Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaMedicininė aprangaMedicinos įranga ir priemonėsOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaDantų protezų gamybaDantų implantavimasOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataPrivačios gydymo įstaigosMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų protezų gamybaDantų implantavimasOdos grožis ir sveikataDializėSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažai, kineziterapija, fizioterapijaMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiProktologijaPsichologijaPlaučių ligosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų odontologijaVaikų sveikataVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolėsVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūra

Psichiatro rekomendacija: atgal į komforto zoną

2018 m. birželio 15 d.

Psichiatro rekomendacija: atgal į komforto zoną

„Priimk naujus iššūkius, praplėsk savo galimybių ribas“, – dažnai girdime tokius asmenybės tobulėjimo ir karjeros konsultantų raginimus. Tačiau neretai pasitaiko, kad iš pažiūros sėkmės lydimi žmonės „perdega“, pasineria į priklausomybes arba tiesiog viską meta ir kardinaliai pakeičia gyvenimo būdą. Psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas kasdien susiduria su nerimo, įkyrumų ir panikos priepuolių atakuojamais žmonėmis, kurie patys jau nebegali susidoroti su juos įsukusiu gyvenimo verpetu.

Mūsų psichika kasdien tvarkosi su įvairiomis situacijomis, balansuodama emocijas, jausmus, pojūčius ir mintis. Žmogui labai svarbu turėti savo komforto zoną – erdvę, kurioje gali nusiraminti ir besąlygiškai jaustis gerai. Tai gali būti namai, darbas, draugų kompanija, pomėgis arba savanoriška veikla. „Su įtampa, nerimu, baime ir kančia susiduriame kasdien, tai natūralu. Problemų kyla tuomet, kai kančių tampa tiek daug, kad jos pradeda trikdyti žmogaus pusiausvyrą. Tuomet verta pasvarstyti, ar toliau bandyti kapstytis pačiam, ar prisipažinti, kad turiu problemų, ir kreiptis į specialistą“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas.

Kodėl prieš egzaminą sutrinka apetitas arba paleidžia vidurius?

Dauguma atpažįsta šią situaciją – prieš svarbų pristatymą sutrinka apetitas ar paleidžia vidurius. Arba po giliai sukrėtusio barnio su artimu žmogumi gaudai orą, nes įkvėpti pilnų plaučių nebepavyksta. Taip mūsų psichika perskirsto emocinę įtampą, paversdama ją fiziniais pojūčiais. Žmogui iškyla naujų rūpesčių dėl fizinio sutrikimo ar skausmo, ir pirminė problema tarytum nebetenka svorio.

„Dažnai pas psichiatrus nukreipiami pacientai, jaučiantys fizinius negalavimus ir skausmą, kuriems nėra jokių anatominių priežasčių. Tai psichosomatinis sutrikimas – mūsų organizmo pasiūlyta išeitis iš nemalonių psichiką užgriuvusių situacijų“, – sakė psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas. Tokie skausmai ar pojūčiai gali pasireikšti pilvo srityje, nugaroje, galvoje, net galūnėse. Tai nėra išsigalvotas skausmas, žmogui iš tikrųjų skauda ir reikia pagalbos. Psichosomatinės ligos gydomos kombinuotu būdu – vaistais ir psichoterapija. Todėl tokius ligonius gydo psichiatrai – gydytojai, turintys medicininį išsilavinimą ir galintys skirti psichotropinių vaistų. Konsultuodami pacientus psichosomatinius sutrikimus gali įtarti ir psichologai. Tačiau jie neturi teisės skirti vaistų, todėl pacientus siunčia tolesniam gydymui pas psichiatrus.

