Nėščiųjų sveikata: kaip nepasiklysti tyrimų labirinte?
2019 m. liepos 12 d.
Kiekviena besilaukianti moteris tikisi, kad nėštumas ir gimdymas bus be komplikacijų, o vaikelis gims sveikas. Įvertinti riziką mamos ir kūdikio sveikatai padeda laiku atlikti tyrimai. Kada ir kokius reikėtų atlikti, jeigu nėščioji sveika, kokie rekomenduojami, jeigu ji turi sveikatos sutrikimų? Ar užtenka nemokamų ir kokiais atvejais praverstų išsitirti papildomai? Apie tai šnekamės su Vilniaus Antakalnio poliklinikos Moterų konsultacijos vedėja, Lietuvos akušerių – ginekologų draugijos nare Regina Giliasevičiene.
Rekomendacijos ne iš piršto laužtos
Valstybinės ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos siūlo daugybę įvairių tyrimų. Susirūpinusios savo ir vaikelio sveikata būsimosios mamos dažnai pasimeta, vienos puola darytis vos ne visus tyrimus iš eilės, kai kuriuos be reikalo, kitos apsiriboja tik būtiniausiais nemokamais, trečios dėl visa ko nusprendžia atlikti ir rekomenduojamus. Kuris kelias teisingiausias?
„Jeigu nėščioji sveika, jos šeimoje ir artimųjų tarpe nėra sergančių lėtinėmis ir paveldimomis ligomis nemokamų, valstybės kompensuojamų tyrimų teoriškai pakanka. Tačiau aš vis dėl to patarčiau pasidaryti ir tyrimus dėl toksaplazmozės, taip pat skydliaukės hormoninius tyrimus, padedančius aptikti pradinius skydliaukės veiklos pakitimus, pasitikrinti ir dėl citomegalo viruso, hepatitų B ir C“, – komentuoja R.Giliasevičienė.
Šiuo metu Lietuvos akušerių – ginekologų draugija, remdamasi Europos Sąjungos pavyzdžiu siūlo neberekomenduoti nėščiosioms tirtis dėl toksoplazmozės, nes kitose Europos šalyse ji nėra labai paplitusi. Vis dėl to gydytoja savo besilaukiančioms pacientėms siūlo pasidaryti ir šį tyrimą, nes kasmet jos ir kolegų praktikoje pasitaiko maždaug po du užsikrėtimo ūmia toksoplazmoze atvejus.
Šios ligos šeimininkas žiurkės, jas suėdusios užsikrečia katės, o žmonės užsikrečia jas glostydami. Taip pat pasitaiko atvejų, kai užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, pieną, nesilaikant higienos. Užsikrėtus šia liga nėštumo pradžioje gręsia vaisaus apsigimimas, pesileidimas, priešlaikinis gimdymas. Užsikrėtus vėliau išauga vaisiaus užkrėtimo rizika. Ligą sunku pastebėti ir diagnozuoti.
Padeda išvengti skaudžių pasekmių
Visoms savo pacientėms gydytoja rekomenduoja pasitikrinti ir skydliaukę, nes jos veiklos sutrikimai pradžioje sunkiai pastebimi, moterys ilgai gali nejausti jokių požymių, pasitaiko užslėptų ligos formų. Tai svarbu nustatyti kuo anksčiau, nes skydliaukės hormonų trūkumas ankstyvuoju nėštumo periodu gali paskatinti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, ateityje gali neigiamai įtakoti kūdikio psichomotorinę raidą, vystymąsi.
Abi šios ligos gali būti gydomos nėštumo metu, toksoplazmozė sėkmingai išgydoma dar iki gimdymo. Šiek tiek sudėtingiau su citomegalo virusu, dėl kurio taip pat nėščiosioms rekomenduojama išsitirti. Šis virusas gali būti aktyvus, arba neaktyvus. Jeigu nėštumo metu diagnozuojama aktyvi ligos forma, o ištyrus gemalinius vandenis juose randamas aktyvus virusas nėštumą siūloma nutraukti. Efektyvaus užsikrėtusiųjų gydymo kol kas nėra.
