Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaMedicininė aprangaMedicinos įranga ir priemonėsOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaDantų protezų gamybaDantų implantavimasOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataPrivačios gydymo įstaigosMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų protezų gamybaDantų implantavimasOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosEstetinė medicinaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažai, kineziterapija, fizioterapijaMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiProktologijaPsichologijaPlaučių ligosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų odontologijaVaikų sveikataVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolėsVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Psichiatro rekomendacija: atgal į komforto zoną

2018 m. birželio 15 d.

Psichiatro rekomendacija: atgal į komforto zoną

„Priimk naujus iššūkius, praplėsk savo galimybių ribas“, – dažnai girdime tokius asmenybės tobulėjimo ir karjeros konsultantų raginimus. Tačiau neretai pasitaiko, kad iš pažiūros sėkmės lydimi žmonės „perdega“, pasineria į priklausomybes arba tiesiog viską meta ir kardinaliai pakeičia gyvenimo būdą. Psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas kasdien susiduria su nerimo, įkyrumų ir panikos priepuolių atakuojamais žmonėmis, kurie patys jau nebegali susidoroti su juos įsukusiu gyvenimo verpetu.

Mūsų psichika kasdien tvarkosi su įvairiomis situacijomis, balansuodama emocijas, jausmus, pojūčius ir mintis. Žmogui labai svarbu turėti savo komforto zoną – erdvę, kurioje gali nusiraminti ir besąlygiškai jaustis gerai. Tai gali būti namai, darbas, draugų kompanija, pomėgis arba savanoriška veikla. „Su įtampa, nerimu, baime ir kančia susiduriame kasdien, tai natūralu. Problemų kyla tuomet, kai kančių tampa tiek daug, kad jos pradeda trikdyti žmogaus pusiausvyrą. Tuomet verta pasvarstyti, ar toliau bandyti kapstytis pačiam, ar prisipažinti, kad turiu problemų, ir kreiptis į specialistą“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas.

Kodėl prieš egzaminą sutrinka apetitas arba paleidžia vidurius?

Dauguma atpažįsta šią situaciją – prieš svarbų pristatymą sutrinka apetitas ar paleidžia vidurius. Arba po giliai sukrėtusio barnio su artimu žmogumi gaudai orą, nes įkvėpti pilnų plaučių nebepavyksta. Taip mūsų psichika perskirsto emocinę įtampą, paversdama ją fiziniais pojūčiais. Žmogui iškyla naujų rūpesčių dėl fizinio sutrikimo ar skausmo, ir pirminė problema tarytum nebetenka svorio.

„Dažnai pas psichiatrus nukreipiami pacientai, jaučiantys fizinius negalavimus ir skausmą, kuriems nėra jokių anatominių priežasčių. Tai psichosomatinis sutrikimas – mūsų organizmo pasiūlyta išeitis iš nemalonių psichiką užgriuvusių situacijų“, – sakė psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas. Tokie skausmai ar pojūčiai gali pasireikšti pilvo srityje, nugaroje, galvoje, net galūnėse. Tai nėra išsigalvotas skausmas, žmogui iš tikrųjų skauda ir reikia pagalbos. Psichosomatinės ligos gydomos kombinuotu būdu – vaistais ir psichoterapija. Todėl tokius ligonius gydo psichiatrai – gydytojai, turintys medicininį išsilavinimą ir galintys skirti psichotropinių vaistų. Konsultuodami pacientus psichosomatinius sutrikimus gali įtarti ir psichologai. Tačiau jie neturi teisės skirti vaistų, todėl pacientus siunčia tolesniam gydymui pas psichiatrus.