Motyvacijos konfliktas: tarp norų ir realybės

Didelė dalis mūsų norų ir poreikių negali būti patenkinti čia ir dabar, kai kurių jų apskritai neįmanoma įgyvendinti. Tokios situacijos mums kelia nerimą ir įjungia pasąmonines psichikos gynybines reakcijas, kurios aktyvuojasi be sąmoningos žmogaus valios. Išoriškai žmogus gali jausti psichosomatinius sutrikimus, įkyrumus arba disociacijas. Paprasčiausias įkyrumų pavyzdys – kai nuvažiavę pusę kelio į darbą pradedi nerimauti ir svarstyti, ar užrakinai duris, išjungei viryklę ar lygintuvą. Taip pasąmonė bando sulaikyti žmogų nuo vykimo į darbą ir apsaugoti nuo nemalonių išgyvenimų, kuriuos jis tikisi ten patirti.

Po stiprių sukrėtimų, pavyzdžiui, artimojo mirties, ar daug nuolatinės įtampos kasdieniame gyvenime patiriantys žmonės išgyvena disociacijos būsenas, kai pojūčiai tarsi atsiskiria nuo suvokimo. Tuomet žmogui kyla sunkumų atlikti įprastas buitines ar darbo užduotis, pavyzdžiui, tampa sunku suvokti, kaip atlikti šiaip jau įprastus veiksmus kompiuteriu. Aplinkiniams tokia elgsena gali pasirodyti absurdiška, o patį žmogų labai gąsdinti, nors iš tiesų tai jo smegenys taip bando susidoroti su didžiuliu emociniu ir informaciniu krūviu.

„Disociacinės būsenos yra susijusios su motyvacine funkcija. Kilus konfliktui tarp norų ir realybės, mūsų smegenys įjungia apsauginius mechanizmus ir pasiūlo būdą trumpam pabėgti. Disociacinių būsenų išgyvename kiekvienas, jos leidžia trumpam atsijungti nuo aplinkos, laiko ar emocijų. Paprastai ilgainiui žmogus susitaiko su esama situacija, atsisako savo tikslo ar modifikuoja jį pagal realybės sąlygas. Tačiau kai minėtų simptomų pasidaro per daug arba disociacinės būsenos trunka per ilgai ir pradeda trukdyti gyventi, reikalingas gydymas, nes tai tampa kankinančia liga, – sakė psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas. – Vis dažniau tenka gydyti nuo psichosomatinių pojūčių, įkyrumų ar disociacinių būsenų kenčiančius pacientus. Kartais žmonės taip bijo suklysti, nepateisinti į juos įdėtų darbdavio, tėvų, sutuoktinio ar kolegų vilčių, kad tiesiog nebesugeba dirbti ar mokytis. Jie skaito tekstą ir nesuvokia, kas parašyta, nes juos užvaldžiusi baimė nesuklysti blokuoja racionalų mąstymą. Tokiems žmonėms galima ir būtina padėti. Paprastai taikoma psichoterapija ir medikamentinis gydymas.“

 

Užslopintų emocijų pasekmės – nerimas ir panikos atakos

Emocijos yra fizinės kūno reakcijos į tam tikras situacijas. Ne visi mokame identifikuoti savo emocijas. „Esu turėjęs pacientų, kurie nesugeba įvardyti, ką jaučia. Jų emocijų skalėje buvo trys laipteliai – „Blogai. Gerai. Normaliai“. O kodėl blogai – dėl baimės ar pykčio, nusivylimo ar pavydo? Kol negalime įvardyti savo emocijų, negalime jų išgyventi, jos tūno užslopintos mūsų psichikoje, kol galiausiai prasiveržia nuolatiniu nerimu, įkyrumais ar panikos priepuoliais. Šias būsenas taip pat būtina profesionaliai gydyti, nes pačiam žmogui tai yra lyg užburtas ratas. Pavyzdžiui, panikos priepuolis dažnai pasireiškia savikontrolės praradimu, labai didele išprotėjimo ar mirties baime, atitinkamai reaguoja ir kūnas – stipriai plaka širdis, kyla kraujo spaudimas, pila prakaitas, atsiranda kūno drebulys, žmogui trūksta oro. Po kelių tokių panikos priepuolių žmogus pradeda vengti viešų vietų, izoliuoja save, o nerimas, kad vėl ištiks panikos ataka, vis stiprėja. „Jei užgimė emocija, ji vienokiu ar kitokiu pavidalu išeis iš mūsų. Žinoma, jeigu supykome ant savo vadovo, ne visada galime tą pyktį jam išlieti, nes mūsų galios pozicijos yra nevienodos, taip galima prarasti darbą ir pajamas. Bet apie savo pyktį galima pasikalbėti su draugu, giminaičiu, galų gale psichologu arba psichoterapeutu“, – patarė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas. Fizinis krūvis – bėgimas, plaukimas, kovos menai – trumpalaikiu periodu gali pašalinti užslopintų emocijų įtampą, tačiau efektyviausias būdas yra visgi suvokti savo emociją, ją įkūnyti žodžiais ir išgyventi.

