Erkės ir erkių platinamos ligos
2026 m. balandžio 13 d.
Vos tik atšilus orams, grėsmingai suaktyvėja ir erkės. Jų platinamos ligos ne visada pasireiškia iš karto – simptomai gali išryškėti tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Dėl to jie dažnai nesiejami su įkandimu, o pagalbos kreipiamasi per vėlai. Visa tai gali turėti ilgalaikių pasekmių, kurios jaučiamos ne tik iš karto po įkandimo, bet ir po kelių mėnesių ar net metų. Todėl svarbu iš anksto žinoti, kokie pavojai čia slypi ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Kodėl erkės tokios pavojingos?
Erkės – tai maži, žmonių ir gyvūnų krauju besimaitinantys voragyviai. Jų įkandimas dažnai lieka nepastebėtas, nes beveik nesukelia skausmo.
Prisisiurbusi erkė gali išlikti ant kūno kelias dienas, o per tą laiką perduoti įvairius ligų sukėlėjus. Sudėtingiausia tai, kad pirmieji simptomai dažnai pasireiškia tik po kelių savaičių. Būtent todėl žmonės ne visada susieja juos su erkės įkandimu ir delsia kreiptis pagalbos.
Štai keli dalykai, kuriuos verta žinoti:
- Erkės aktyviausios nuo kovo iki lapkričio, o didžiausias jų aktyvumas stebimas gegužę ir rugsėjį.
- Jos aptinkamos ne tik miškuose – erkių gausu žolėje, krūmuose ir miško pakraščiuose.
- Kuo ilgiau erkė būna įsisiurbusi, tuo didesnė užsikrėtimo rizika.
- Net labai mažos, vos matomos erkės taip pat gali platinti ligas.
Papildomą pavojų kelia tai, kad erkė gali būti užkrėsta keliais patogenais vienu metu. Nors tokie atvejai nėra dažni, teoriškai vienas įkandimas gali sukelti daugiau nei vieną infekciją.
Svarbu nepamiršti, kad erkės tyko ne tik miškuose. Jų galima rasti miesto parkuose, soduose ar prie vandens telkinių. Todėl rizika išlieka visur, kur leidžiate laiką gamtoje – net jei tai tik trumpas pasivaikščiojimas pievoje.
Pagrindinės erkių platinamos ligos
Lietuvoje gyvenančios erkės gali perduoti kelias rimtas ligas. Dvi iš jų pasitaiko dažniausiai ir yra labiausiai žinomos – Laimo liga ir erkinis encefalitas.
Laimo liga
Laimo liga – tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia burgdorferi. Tai viena dažniausių erkių platinamų ligų Lietuvoje ir visoje Europoje.
Dažniausiai pirmasis šios ligos požymis – odos paraudimas įkandimo vietoje. Jis plečiasi į šonus ir primena žiedą, kuris gali išaugti net iki 5–30 cm skersmens. Vis dėlto svarbu žinoti, kad maždaug trečdaliu atvejų šis bėrimas visai nepasireiškia, todėl liga gali likti nepastebėta.
Kiti ankstyvi Laimo ligos simptomai gali būti:
- pakilusi temperatūra, šaltkrėtis;
- raumenų ir sąnarių maudimas;
- galvos skausmas, bendras silpnumas;
- kartais padidėję limfmazgiai.
Negydoma Laimo liga gali progresuoti ir sukelti rimtesnių problemų – sąnarių uždegimą, širdies ritmo sutrikimus ar nervų sistemos pažeidimus, pavyzdžiui, veido nervo paralyžių ar atminties sunkumus. Problema ta, kad daugelis žmonių nežino, kaip atpažinti Laimo ligą, o būtent ankstyva diagnozė lemia, kaip greitai pavyks pasveikti.
Gydymui skiriami antibiotikai, todėl labai svarbu kreiptis į gydytoją. Savarankiškai gydytis ar ignoruoti simptomus – net jei paraudimas išnyko – nereikėtų, nes ligos pasekmės gali išryškėti gerokai vėliau.
Erkinis encefalitas
Erkinis encefalitas – tai virusinė infekcija, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Skirtingai nei Laimo ligos atveju, specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra – galima tik palengvinti simptomus. Dėl to šios ligos prevencija yra ypač svarbi.
Liga dažniausiai vystosi dviem etapais.
Pirmasis etapas primena įprastą virusinę infekciją ar gripą. Pakyla temperatūra, skauda galvą, raumenis, juntamas bendras silpnumas, nuovargis. Taip pat gali pasireikšti šaltkrėtis, pykinimas, kartais – nedidelis gerklės ar akių skausmas.