Motyvacijos konfliktas: tarp norų ir realybės

Didelė dalis mūsų norų ir poreikių negali būti patenkinti čia ir dabar, kai kurių jų apskritai neįmanoma įgyvendinti. Tokios situacijos mums kelia nerimą ir įjungia pasąmonines psichikos gynybines reakcijas, kurios aktyvuojasi be sąmoningos žmogaus valios. Išoriškai žmogus gali jausti psichosomatinius sutrikimus, įkyrumus arba disociacijas. Paprasčiausias įkyrumų pavyzdys – kai nuvažiavę pusę kelio į darbą pradedi nerimauti ir svarstyti, ar užrakinai duris, išjungei viryklę ar lygintuvą. Taip pasąmonė bando sulaikyti žmogų nuo vykimo į darbą ir apsaugoti nuo nemalonių išgyvenimų, kuriuos jis tikisi ten patirti.

Po stiprių sukrėtimų, pavyzdžiui, artimojo mirties, ar daug nuolatinės įtampos kasdieniame gyvenime patiriantys žmonės išgyvena disociacijos būsenas, kai pojūčiai tarsi atsiskiria nuo suvokimo. Tuomet žmogui kyla sunkumų atlikti įprastas buitines ar darbo užduotis, pavyzdžiui, tampa sunku suvokti, kaip atlikti šiaip jau įprastus veiksmus kompiuteriu. Aplinkiniams tokia elgsena gali pasirodyti absurdiška, o patį žmogų labai gąsdinti, nors iš tiesų tai jo smegenys taip bando susidoroti su didžiuliu emociniu ir informaciniu krūviu.

„Disociacinės būsenos yra susijusios su motyvacine funkcija. Kilus konfliktui tarp norų ir realybės, mūsų smegenys įjungia apsauginius mechanizmus ir pasiūlo būdą trumpam pabėgti. Disociacinių būsenų išgyvename kiekvienas, jos leidžia trumpam atsijungti nuo aplinkos, laiko ar emocijų. Paprastai ilgainiui žmogus susitaiko su esama situacija, atsisako savo tikslo ar modifikuoja jį pagal realybės sąlygas. Tačiau kai minėtų simptomų pasidaro per daug arba disociacinės būsenos trunka per ilgai ir pradeda trukdyti gyventi, reikalingas gydymas, nes tai tampa kankinančia liga, – sakė psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas. – Vis dažniau tenka gydyti nuo psichosomatinių pojūčių, įkyrumų ar disociacinių būsenų kenčiančius pacientus. Kartais žmonės taip bijo suklysti, nepateisinti į juos įdėtų darbdavio, tėvų, sutuoktinio ar kolegų vilčių, kad tiesiog nebesugeba dirbti ar mokytis. Jie skaito tekstą ir nesuvokia, kas parašyta, nes juos užvaldžiusi baimė nesuklysti blokuoja racionalų mąstymą. Tokiems žmonėms galima ir būtina padėti. Paprastai taikoma psichoterapija ir medikamentinis gydymas.“

 

Užslopintų emocijų pasekmės – nerimas ir panikos atakos

Emocijos yra fizinės kūno reakcijos į tam tikras situacijas. Ne visi mokame identifikuoti savo emocijas. „Esu turėjęs pacientų, kurie nesugeba įvardyti, ką jaučia. Jų emocijų skalėje buvo trys laipteliai – „Blogai. Gerai. Normaliai“. O kodėl blogai – dėl baimės ar pykčio, nusivylimo ar pavydo? Kol negalime įvardyti savo emocijų, negalime jų išgyventi, jos tūno užslopintos mūsų psichikoje, kol galiausiai prasiveržia nuolatiniu nerimu, įkyrumais ar panikos priepuoliais. Šias būsenas taip pat būtina profesionaliai gydyti, nes pačiam žmogui tai yra lyg užburtas ratas. Pavyzdžiui, panikos priepuolis dažnai pasireiškia savikontrolės praradimu, labai didele išprotėjimo ar mirties baime, atitinkamai reaguoja ir kūnas – stipriai plaka širdis, kyla kraujo spaudimas, pila prakaitas, atsiranda kūno drebulys, žmogui trūksta oro. Po kelių tokių panikos priepuolių žmogus pradeda vengti viešų vietų, izoliuoja save, o nerimas, kad vėl ištiks panikos ataka, vis stiprėja. „Jei užgimė emocija, ji vienokiu ar kitokiu pavidalu išeis iš mūsų. Žinoma, jeigu supykome ant savo vadovo, ne visada galime tą pyktį jam išlieti, nes mūsų galios pozicijos yra nevienodos, taip galima prarasti darbą ir pajamas. Bet apie savo pyktį galima pasikalbėti su draugu, giminaičiu, galų gale psichologu arba psichoterapeutu“, – patarė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas. Fizinis krūvis – bėgimas, plaukimas, kovos menai – trumpalaikiu periodu gali pašalinti užslopintų emocijų įtampą, tačiau efektyviausias būdas yra visgi suvokti savo emociją, ją įkūnyti žodžiais ir išgyventi.