Depresija – ne visuomet jos galima išvengti

Atpažinti depresiją yra lengviau nei ją pripažinti. Čia labai svarbus artimųjų dėmesys ir rūpestis, kad depresija susirgusiam žmogui būtų suteiktas gydymas, nes pačiam išsikapstyti iš šios ligos gniaužtų sudėtinga. Depresijai būdinga savaites ir mėnesius trunkanti slogi nuotaika, neviltis, liūdesys. Žmogus nebemato gyvenimo prasmės, praranda malonumo jausmą, viskas aplinkui atrodo tuščia ir pilka. Taip pat labai sumažėja energija, nieko nesinori veikti, žmogus jaučiasi išvargęs tiek fiziškai, tiek emociškai, kartais nebėra jėgų net ryte pakilti iš lovos. Jeigu tokia savijauta trunka ilgiau nei mėnesį – tai jau rimta, reikalinga specialisto konsultacija.

Depresinę reakciją žmogus gali patirti po kokio nors sukrėtusio įvykio – praradęs darbą, po skyrybų arba dėl artimo žmogaus mirties. Tai psichologinės prigimties depresijos.

Tačiau dalį žmonių depresija užklumpa be jokio išorinio dirgiklio. Endogeninės (savaiminės) depresijos yra determinuotos biologiškai aktyvių medžiagų veikimo pokyčių smegenyse. Kažkuriuo gyvenimo tarpsniu tokio žmogaus smegenys pradeda veikti pagal depresinį scenarijų. Depresijos nėra tiesiogiai paveldimos, bet jei giminėje pasitaikė šios ligos atvejų, didesnė tikimybė, kad depresija gali užklupti ir jus.

Nuo psichikos ligų nesame apsaugoti nė vienas, bet mūsų visuomenėje vis dar egzistuoja barjeras kreiptis į psichiatrą. „Psichiatras, išvertus iš graikų kalbos, yra sielos gydytojas. Nereikėtų bijoti, kad atėjus pas mus į konsultaciją bus uždėtas kažkoks štampas. Jei jaučiate, kad ilgokai neberandate ramybės, kamuoja nemiga, įkyrios mintys, dingo pasitenkinimas gyvenimu, atsirado skausmai, kurių priežasčių neranda kiti gydytojai, ateikite pasitarti. Vaistų, skiriamų psichikos sutrikimams gydyti, taip pat nereikėtų bijoti, nes jie yra saugūs, pritaikyti gydyti lėtines ligas, t. y. skirti ilgiau vartoti, ir dauguma nesukelia priklausomybės, kaip stereotipiškai manoma“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas.

 

Nauji straipsniai

  • Kartu su mažyliu - į salę ir į baseiną

    „Gemma" kineziterapeutė Elena Uksaitė sako, kad siekiant optimalaus rezultato idealu derinti per mėnesį po penkis užsiėmimus salėje ir baseine. Taip, anot specialistės, užtikrinamas optimalus fizinis krūvis mažyliui ir mamai. Mankšta padeda sustiprinti raumenis mamai, o su kineziterapeuto pagalba padėsite mažyliui teisingai vystytis ir augti. Užsiėmimai „Mama ir...
  • Daktaras ar statybininkas – kuriam didesnė tikimybė susirgti senatvine silpnaprotyste?

