Kovas – kolorektalinio vėžio žinomumo mėnuo. Ta proga onkologai dar kartą primena apie galimybę pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio.

„Vienas iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto piktybinių navikų yra storosios žarnos vėžys, tik diagnozuoti jį reikia anksti, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Eugenijus Stratilatovas. – Liga pasižymi slapta, be požymių eiga, todėl profilaktiškai tikrintis būtina norint išvengti užleisto vėžio. Kai žmogus pajunta aiškius simptomus – kraujavimą iš tiesiosios žarnos, žarnų nepraeinamumą, pilvo skausmus, dažniausiai būna per vėlu. Diagnozavę ankstyvą ligą jai gydyti turime visas priemones – taikome inovatyvias technologijas, tokias kaip mažai invazinė chirurgija, laparoskopija. Be abejo, ir tiems pacientams, kuriems nustatoma pažengusi liga, kiekvienam individualiai parenkamas atitinkamas sudėtinis gydymas – operacija, spindulinė terapija, medikamentinis priešnavikinis gydymas.“

Deja, Lietuvos gyventojai neskuba pasinaudoti valstybės finansuojama patikros programa, kuri skirta vyrams ir moterims, sulaukusiems 50 m. ir ne vyresniems nei 74 m. Profilaktiškai pagal programą pasitikrina tik apie 50 proc. šios amžiaus grupės žmonių. Todėl mūsų šalyje tik maždaug pusė storosios žarnos atvejų diagnozuojama ankstyvųjų stadijų.

Profilaktinė programa skirta sveikiems – bijoti nėra ko

Lietuvoje gyventojai, vyrai ir moterys, sulaukę 50 m. ir ne vyresni nei 74 m., sutikę dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje, atlieka imunocheminį slapto kraujavimo testą išmatose. „Tai iFOBT testas ir jį skiria šeimos gydytojas, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto  gydytoja gastroenterologė, Endoskopinių tyrimų grupės vyresnioji ordinatorė Inga Kildušienė. – Jis gali būti atliktas namuose arba poliklinikoje. Atlikus testą paaiškėja, ar jis teigiamas, ar neigiamas. Jeigu jis yra neigiamas, dvejus metus žmogus gali būti ramus. Po 2 m. šį testą reikia pakartoti.“

Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą, kuris vadinasi kolonoskopija. Šio tyrimo metu visa storoji žarna apžiūrima naudojant specialų aparatą. Tyrimas gali būti atliekamas suteikus narkozę arba ne. Tyrimo metu, jeigu gydytojas mato įtartinų gleivinės vietų, atlieka jų biopsiją. „Šiuo metu Nacionaliniame vėžio institute kolonoskopuojama moderniais aparatais, turinčiais integruotą vaizdo didinimo ir „siauro pluošto“ endoskopijos įrangą, kas leidžia išgauti aukštą raišką, – pasakoja gydytoja gastroentorologė. – Jeigu atlikus kolonoskopinį ištyrimą patologijos storajame žarnyne nenustatoma, kitas slapto kraujo išmatose testas tokiam pacientui bus siūlomas po 10 metų. Jeigu nustatoma patologija, pacientas siunčiamas gydytis į specializuotą įstaigą.“

Gydytoja I. Kildušienė pabrėžia, kad ši programa skirta pacientams, kurie neturi skundų, kurie jaučiasi sveiki. Tikslas – profilaktiškai tikrinti jokių simptomų nejaučiančius žmones, kadangi storosios žarnos vėžys praktiškai yra besimptomis iki galutinių stadijų. Jeigu šeimos gydytojas pagal paciento nusiskundimus įtaria storosios žarnos patologiją, toks pacientas turėtų būti iš karto siunčiamas išsitirti į specializuotą įstaigą. 2017 m. NVI pagal atrankinę pogramą atlikta 930 kolonoskopijų. Onkologinė liga nustatyta maždaug 5 proc. šių kolonoskopuotų pacientų. Be to, maždaug 13 proc. asmenų rasti gerybiniai polipai, kurie sėkmingai pašalinti NVI.