Pasekmės kūdikiui gali būti skaudžios: vaisiui užsikrėtus citomegalo virusu per placentą būdingas sulėtėjęs vystymasis, gręsia galvos smegenų, akių, vidaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti ir užsikrėtusioms šiuo virusu moterims planuojančioms nėštumą, kad būtų nustatyta, ar jis aktyvus. Jis praverstų ir toms pacientėms, kurios yra patyrusios ankstyvų persileidimų.
Ultragarsu reikėtų tirti tris kartus
R.Giliasevičienės nuomone, besilaukiančios vaikelio moterys turėtų išsitirti ultragarsu ne vieną, o tris kartus. Pagal nėščiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimus nepriklausančioms rizikos grupei ir nepasireiškus patologijai nemokamas ultragarsinis vaisiaus tyrimas atliekamas tik kartą, 18 – 20 nėštumo savaitę. Tačiau akušerių – ginekologų įsitikinimu to nepakanka.
Specialistai deda pastangas, kad šis tyrimas būtų daromas dažniau ir už ji somokėtų ligonių kasos. Pirmą kartą jis rekomenduojamas nėštumo padžioje. Kai kurias genetines patologijas atliekant ultragarso tyrimą galima pastebėti anksti, jau 11 – 14 nėštumo savaitę. Privačių gydymo įstaigų pacientėms, taip pat kai kuriose kitose šalyse ultragarso tyrimas daromas kiekvieną kartą nėščiosioms apsilankius pas gydytoją.
Dar kartą išsitirti ultragarsu reikėtų nėštumui artėjant į pabaigą, 34 – 36 nėštumo savaitę. Šio tyrimo metu įvertinami įvairūs svarbūs kūdikio išsivystymui ir gimdymui faktoriai: vaisiaus gemalinių vandenų kiekis, vaisiaus ir placentos brandumas, vaisiaus augimo dinamika ir numatomas svoris, ūgis, galvos apimtis, atkreipia dėmesį gydytoja.
Tik įvertinus riziką ir būtinybę
Moterims, kurioms yra tam tikros indikacijos, didinančios riziką susirgti gestaciniu diabetu, pasireiškiančiu nėštumo metu nemokamai atliekamas ir gliukozės toleravimo mėginys. Rizikos faktoriai yra šie: atvejai giminėje, besilaukiančios moters amžius virš 35 metų, anksčiau gimęs didelio svorio naujagimis, motinos antsvoris.
Pagal tam tikras indikacijas (vyresnėms kaip 35 metų moterims, jei tėvui 42 metai ir daugiau, jei šeimoje yra genetine liga sergantis vaikas, kenksmingos darbo sąlygos, persirgtos ligos, vartoti vaistai nėštumo pradžioje) nėščiosios siunčiamos genetiko konsultacijai. Joms atliekami Prenatalinės genetinės rizikos paskaičiavimo tyrimai, kurių metu nustatoma chromosominių ligų – Dauno, Edvardso sindromo, nervinio vamzdelio pažeidimo rizika.
Tyrimų metu imamas kraujo mėginys. Jie atliekami du kartus. Pirmasis 11–14, o antrasis 15 – 22 nėštumo savaitę. Atliekant ultragarsinį tyrimą nuo 11– tos iki 14 nėštumo savaitės ultragarsu matuojama sprando prošvaistė. Kilus įtarimui dėl galimos genetinės patologijos papildomai skiriami invaziniai tyrimai, kurių metu metu adata per pilvo sieną paimami vaisiaus vandenys.
Visko ištirti neįmanoma ir nėra prasmės
„Problema, kad šie genetiniai tyrimai Lietuvoje labai populiarūs, juos darosi ir tos moterys, kurios nepatenka į rizikos grupę. Todėl pas genetikos specialistus susidaro nemažos eilės. Kai kurios rizikos grupėje esančios moterys dėl jų laiku nespėja patekti pas genetikus ir atlikti tyrimų, taip neturėtų būti, joms turėtų būti suteikiama pirmumo teisė“, – aiškina Moterų konsultacijos vadovė.