Depresija – ne visuomet jos galima išvengti

Atpažinti depresiją yra lengviau nei ją pripažinti. Čia labai svarbus artimųjų dėmesys ir rūpestis, kad depresija susirgusiam žmogui būtų suteiktas gydymas, nes pačiam išsikapstyti iš šios ligos gniaužtų sudėtinga. Depresijai būdinga savaites ir mėnesius trunkanti slogi nuotaika, neviltis, liūdesys. Žmogus nebemato gyvenimo prasmės, praranda malonumo jausmą, viskas aplinkui atrodo tuščia ir pilka. Taip pat labai sumažėja energija, nieko nesinori veikti, žmogus jaučiasi išvargęs tiek fiziškai, tiek emociškai, kartais nebėra jėgų net ryte pakilti iš lovos. Jeigu tokia savijauta trunka ilgiau nei mėnesį – tai jau rimta, reikalinga specialisto konsultacija.

Depresinę reakciją žmogus gali patirti po kokio nors sukrėtusio įvykio – praradęs darbą, po skyrybų arba dėl artimo žmogaus mirties. Tai psichologinės prigimties depresijos.

Tačiau dalį žmonių depresija užklumpa be jokio išorinio dirgiklio. Endogeninės (savaiminės) depresijos yra determinuotos biologiškai aktyvių medžiagų veikimo pokyčių smegenyse. Kažkuriuo gyvenimo tarpsniu tokio žmogaus smegenys pradeda veikti pagal depresinį scenarijų. Depresijos nėra tiesiogiai paveldimos, bet jei giminėje pasitaikė šios ligos atvejų, didesnė tikimybė, kad depresija gali užklupti ir jus.

Nuo psichikos ligų nesame apsaugoti nė vienas, bet mūsų visuomenėje vis dar egzistuoja barjeras kreiptis į psichiatrą. „Psichiatras, išvertus iš graikų kalbos, yra sielos gydytojas. Nereikėtų bijoti, kad atėjus pas mus į konsultaciją bus uždėtas kažkoks štampas. Jei jaučiate, kad ilgokai neberandate ramybės, kamuoja nemiga, įkyrios mintys, dingo pasitenkinimas gyvenimu, atsirado skausmai, kurių priežasčių neranda kiti gydytojai, ateikite pasitarti. Vaistų, skiriamų psichikos sutrikimams gydyti, taip pat nereikėtų bijoti, nes jie yra saugūs, pritaikyti gydyti lėtines ligas, t. y. skirti ilgiau vartoti, ir dauguma nesukelia priklausomybės, kaip stereotipiškai manoma“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas.

 

Nauji straipsniai

  • Naujiena! Redermalizacija - odos būklės gerinimui

    Redermalizacija – tai procedūra, labai panaši į biorevitalizaciją, skirta pagerinti odos būklę, sustangrinti, atnaujinti bei drėkinti veido ar kūno odą. Injekcijos atliekamos suleidžiant gintaro rūgšties ir hialurono rūgšties mišinį. Veikimo mechanizmas atsako už odos senėjimo procesus, aktyvuoja ir atstato metabolizmo procesus, veikia kaip stiprus antioksidantas, atkuria vandens...
  • Jus kviečia ALFA STEPS - vienintelis medicinos žinių pagrindu sukurtas sporto klubas

    Sporto klubų daug, tačiau mes esame: Vieninteliai sukurti medicinos žinių pagrindu; Vieninteliai, kurie pradedame sportuoti tik atlikę išsamią medicininę apžiūrą; Vieninteliai, kurie rūpinamės traumų prevencija, nes suvokiame, kad sportas gali ir žaloti; Vieninteliai, kurie visiems parenkame individualias sportines programas, paremtas medicinine konkretaus kliento...
  • Ėduonis - kas tai yra ir iš kur atsiranda?