Kita vertus, yra dalis storosios žarnos ligų, kai galimas kraujavimas į žarnyną, ir tokiu atveju iFOBT testas gali būti teigiamas dėl šių ligų.

Mikroinvazinė operacija, kai vėžys nustatomas anksti

„Noriu žmones paraginti aktyviau dalyvauti profilaktinėje patikros programoje dėl storosios žarnos vėžio, – sako Nacionalinio vėžio instituto abdominalinis chirurgas dr. Audrius Dulskas. – Amerikiečiai 2013 m. paskelbė duomenis, kad iš vykdant profilaktines programas nustatytų storosios žarnos vėžio atvejų 40 proc. vėžio nustatyta ankstyvųjų stadijų.“

Praėjusią savaitę vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje "Mikroinvazinė chirurgija onkologijoje", kurią organizavo Lietuvos onkologų draugija ir Nacionalinis vėžio institutas, dr. A. Dulskas pristatė ankstyvųjų stadijų tiesiosios žarnos vėžio mikrochirurginio gydymo – transanalinės endoskopinės mikrochirurgijos galimybes.

„Jeigu aptinkame ankstyvos stadijos tiesiosios žarnos vėžį ir atlikus biopsiją paaiškėja, kad navikas neturi blogos prognozės faktoriaus, yra geros diferenciacijos, nėra limfavaskulinės invazijos, tokiam ligoniui galima šalinti naviką transanaliniai, t.y. pašalinti tik patį naviką, nešalinant tiesiosios žarnos, nešalinant viso organo, kas po to sąlygotų blogesnę tiek tuštinimosi, tiek seksualinę, tiek šlapinimosi funkciją,“ – aiškina dr. A.Dulskas.

Pasak dr. A. Dulsko, visų minėtų organizmo funkcijų sutrikimo po tiesiosios žarnos dalies pašalinimo tema labai aktuali kalbant apie pacientų gyvenimo kokybę. Šios problemos visame pasaulyje yra, kaip sakoma, ant bangos. „Daugėja šios srities tyrimų. Iš tiesų nėra taip, kad pašaliname vėžį ir viskas gerai, žmogus sau gyvena. Funkciniai sutrikimai gali ženkliai bloginti jo gyvenimo kokybę. Kartais žmonės sako, jog gal geriau būčiau pasirinkęs dirbtinę išangę – stomą, negu taip vargčiau“, – kalba dr. A. Dulskas.

„Gydydami transanalinės endoskopinės mikrochirurgijos metodu per 10 metų Nacionaliname vėžio institute turime sukaupę ne tokią didelę patirtį – buvo gydyti 22 pacientai. Mūsų gydymo rezultatai neblogi, panašūs kaip ir kitų centrų, kur taikomas šis metodas. Gydytų pacientų išgyvenamumas praktiškai 100 proc., mūsų gydyti pacientai yra gyvi, sveiki, nėra ligos atkryčio. Rezultatai tikrai džiugina. Remiantis šiais kol kas nedidelės apimties duomenimis galima gerai atrinktiems pacientams, pvz., vyresniems, kuriems nelabai tinka didelė operacija, siūlyti šią mikroinvazinę operaciją“, – sako dr. A. Dulskas.

Medikamentinis storžarnės vėžio gydymas

„Per pastaruosius du dešimtmečius storosios žarnos vėžio gydymas labai pažengė į priekį, – sako NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė. – Kad einama teisingu keliu ir kad šiuo metu daugiaprofilinė specialistų komanda didžiausią dėmesį teikia sudėtiniam gydymui, rodo ir apie 12 proc. padidėjęs 5-erių metų išgyvenamumas“.

