, viršsvorio, diabeto atvejų padidėjimą.

Tokių augalinių aliejų vartojimas pažeidžia omega – 3 ir omega – 6 riebalų rūgščių pusiausvyrą pastarajam vyraujant. Organizme šios medžiagų grupės atlieka priešingas funkcijas: omega-6 skatina uždegimus. Būtent oksidacijos ir uždegimo procesai daro paprastą aterosklerozinę plokštelę kraujagyslėse pavojinga, galinčia sukelti infarktą arba insultą. Alyvuogių aliejaus polifenoliai padeda apsaugoti kraujo lipidus nuo oksidacinės pažaidos. Hibbeln JR rašo, kad rafinuoti augaliniai aliejai, kurie vyravo išsivysčiusių šalių gyventojų mityboje nuo 1960 iki 1999 metų, gali būti kalti dėl suicidinės rizikos šiose šalyse padidėjimo 100 kartų. Štai ir kitų ligų, susijusių su omega – 6 vartojimu, padidėjusios rizikos įvertinimas pagal Patterson E, Wall R., (2012):

  • Širdies ir kraujagyslių ligos.
  • II tipo cukrinis diabetas.
  • Nutukimas, metabolinis sindromas.
  • Padidėjęs žarnyno gleivinės pralaidumas, sudirgusios žarnos sindromas.
  • Geltonosios dėmės degeneracija.
  • Reumatoidinis artritas.
  • Bronchų astma.
  • Onkologiniai sutrikimai
  • Psichoemociniai sutrikimai.
  • Autoimuniniai sutrikimai.

Taigi kokių riebalų mums reikia vartoti, kad būtume tikri dėl jų naudos organizmui? Būtent tuos, kuriuos žmogus vartojo tūkstantmečiais:

  • Šalto spaudimo alyvuogių aliejus.
  • Šalto spaudimo lino aliejus.
  • Natūralus kokoso aliejus.
  • Sviestas iš ganyklinių gyvulių pieno, o taip pat lydytas sviestas (ghi, ghee).
  • Kaimo gyvulių ir paukščių natūralūs gyvuliniai riebalai.
  • Augaliniai riebūs produktai: nekeptos saulėgrąžų sėklos, avokadas, riešutai.

Žinoma, šios rekomendacijos nepalengvina mūsų gyvenimo. Bet negalima ir jų pavadinti labai sunkiai įgyvendinamais. Ir jeigu mes kovojame už sveikatą, apsimoka tai daryti!


neovital.lt

Новые статьи