    Daktaras ar statybininkas – kuriam didesnė tikimybė susirgti senatvine silpnaprotyste? Iki senatvės išlikti šviesios sąmonės, o išeiti staiga, geriausia miegant – daugelio idealus gyvenimo pabaigos scenarijus. Deja, senstant mus užklumpa ligos, naikinančios ne tik kūną, bet ir protą. Apie senatvinę demenciją kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro...
  • Lytinių zonų balinimas - kas tai?

    Pigmentinės dėmės – pigmentacija. Girdėta sąvoka? Kalbant apie pigmentines dėmes visi įsivaizduoja veido srityje ar ant kūno esančius tam tikrus odos spalvų pakitimus, netolygiai išsidėsčiusias dėmes. Ypač tai galime pastebėti ilgiau praleidus laiką saulėje, soliariume ar po geros savaitės karštuose, saulėtuose kraštuose. Bet! Ar žinojote, kad pigmentacija galima ir lytinėse zonose,...
  • Dažnai skauda nugarą, jaučiate įtampą, greitai pavargstate? Vakuuminis nugaros masažas kaip tik Jums!

    Dažnas šiais laikais skundžiasi nugaros skausmais, dažnai pagrindinė darbo vieta yra sėdimas ofiso darbas, visą dieną trunkantis sėdėjimas kėdeje. Jei darbas ne ofise, tai gali būti fizinis darbas, didelė nugaros apkrova. Taip pat viena iš nugaros skausmo priežasčių gali būti ir netinkamas miegui čiužinys. Tai tik keletas nugaros skausmo priežasčių, jų yra tikrai...
  • Saugus darinių šalinimas lazeriu

    Daugeliui žmonių diskomfortą kelia nepageidaujami, staiga atsiradę ar po truputį didėjantys įvairūs odos dariniai. Dažnai jie trukdo kasdieniniame gyvenime ir kelia nerimą dėl sveikatos būklės. Dėl šios priežasties būtina apsilankyti pas specialistus, šiuo atveju toks yra gydytojas – dermatologas. Moderniausias ir saugiausias būdas panaikinti odos darinius, tokius kaip: apgamai,...
  • Biorezonansinis Jūsų organizmo būklės tyrimas "Imago" technologija Vilniuje

    ”Imago” technologija per 1-2 val. atliekame išsamų biorezonansinį Jūsų organizmo būklės tyrimą. “Imago” diagnostika yra saugi, nenaudoja jokių pavojingų spinduliavimo šaltinių, greita, vaizdi. Jos patikimumas siekia 95%. Nustato susirgimo priežastį, jo pasekmes. Diagnozuoja ligą dar užuomazgos stadijoje, kai patologinis procesas dar nesusiformavęs (dabartinės...
  • Stilingos ir patogios kelionės gidas

    Sakoma, turistą iš minios išskirti itin paprasta – gėlėti marškiniai, sandalai ir prie jų priderintos kojinės. Taip yra todėl, kad dešimtmečių patirtis keliautojams liepia kelionėje visada pirmiausiai rinktis patogumą, ir tik po to grožį. „Sveikatinė“ net nedrįstų su tuo ginčytis, tik pritartų, jog patogumas pirmoje vietoje, bet… socialinių tinklų eroje taip norisi tos...
  • Sėkminga reabilitacija: išvien turi dirbti ir pacientas, ir medikai

    Reabilitacija po kaulų lūžių, sąnarių keitimo operacijų, galūnių amputacijų yra labai svarbus gydymo etapas. Jolanta Burškaitienė, vadovaujanti „Gijos Klinikų“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrui, sako, kad sėkmingas gydymas priklauso nuo reabilitacijos komandos darbo, kurioje svarbiausias yra pacientas. Sveikatos mokslų universitetą baigusi gydytoja pasirinko fizinės...
  • Vienos moderniausių pasaulyje operacijų jau atliekamos Kaune: atkuria kelio kremzlę be skausmo

