Vaikų peršalimo ligos: kada sloga gali baigtis rimtomis komplikacijomis?
2019 m. spalio 13 d.
Peršalimo ligos – dažnas šaltojo sezono palydovas, užklumpantis tiek didelius, tiek mažus. Tiesa, pastaruosius, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ligų gydytojo pulmonologo Rimvydo Ivaškevičiaus, jos užklumpa ne tik dažniau, bet ir gresia didesnė tikimybė išsivystyti įvairioms komplikacijoms. Su gydytoju kalbamės apie tai, kokiame amžiuje labiausiai gresia kvėpavimo takų infekcijų sukeliamos komplikacijos ir kaip sumažinti jų riziką.
Kas yra peršalimas?
Peršalimas yra ūmi virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Ją gali sukelti ir kelių šeimų virusai, dažniausiai rinovirusai, kurių yra daugiau nei 100 skirtingų tipų.
Peršalimui būdingas nosies užgulimas ir pagausėjusios išskyros iš jos – rinorėja, ryklės skausmas, čiaudulys ir kosulys, nežymus karščiavimas, galvos skausmas ir bendras negalavimas. Paprastai liga pasiekia piką per 2–3 dienas, o pasveikstama per 10–14 dienų. Kosulys gali tęstis ir 2–4 savaites. Nors peršalimo ligos gali užklupti bet kuriuo metų laiku, dažniausiai jos pasitaiko rudens ir žiemos mėnesiais. Šiaurės pusrutulyje peršalimo epidemija paprastai prasideda jau rugsėjį.
Kuo ypatingas vaikų peršalimas? Kokias dar kvėpavimo takų ligas ir komplikacijas jis gali sukelti?
Nuotr. pediatras, pulmonologas Rimvydas Ivaškevičius
Vaikų peršalimo ligų simptomai panašūs į suaugusiųjų, tik skiriasi pasireiškimo stiprumu. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, dėl anatominių ir fiziologinių ypatumų peršalimas gali būti sunki liga, reikšmingai sutrikdanti tiek vaiko, tiek tėvų gyvenimą. Kūdikis dėl smarkiai užgulusios nosies ir nosiaryklėje besikaupiančio sekreto negali normaliai valgyti, sutrinka miegas, kai kuriais atvejais net gali kamuoti vėmimas.
Beje, peršalimo ligos vaikus vargina dažniau nei suaugusiuosius, ypač tuos, kurie pradeda ar neseniai pradėjo lankyti darželį ar mokyklą. Beje, įdomu tai, kad mokykloje peršalimo ligos dažniau kamuoja tuos, kurie nelankė darželio.
Vaikų peršalimas klastingas ir tuo, kad gali komplikuotis į sunkesnes ligas. Maždaug penktadaliui vaikų būdinga komplikacija – bakterinis vidurinės ausies uždegimas, apytiksliai kas aštuntam išsivysto bakterinis sinusitas, retais atvejais peršalimas komplikuojasi ir plaučių uždegimu. Peršalimo ligos taip pat gali pabloginti lėtines ligas, pavyzdžiui, bronchų astmą. Kai kuriais atvejais ima kraujuoti iš nosies ar išsivysto akių uždegimas – konjunktyvitas.
Vaikas vos pakosėja, šiek tiek šniurkščioja nosimi, atrodo – menkniekis. Kaip žinoti, kada galima gydytis patiems, o kada jau reikia kreiptis į gydytoją?
Jei tai peršalimo ligos pradžia ir vaiko būklė nėra sunki, skubėti kreiptis į gydytoją nebūtina. Tokiu atveju pakanka palengvinti esamus ligos simptomus – stebėti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, sumažinti temperatūrą, padėti jam lengviau kvėpuoti per nosį. Kiekvienas žmogus karščiavimą pakelia skirtingai, tad ir vaikai karščiuodami gali būti vangūs arba atvirkščiai – irzlūs. Tačiau jei nukritus temperatūrai vaikas atgyja, domisi aplinka, žaidžia, šis požymis leidžia daryti prielaidą, kad užklupo virusinė infekcija, kuri praeis malšinant simptomus.
Vis dėlto tėvams labai svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir kreiptis į gydytoją, jei pastebimi šie požymiai:
- karščiuojama ilgiau nei tris paras ir temperatūra nekrinta;
- vaikas vangus, mieguistas arba atvirkščiai – irzlus ir nerimstantis;
- vaikas sunkiai kvėpuoja;
- nepavyksta užtikrinti reikiamo skysčių kiekio;
- vaikas serga gretutinėmis širdies ar kvėpavimo takų ligomis, kurios gali lemti sunkesnę ligos eigą ir greitesnį komplikacijų vystymąsi.
O kokie požymiai byloja, kad paprastas peršalimas jau komplikuojasi ir reikia imtis veiksmų?
Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tada, kai vaiką kamuoja karščiavimas su šaltkrėčiu, pastebima odos pakitimų – ji tampa blyški arba atrodo lyg marmurinė. Vaikas dirglus arba atvirkščiai – neįprastai vangus. Sumažėja šlapinimasis, nes rodo, kad organizmui trūksta skysčių.