Pasak gydytojos chemoterapeutės, tik labai ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžio gydymas apsiriboja chirurginiu gydymu, kuris yra ir efektyvus, ir, kas ne mažiau svarbu, gana nebrangus. „Nuo antros stadijos net ir po radikaliai atliktos operacijos dažnai skiriama profilaktinė chemoterapija, – sako dr. E. Baltruškevičienė. – Susidūrus su labiau pažengusia liga pacientams skiriami įvairūs gydymo metodai: derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, tam tikrais atvejais – gydymas spinduliais, kiti regioniniai gydymo metodai. Laiku panaudodami visus šiuos metodus pasiekiame gana gerų rezultatų net ir išplitusios ligos atvejais.“

Sparti mokslo ir technologijų pažanga per pastaruosius dešimtmečius įgalino dar tiksliau nustatyti ligą, įsigilinti į jos mechanizmus molekulių bei genų lygmeniu. Visa ši pažanga atsiliepė ir medikamentinio gydymo srityje. Atsirado biologinė terapija, kuri specifiškai veikia navikinei ląstelei būdingus bruožus bei ligą sąlygojančius mechanizmus. Nustatytos mutacijos (pvz., KRAS, NRAS, BRAF), kurios nurodo blogesnę ligos prognozę bei nurodo vienos iš biologinės terapijos rūšių efektyvumą.

Nustačius metastazavusį storosios žarnos naviką labai svarbu įvertinti gydymo strategiją (ar tai paliatyvusis gydymas, ar yra potenciali galimybė atlikti radikalią metastazių rezekciją), naviko biologiją (mutacijų spektrą, piktybiškumo laipsnį), ligos išplitimą bei to sąlygojamus simptomus, paciento būklę, gretutines ligas, norą gydytis. Tik atsižvelgus į visus šiuos aspektus galime parinkti ne tik efektyviausią, bet ir labiausiai konkrečiam pacientui tinkamą gydymo schemą.

Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. E. Baltruškevičienės, Lietuvos pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai vis dar tebėra vieni blogiausių Europoje. Tikėtina, kad vykdant valstybės finansuojamą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kurioje kviečiami dalyvauti 50–74 metų amžiaus Lietuvos piliečiai, kolorektalinio vėžio gydymo rezultatai gerės.

Ekonomiškai iššsivysčiusių šalių problema

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 1700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Mūsų šalyje susirgimai storosios žarnos vėžiu užima antrą vietą ir tarp susirgimų vėžiu (neskaičiuojant odos vėžio), ir tarp mirčių nuo vėžio, – teigia NVI Epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. G. Smailytė. – Storosios žarnos vėžys yra glaudžiai su socialiniais-ekonominiais veiksniais susijusi liga. Ja dažniau sergama išsivysčiusiose Vakarų valstybėse tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių. Įrodyta, jog mažas fizinis aktyvumas, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas sąlygoja sergamumo storosios žarnos vėžiu didėjimą visame pasaulyje. Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja, tačiau pas mus sergamumas šiuo metu dar yra ženkliai mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse.

Gera žinia, kad susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas gerėja. Atlikus ilgalaikių išgyvenamumo pokyčių analizę Lietuvoje nustatytas 12 proc. išgyvenamumo pagerėjimas tarp susirgusiųjų 2005–2009 metais, palyginti su išgyvenamumo pagerėjimu tarp susirgusiųjų 1995–1999 metais (nuo 34,0 iki 45,9 proc.).

Mūsų šalyje 5-ių metų išgyvenamumo rodiklis siekia 81,85 proc., jei liga diagnozuota I stadijos, 67,38 proc. – jei II stadijos, o iš tų pacientų, kurių liga diagnozuota IV stadijos, 5-ius metus teišgyvena 6,03 proc. Lietuvoje šiuo metu vėlyva diagnozuojamos ligos stadija yra pakankamai rimta problema – 2012 metais I ir II stadijos storosios žarnos vėžys diagnozuotas tik 37 proc. pacientų