Статьи

  1. Все статьи 
 Опубликовать статью

На тему

Аптеки, фармацевтические предприятияДругая связанная с медициной деятельностьКрасота и оздоровлениеМедицинские исследованияМедицинское оборудование, материалыОбщественные лечебные учрежденияОдонтологияОптика, окулистыЧастные лечебные заведения

Vyrai vengia tikrintis dėl LPL?

30 июня 2014 г.

Moterys linkusios pasitikrinti profilaktiškai, pavyzdžiui, prieš planuojamą nėštumą, po įtartinų atsitiktinių lytinių santykių arba kai partneriui randamas infekcijos sukėlėjas. Vis dėlto daugiausiai pacientų kreipiasi tada, kai pajaučia nemalonius simptomus: pagausėjusios išskyros, skausmas, nemalonus kvapas ir t.t.

Kas trečias atėjęs pasitikrinti dėl LPL sužino, kad yra užsikrėtęs Ureaplasma urealyticum. Žmogaus papilomos virusu (vienas pagrindinių gimdos kaklelio vėžio sukėlėjų) užsikrėtę apie 40 proc. besikreipiančiųjų. Chlamydia trachomatis randamas 12–14 proc. pacientų (tačiau tai nėra populiaciniai tyrimai – dauguma pacientų kreipiasi jau turėdami nemalonių pojūčių).

„Reikia nepamiršti, kad kartais LPL neturi jokių simptomų arba sukėlėjas gali pasireikšti vėliau, pavyzdžiui, tada, kai organizmas nusilpsta. Mūsų laboratorijose tyrimai atliekami molekuliniu PGR metodu. Dėl metodo jautrumo ir tikslumo net iš vieno mėginio galima nustatyti 10 labiausiai paplitusių LPL sukėlėjų jau po kelių dienų nuo užsikrėtimo“, – pasakoja SORPO laboratorijos Vilniuje gydytoja Daiva Jakiūnienė.

Pavojingiausios yra Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoea, Mycoplasma genitalium infekcijos. Jos moterims sukelia mažojo dubens uždegimą, kurio pasekmės gali būti nevaisingumas, negimdinis nėštumas, sąaugos mažajame dubenyje, lėtiniai skausmai. C .trachomatis gali sukelti kiaušintakių užakimus, tada moteris negali pastoti. Vyrams negydomos šios infekcijos sukelia epidimitą (sėklidės prielipo uždegimas) ir prostatitą (priešinės liaukos uždegimas).

Daugiausiai LPL infekcijų nustatoma jauniems žmonėms (20–35 m.), kai seksualinis aktyvumas didžiausias. Pastebime, kad lietuviai bando LPL gydyti savo nuožiūra, tačiau netinkami vaistai gali pakenkti, infekcija gali įsisenėti ir tapti atspari gydymui, sukelti komplikacijų“, – perspėja SORPO medicinos tyrimų centro specialistai.

PSO duomenimis, pasaulyje kasmet 333 mln. žmonių užsikrečia LPI. Priskaičiuojama apie 20 patogeninių virusų ir bakterijų, plintančių lytiniu keliu. Norint užkirsti kelią ligai ir komplikacijoms, svarbu laiku diagnozuoti LP sukėlėją. Šiandien diagnostikoje plačiausiai taikomas molekulinis PGR (polimerazės grandininės reakcijos)  metodas tai leidžia padaryti greitai ir tiksliai - nustatyti infekciją pačioje jos pradžioje, vos praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo. Kontrolinį tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus 4-5 savaitėms po gydymo.

Daugelis  šių mikroorganizmų duoda laba silpną organizmo imuninį atsaką, todėl antikūnų nustatymo metodai  iš kraujo mažai informatyvūs.  Daugelis jų  neauga įprastose mikrobiologinėse  terpėse.  SORPO laboratorijoje PGR metodu nustatoma 15 lytiniu/galimai lytiniu  keliu plintančių  bakterijų ir virusų.

Tiriamoji medžiaga. Dauguma šių mikroorganizmų  gyvena šeimininko ląstelėje arba stipriai prie jos prisikabinę (mikoplazmos), todėl pati tinkamiausia medžiaga tyrimui – gimdos kaklelio/šlaplės epitelio ląstelės (nuograndos).  Vyrams tai gali būti "pirminės porcijos” rytinis šlapimas. Žaizdų sukėlėjus - C. trachomatis LGV, H. ducreyi, T.pallidum, HSV  tiksliausia nustatyti iš žaizdos sekreto. Tos pačios lokalizacijos   mikroorganizmams nustatyti užtenka vieno ėminio. Jei kontrolinė PGR  reakcija rodo, kad ėminyje nėra epitelio ląstelių tiriamosios medžiagos paėmimas kartojamas.


www.testokodas.lt

Новые статьи