    Bakterijos esančios mūsų burnoje metabolizmo metu išardo cukrų, ko pasėkoje atsiranda rūgštys (pvz. acto, citrinų, pieno, skruzdžių, sviesto), kurios sumažina natūralią burnos ertmės pH. Jau 10 minučių po užkandžiavimo produktais turtingais angliavandeniais, pH nukrenta iki maždaug iki 5.0 (idealus burnos pH – daugiau nei 7. O tai reiškia, kad šarminių medžiagų turėtų būti šiek tiek...
  • Kas yra pulpitas?

    Danties nervas, kitaip - pulpa. Pulpa tai gyvo danties struktūra. Kraujagyslių ir nervų raizginys, esantis danties viduje, pulpos kameroje. Pulpa dažniausiai yra vadinama "danties nervu", arba tiesiog "nervu". Pulpitas, kitaip - nervo uždegimas. Pulpitas – medicininis ligos pavadinimas. Dažniausia tai yra negydyto gilaus ėduonies komplikacija, bet būna ir kitu...
  • Kaip palengvinti nėščiosios kasdienybę?

    Ne paslaptis, jog besilaukiančių moterų kasdienybė nėra lengva – ne tik patiriamas stresas dėl pokyčių, belaukiant mažylio, bet ir jaučiami nugaros, kojų, pilvo skausmai. Kaip išvengti arba sumažinti šiuos skausmus? Apie tai kalbamės su Lietuvos akušerių sąjungos prezidente, Kauno klinikinės ligoninės vyr. akušere Ilona Joneliūniene. Savo patirtimi dalinasi neseniai tapusi mama...
  • Kokia kompresinių kojinių nauda sportuojantiems?

    Daug metų kompresinės kojinės yra naudojamos kovojant su giliųjų venų tromboze, kraujo krešulių susidarymu, varikoze. Taip pat kompresinės kojinės yra veiksmingos mažai judantiems, lovoje gulintiems pacientams, nėščiosioms, stovimą ar sėdimą darbą dirbantiems bei keliaujantiems žmonėms. Kompresines kojines galima sieti ne tik su sveikatos sutrikimais, jos yra neįtikėtinai naudingos ir...
  • Unikalus išradimas – viso žandikaulio dantys per vieną dieną – pateisina lūkesčius

    Sakoma, kad lūkesčiai mažina džiaugsmą, tačiau „Trefoil“ sistema pateisina ir „Angitia“ klinikos ilgamečio vadovo odontologo Mindaugo Gaučio ir jo pacientų lūkesčius. Tad šis unikalus švediškų dantų implantų gamintojo išradimas, prieš metus dar buvęs daugelio pacientų utopine svajone, prieš kelis mėnesius – unikalia naujove, - daugeliui pacientų jau...
  • Vėžys tyko moterų: onkologinės ligos išsiduoda tik smarkiai pažengus?

    Vizitas pas ginekologą tikrai nėra itin maloni procedūra, todėl daugelis moterų stengiasi ją vis atidėti. Kartais ateinanti mintis į galvą, jog artėja laikas pasitikrinti, vėl vejama į šalį, kol nusėda tolimame kamputyje, su viltimi, kad kažkada galės priminti apie pareigą apsilankyti pas gydytoją. Kaip išgelbėti save ligai dar nespėjus įpusėti Ir sergamumas, ir mirtingumas nuo...
  • Mėnesio prekė - patogioms vasaros kelionėms!