    Prieš mėnesį Lietuvoje įvyko pirmoji unikali kelio kremzlės rekonstrukcijos operacija privačioje klinikoje, kurios metu paciento kremzlės defektai taisyti nuosavomis to paties žmogaus kremzlės ląstelėmis – chondrocitais prisotintu hidrogeliu. Ko gero, pažangiausiu metodu kelio sąnarį operavęs „Ortopedijos technikos“ gydytojas ortopedas-traumatologas Juozas Belickas sako, kad...
  • „Gijos klinikos“ – naujas „Ortopedijos technikos“ medicinos paslaugų Kaune vardas

    „Gijos Klinikos“ – taip nuo šiol vadinsis gerai žinoma, jau daugiau nei keturis dešimtmečius Kaune veikianti „Ortopedijos technika“ klinika. Kartu su prekės ženklu atsinaujina ir senas tradicijas turinti medicinos įstaiga – čia bus teikiama dar daugiau medicinos paslaugų. Pokyčiai brendo trejus metus AB „Ortopedijos technika“...
  • Gydymas autologinėmis kamieninėmis ląstelėmis chirurgijos centre „Northway“

    Chirurgijos centre „Northway“ taikomas gydymas autologinėmis kamieninėmis ląstelėmis, išskirtomis iš riebalinio audinio. Riebaliniame audinyje gausu įvairių kamieninių ląstelių, kurias galima panaudoti tam tikrų audinių (odos, kremzlinio audinio, kraujagyslių, kraujo ląstelių) atstatymui. Šių kamieninių ląstelių išskyrimui naudojama procedūra, kurios metu iš paciento riebalinio...
  • Pacientai seniai to laukė: kompensuos reikalingas ortopedijos priemones

    Į kompensuojamųjų ortopedinių techninių priemonių sąrašą nuo šiol įtraukti laikini gydomieji akių protezai bei peties-alkūnės-riešo įtvarai. Laikinuosius akių protezus privalomuoju sveikatos draudimuapdrausti žmonės jau gali gauti nemokamai, tuo tarpu peties-alkūnės-riešo įtvarus gaminančios ortopedijos įmonės vis dar kviečiamos teikti paraiškas dėl sutarčių su ligonių kasa...
  • Naujos galimybės gydyti peties sąnario sausgyslių plyšimus

    Gydytojas ortopedas-traumatologas profesorius medicinos mokslų daktaras Rimtautas Gudas Peties sąnario sausgyslių plyšimas ir pažeidimai dažniausiai įvyksta fiziškai aktyviems ir dažnai rankų judesius naudojantiems žmonėms arba sausgyslės plyšta nukritus ant rankos ar šono. Tokie pažeidimai labai apriboja normalią kasdieninę žmogaus veiklą. Simptomai, diagnozavimas ir...
  • Santykių krizė? Nemokamos konsultacijos poroms!

    Kiekvienam žmogui kartais reikia pagalbos. Tik kas pasakys, kada tos pagalbos kreiptis į kitus, o kada bėdas vis dėlto spręsti pačiam? Verta prisiminti romėnų imperatoriaus Marko Aurelijaus pasakytus žodžius: „Nemanyk, jog pagalbą priimti yra gėdinga.“ Jeigu dvejojate, kad galite užklupusią problemą išspręsti patys – vertėtų kreiptis į profesionalą. Yra daugybė priežasčių,...
  • Asmeninis asistentas– teisė ar privilegija?

    Kiekvienam žmogui reikalingas savarankiškumas, tačiau sumažėjęs vienišų senyvo amžiaus ir/ar negalią turinčių asmenų socialinis ir fizinis savarankiškumas sąlygoja pagalbos jiems poreikį namuose. Tokią pagalbą suteikia asmeninis asistentas, kuris yra daugiafunkcinis specialistas, padedantis kitiems kompensuoti prarastus gebėjimus, trukdančius pilnavertei asmens savirealizacijai arba...