Šis etapas paprastai trunka kelias dienas (apie 2–7 dienas), po to simptomai gali visiškai išnykti ir žmogus pasijunta pasveikęs. Dėl to dažnas net nesusimąsto, kad tai galėjo būti erkinio encefalito pradžia.
Maždaug 30 % atvejų po šio „pagerėjimo“ seka antrasis, gerokai sunkesnis etapas, kuomet virusas pažeidžia galvos ir nugaros smegenis. Atsiranda stiprūs galvos skausmai, kaklo sustingimas, jautrumas šviesai, sąmonės sutrikimai, o kai kuriais atvejais – paralyžius ar klausos praradimas. Daliai pacientų neurologinės pasekmės gali išlikti ilgą laiką.
Erkinis encefalitas laikomas viena pavojingiausių erkių platinamų ligų Europoje. Lietuvoje jis registruojamas kasmet, o atvejų tikrai nemažai – ypač aktyviuoju sezonu. Svarbu žinoti, kad susirgus dažnai prireikia gydymo ligoninėje, o sveikimo laikotarpis gali užsitęsti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Skiepai nuo erkinio encefalito
Gera žinia ta, kad skiepai nuo erkių (erkinio encefalito) yra prieinami, o jų veiksmingumas pagrįstas moksliškai. Jie rekomenduojami visiems, kurie bent dalį laiko praleidžia gamtoje, ypač miškingose ar žolėtose vietovėse.
Pilną vakcinacijos kursą sudaro trys dozės:
- pirmoji dozė – pasirenkamu metu;
- antroji dozė – po 1–3 mėnesių;
- trečioji dozė – po 9–12 mėnesių nuo antrosios.
Baigus visą kursą, apsauga paprastai išlieka apie trejus metus, po to rekomenduojami pakartotiniai skiepai (revakcinacija). Jei reikia greitesnės apsaugos, galima rinktis pagreitintą skiepijimo schemą – ji ypač aktuali prieš aktyvų erkių sezoną.
Pasiskiepyti ypač rekomenduojama:
- žmonėms, dirbantiems ar dažnai laiką leidžiantiems miškuose ar laukuose;
- medžiotojams, žvejams, grybautojams;
- šeimoms su vaikais, mėgstančioms aktyvų laiką lauke;
- keliautojams, vykstantiems į didesnės rizikos (endemines) teritorijas.
Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?
Daugeliui kyla klausimas – ar po erkės įkandimo iš karto kreiptis į gydytoją, ar galima susitvarkyti patiems? Atsakymas priklauso nuo situacijos, tačiau yra keli universalūs žingsniai, kuriuos verta žinoti kiekvienam.
Pirmiausia – išlikite ramūs. Tinkama ir greita reakcija gali sumažinti užsikrėtimo riziką.
Kaip teisingai pašalinti erkę:
- Pincetu arba specialiu erkių šalinimo įrankiu suimkite erkę kuo arčiau odos.
- Traukite tiesiai į viršų – nesukite ir nenaudokite aliejaus ar alkoholio.
- Ištraukę erkę, dezinfekuokite įkandimo vietą ir nusiplaukite rankas.
- Stebėkite įkandimo vietą ir savo savijautą apie 30 dienų.
Jei erkė buvo prisisiurbusi ilgiau nei 24 valandas arba po jos pašalinimo atsiranda plintantis paraudimas, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Taip pat naudinga išsaugoti pašalintą erkę – prireikus ją galima ištirti.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Visiškai apsisaugoti nuo erkių nepavyks, tačiau keli paprasti įpročiai gali gerokai sumažinti riziką. Svarbiausia – juos taikyti nuosekliai, nes net vienas neatsargus pasivaikščiojimas gali baigtis nepastebėtu įkandimu.
Prieš eidami į gamtą:
- Rinkitės drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes įsikiškite į kojines – taip erkėms sunkiau pasiekti odą.
- Naudokite repelentus su DEET arba ikaridinu – tepkite arba purškite tiek ant odos, tiek ant drabužių.
- Renkitės šviesius drabužius, kurie padeda lengviau pastebėti ropojančią erkę.
Grįžę iš lauko:
- Atidžiai apžiūrėkite visą kūną – ypač kirkšnis, pažastis, pakaušį, kelių linkius ir sritį už ausų.
- Nepamirškite patikrinti vaikų ir augintinių.
- Drabužius geriausia iš karto išskalbti aukštesnėje temperatūroje.
Svarbu žinoti, kad erkės dažniausiai neprisisiurbia akimirksniu – tam prireikia kelių valandų. Tai reiškia, kad laiku apžiūrėjus kūną galima jas pastebėti ir pašalinti dar prieš įsisiurbiant ir perduodant ligų sukėlėjus.