Apie prasidėjusį vidurinės ausies uždegimą išduoda ir tokie nemalonūs pojūčiai kaip ausies skausmas, suprastėjusi klausa ar išskyros iš ausies. Padažnėjęs kvėpavimas ir didesnės pastangos kvėpuoti, pavyzdžiui, stenėjimas, smarkiai besikilnojanti krūtinė, signalizuoja apie kvėpavimo takų komplikacijas.
Kokio amžiaus vaikams labiausiai būdingos peršalimo ligų komplikacijos ir kada tėvai turėtų būti atidūs?
Įvairios peršalimo ligų komplikacijos galimos įvairaus amžiaus vaikams, tačiau dėl anatominių ir fiziologinių ypatybių jos labiausiai būdingos 6–12 mėnesių kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Įvairių komplikacijų dažniau kyla vaikams, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ar širdies ligomis, taip pat esant retoms sveikatos būklės, nusilpusiam imunitetui.
Peršalimo ligų sukeltos komplikacijos pavojingiausios kūdikiams, kurie tokias būkles ištveria sunkiausiai.
Kaip gydomos tokios komplikacijos?
Peršalimo ligų komplikacijos gydomos keleriopai. Pirma, stengiamasi palengvinti ligos simptomus – mažinama temperatūra, užtikrinamas skysčių poreikis, prižiūrima nosis. Jei yra galimybė, bandoma gydyti priežastį – esant bakteriniam vidurinės ausies uždegimui, sinusitui ar plaučių uždegimui, skiriama antibiotikų. Jei negalime paveikti priežasties, kartais galime veikti ligos vystymosi mechanizmus: esant sinusitui, skiriama hormonų į nosį, kad mažėtų uždegimas ir pan.
Interneto forumuose mamos dalinasi istorijomis apie išties ekstremalius atvejus, kai vaikus užklumpa net dusulio priepuoliai. Kaip elgtis tokiose situacijose?
Jei pastebite, kad vaikas sunkiau kvėpuoja, jis darosi vangus ar atvirkščiai – itin dirglus, geriau pasikonsultuokite su gydytoju, nelaukite, kol būklė dar labiau pablogės.
Jau kelerius metus peršalimo ligoms gydyti labai populiaru naudoti tokius prietaisus kaip inhaliacinis aparatas ar šildanti lempa. Ar šie prietaisai iš tiesų veikia?
Kai kuriais atvejais tai gali palengvinti tam tikrus ligos simptomus, tačiau remiantis moksliniais medicinos duomenimis, šių prietaisų gydomosios galimybės yra labai ribotos.
Kokiomis liaudiškomis priemonėmis tėvai galėtų įveikti peršalimo ligų komplikacijas?
Vis dar populiaru su peršalimo ligomis kovoti vadinamaisiais liaudiškais metodais, tačiau tokių priemonių veiksmingumas nėra moksliškai pagrįstas. Gydant bet kokią ligą svarbiausia yra nepakenkti, todėl prieš taikant bet kokią savigydos priemonę svarbu į tai atsižvelgti. Daugeliu atvejų visuomenėje populiarios liaudiškos priemonės nėra žalingos, tačiau nėra ir veiksmingos.
Ar įmanoma apsaugoti vaikus nuo kvėpavimo takų ligų? Kaip sustiprinti jų imunitetą?
Visiškai apsaugoti vaikus nuo kvėpavimo takų infekcijų neįmanoma, bet galima sumažinti tikimybę jomis susirgti, taikant tam tikras prevencijos priemones:
- dažnai plauti rankas;
- vengti nešvariomis rankomis liesti burną, nosį ir akis;
- kosėjant burną prisidengti ne ranka, bet kosėti į sulenktą alkūnę, taip sumažinant tikimybę perduoti kitiems virusą per aplinkos daiktus.
Svarbus veiksnys išsivystyti kvėpavimo takų ligoms yra rūkimas – tiek aktyvus, tiek pasyvus, todėl aplinkoje, kurioje yra vaikų, reikėtų vengti šio žalingo įpročio.
Galbūt nuliūdinsiu, bet imunitetui stiprinti specialių tablečių nėra. Įvairi mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore – raktas į sveikesnę vaikystę. Rausvažiedžių ežiuolių, česnakų, vitaminų C ir D, cinko, homeopatinių preparatų vartojimas, šiuo metu turimais duomenimis, neapsaugo nuo peršalimo ligų.
Ar įmanoma užbėgti už akių kvėpavimo takų ligų komplikacijoms?
Visiškai užkirsti kelią peršalimo ligų komplikacijoms neįmanoma, tačiau galima sumažinti jų riziką. Pavyzdžiui, sumažinti vidurinės ausies uždegimo riziką galima kruopščiai prižiūrint vaiko nosį – išvalant perteklinį sekretą, laiku sulašinant nosies užgulimą mažinančių vaistų.
Plačiau apie gripo viruso tyrimą iš nosiaryklės ČIA