    Nors saulutė kol kas mūsų nelepina, sinoptikai žada - jau ji tuoj visai netrukus ji pas mus sugrįš! O kartu su ja - vasaros kelionės, žygiai ir kitos pramogos! Tam, kad šių nuotykių neaptemdytų pėdų skausmas, itin svarbu pasirūpinti tinkama patogia avalyne. Būtent todėl šio mėnesio prekė - „Scholl” basutės, kurios leis Jums mėgautis savo laisvalaikiu ir į kompaniją tikrai...
  • Lietuvoje nuo vabzdžių įgėlimų per metus nukenčia apie 10 tūkst. žmonių

    Saulėti orai vilioja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau nuo vabzdžių įgėlimų kasmet nukenčia vis daugiau žmonių. Be to, draudikai pastebi, kad kiekvieną vasarą pasitaiko bent po vieną atvejį, kai nuo vabzdžių įgėlimo ir patirto anafilaksinio šoko užgęsta žmogaus gyvybė. „Oficiali statistika rodo, kad kasmet vabzdžių įgeltų ir dėl to į gydymo įstaigas besikreipiančių...
  • Erekcijos sutrikimai kamuoja įvairaus amžiaus vyrus. Kaip gydytis?

    Pastarąjį dešimtmetį, kaip niekada iki šiol, itin daug tyrimų atlikta ieškant erekcijos sutrikimų priežasčių, simptomų bei gydymo būdų. Kalbant apie individualų atvejį, geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju, tačiau statistika byloja štai ką: 1 iš 10 vyrų pasaulio kenčia dėl erekcijos sutrikimų. Vadinasi, nesate toks išskirtinis ir vienišas, kaip greičiausiai galvojote apie save ir...
  • Sveiki ir žvilgantys plaukai - kaip stabdyti jų slinkimą?

    Viena didžiausių moters grožį išduodančių paslapčių - sveiki ir švytintys plaukai. Žvilgančius plaukus lengvai pastebi aplinkiniai ir tai lemia didesnį pasitikėjimą savimi bei pilnavertiškumą, gerą nuotaiką. Tačiau pastaruoju metu itin daug žmonių, tiek vyrų, tik moterų, skundžiasi plaukų augimo sutrikimais, jų susilpnėjimu, slinkimu arba žaibiškai prasidėjusiu plikimu. Plaukų būklės...
  • Genetinių vaisiaus tyrimų nauda

    Genų deformacija lemia vaisiaus ligas, atsiradusias vystymosi stadijos metu, apie kurias sužinoti įmanoma dar prieš gimdymą, atliktų specifinių tyrimų pagalba. Vis sparčiau prenatalinės priežiūros dalimi tampa tyrimai, padedantys nustatyti vaisiaus būklę. Po kurių tėvams pateikiama išsami informacija apie vaisiaus sveikatą tam, kad esant reikalui ji būtų pagerinta arba išsklaidytų...
  • Sveikatos sistemos problemas spręs medikų ir IT specialistų komanda

    Mėnesius trunkančios eilės pas gydytoją - beveik kiekvienam lietuviui pažįstama problema. Kol sveikatos apsaugos darbuotojai šią problemą bando spręsti daugiau ar mažiau veiksmingomis priemonėmis, Lietuvoje alergologijos inovatoriais laikoma Allergomedica klinika problemą pasiryžo spręsti kitaip: sukurdami ir nuolat tobulindami analogų Lietuvoje neturinčią ir pirmąją tokią patikimos,...
  • HiFu - fokusuotas ultragarsas, 11 linijų

    HiFu. Fokusuotas ultragarsas veidui ir kūnui patentuota 11 linijų sistema. 1 cm x 2,5 cm. Pasirenkama 1-11 linijų x 25 taškai. Tikslioms procedūromsi. Tikslus gylis ir vieta. Retesnis angalio stumdymas su lagaminu darbo dažnis: 4 MHz; 2 J - džauliai svoris: 10 kg. darbo temperatūra: 0 ℃ - 55 ℃. aparatas sandėlyje. Demonstravimas susitarus iš anksto, pilnas apmokymas tai...