Kas gali atsitikti, jeigu rizikos grupei priklausančioms nėščiosioms šie tyrimai nebus atlikti rodo Didžiosios Britanijos pavyzdys. Ten ne vieną dešimtmetį genetiniai tyrimai buvo atliekami tik mažai daliai padidėjusios rizikos indikacijas turinčių moterų. Dėl to išaugo sergančiųjų genetinėmis ligomis, tokiomis kaip Dauno sindromas skaičius.
Užsienyje šiuo metu atliekami inovatyvūs neinvaziniai genetiniai tyrimai, kurių metu nėščios moters kraujyje bandoma atskirti vaisiaus DNR ir ją tirti. Jis atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės. Lietuvoje jis nedaromas, tačiau yra privačių gydymo įstaigų, kurios paima mūsų pacientų kraujo mėginius ir veža juos tirti į užsienio laboratorijas. Atsakymas pateikiamas po savaitės.
Tačiau be pagrindo, neesant jokių rizikos faktorių gydytoja pacientėms šio ir kitų genetinių tyrimų daryti nepataria. Ir dėl to, kad neinvazinių biocheminių tyrimų tikslumas siekia tik apie 80 proc., o invaziniai, kurių metu adata per pilvo sieną yra paimami vaisiaus vandenys pasižymi nedidele komplikacijų rizika. Be to, visų esamų tyrimų atlikti nėra prasmės.
Gamta ir pati daro atranką
„Gamta pati daro atranką. Mes visuomet stengiamės perspėti nėščias moteris, kad jeigu iki 12 nėštumo savaitės įvyksta persileidimas, nėštumo tikrai nereikia gailėti. Užsienyje atlikta nemažai tai patvirtinančių studijų. Tiriant persileidimų ir nesivystančių nėštumų medžiagos kariotipą nustatyta, kad 87 proc. atvejų juose rasta neteisinga genetinė informacija“, – pateikia duomenis specialistė.
Kai kurių medikų nuomone, rūpestinga moteris sveikatą pasitikrinti turėtų dar prieš planuodama nėštumą. Bet tai nereiškia, kad neplanuotas nėštumas susijęs didesne rizika. Pasak R.Giliasevičienės, nėštumas vis dėl to yra pakankamai didelis išbandymas organizmui, todėl jo metu gali pasireikšti lėtinės ligos. Pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, kai kurios širdies ir kraujagyslių, kepenų ligos, autoimuniniai susirgimai, polinkis į diabetą.
„Sakoma, kad nuo to, kas lemta nepabėgsi. Kitas klausimas, ar tu padarei viską, ką galėjai, kad to išvengtum“, – svarsto gydytoja. – Tačiau nereikia persistengti. Kai kurios netikėtai pastojusios moterys ateina kupinos baimių, nes prieš tai nepasitikrino sveikatos, tenka jas raminti. Jei moteris sveika, nerimauti nėra pagrindo.
Planuojant nėštumą pasitikrinti sveikatą reikėtų tik sergančioms lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, hipertoninė liga, įgimtos širdies patologijos. Savo pacientėms prieš planuojant nėštumą gydytoja taip pat pasiūlytų išsitirti dėl chlamidijų, mikoplazmos, nes šias infekcijas jos gali perduoti kūdikiui.
Europos šalyse susiklosčiusi skirtinga situacija, vienur nėščiosioms apmokama labai daug tyrimų, kitose mažiau. Tarkime, Belgijoje nėščiosios tiriamos dėl daugelio infekcijų, tokių kaip raudonukė, vėjaraupiai, hepatitas B, chlamidijos, mikoplazmos. Didžiojoje Britanijoje beveik visoms besilaukiančioms atliekami nemokami genetiniai tyrimai.
