ŽIV laiko juosta: kokie yra etapai?
2023 m. vasario 9 d.
Negydant liga progresuoja per tris etapus. Laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vaistus, amžių ir bendrą sveikatos būklę.
ŽIV nukreiptas į baltuosius kraujo kūnelius, vadinamus CD4 T ląstelėmis, kurios padeda apsaugoti organizmą nuo infekcijos.
Žudydamas šias ląsteles, ŽIV laipsniškai susilpnina organizmo apsaugą nuo infekcijų ir ligų, todėl gali kilti komplikacijų, kurios gali būti mirtinos – nebent asmuo gaus veiksmingą ir nuolatinį gydymą.
Antiretrovirusinis gydymas gali užkirsti kelią ŽIV progresavimui, ypač kai žmogus pradeda jį vartoti anksti. ŽIV užsikrėtę žmonės, kuriems taikomas šis gydymas, gali gyventi ilgai ir sveikai, o jų gyvenimo trukmė yra panaši į žmonių, neužsikrėtusių ŽIV.
Šiame straipsnyje aptarsime ŽIV simptomų laiką, infekcijos stadijas ir perspektyvas. Taip pat aprašome, kaip užkirsti kelią ŽIV progresavimui.
ŽIV stadijos
Kai žmogus užsikrečia ŽIV ir negauna gydymo, infekcija progresuoja trimis etapais.
Visiems, kurie galėjo būti užsikrėtę ŽIV, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir paklausti apie prevencinę terapiją, vadinamą profilaktika po kontakto (PEP).
Žmonės, kuriems gresia pavojus užsikrėsti ŽIV, gali reguliariai imtis profilaktikos prieš kontaktą (PrEP).
1 etapas: Ūminė ŽIV infekcija
Po to, kai žmogus kontaktuoja su ŽIV, virusas greitai dauginasi, o kraujyje yra daug viruso. Šiuo metu jis gali lengvai užsikrėsti kitiems - per kraują, spermą ir priešsėklinius skysčius, tiesiosios žarnos skysčius, makšties skystį ir motinos pieną.
Per 2–4 savaites nuo viruso poveikio kai kuriems žmonėms išsivysto nespecifinis sindromas su karščiavimu ir kitais į gripą panašiais simptomais. Tai gali trukti kelias dienas ar savaites.
Tačiau ne visi patiria šiuos simptomus. Jei asmuo neatlieka tyrimų, ŽIV gali progresuoti be jokių požymių, kad jis yra kūne.
Į gripą panašūs 1 stadijos ŽIV infekcijos simptomai gali būti:
Karščiavimas;
raumenų ar sąnarių skausmas;
nuovargis;
naktinis prakaitavimas;
odos bėrimai;
opos burnoje;
skaudanti gerklė;
patinusios liaukos;
pykinimas ar vėmimas.
Šie simptomai bendrai vadinami serokonversine liga. Jie yra natūralus organizmo atsakas į infekciją, kai jis bando sunaikinti virusą. Tačiau žmogaus organizmas negali visiškai pašalinti šio viruso, kai jis yra.
Šiame etape virusas dauginasi naudodamas organizmo CD4 T ląsteles ir plinta visame kūne. Tai darydamas, jis sunaikina CD4 T ląsteles.
Galiausiai šis procesas stabilizuojasi. Imuninė sistema sumažina viruso dalelių skaičių, todėl gali padidėti CD4 T ląstelių kiekis. Tačiau šių lastelių skaičius gali nebegrįžti į pradinį lygį.
2 etapas: lėtinė ŽIV infekcija
Pasibaigus ūminei stadijai ir jei asmuo nebuvo gydomas, virusas išlieka aktyvus, dauginasi labai mažais kiekiais, bet toliau pažeidžia imunines ląsteles.
Šiame etape paprastai nėra jokių simptomų arba jie yra labai lengvi. Štai kodėl gydytojai 2 stadiją kartais vadina „besimptomine ŽIV infekcija“ arba „klinikine latencija“. Šiame etape virusas vis tiek gali perduoti kitiems, net jei jis nesukelia jokių simptomų.
Negydant šis etapas gali trukti 10 metų ar ilgiau, kol žmogui išsivystys 3 ŽIV stadija.
Tačiau šiuolaikiniai antiretrovirusiniai vaistai gali sustabdyti infekcijos progresavimą. Šie vaistai labai sumažina ŽIV kiekį organizme, virusų kiekį iki labai žemo lygio.
Kai viruso apkrova yra tokia maža, kad tyrimais jo aptikti nepavyksta, ŽIV nebegali pažeisti imuninės sistemos ar užsikrėsti kitiems žmonėms. Kai kurie žmonės tai vadina „neaptinkamas, lygus neperduodamam“ arba „U=U“.
Asmeniui, sergančiam 2 ŽIV stadija, kuris taiko veiksmingą antiretrovirusinį gydymą, niekada negali išsivystyti 3 ŽIV stadija.
3 ŽIV stadija
3 ŽIV stadija, dar žinoma kaip AIDS, yra labiausiai pažengusi stadija. Tai atsiranda, kai imuninė sistema yra pažeista tiek, kad ji nebegali atsispirti infekcijoms.
Vartojant antiretrovirusinius vaistus, imuninė sistema išlaikoma pakankamai stipri, kad būtų išvengta ŽIV progresavimo iki šios stadijos.
Negydant viruso kiekis toliau didėja, o CD4 ląstelių skaičius ir toliau mažėja. Asmeniui bus diagnozuota 3 stadijos ŽIV, jei jų CD4 ląstelių skaičius sumažės iki 200 ląstelių viename kubiniame mililitre arba jei jam išsivystys oportunistinė infekcija.
Šio etapo simptomai labai skiriasi, nes jie dažniausiai atsiranda dėl specifinių oportunistinių infekcijų.
3 ŽIV stadijos simptomai gali būti:
naktinis prakaitavimas;
karščiavimas;
nuolatinis kosulys;
problemų, turinčių įtakos odai, burnai ar abiem;
reguliarios infekcijos;
lėtinis viduriavimas;
svorio metimas.
Dėl šiuolaikinių gydymo būdų oportunistinės infekcijos vis rečiau plinta. Yra daug rūšių, tačiau kai kurios iš labiausiai paplitusių oportunistinių infekcijų yra šios:
Pūslelinė;
Salmonelinė;
Kandidozė;
Toksoplazmozė.
Žmonės gali pasveikti nuo rimtų su ŽIV susijusių infekcijų ir ligų ir suvaldyti ŽIV gydydami. Oportunistinių infekcijų gydymas apima antivirusinius vaistus, antibiotikus ir priešgrybelinius vaistus.
Kaip užkirsti kelią ŽIV progresavimui
Veiksmingiausias būdas – kuo greičiau išgerti antiretrovirusinius vaistus ir tai daryti nuosekliai, kaip nurodyta.
Antiretrovirusinis gydymas palaiko sveiką imuninę sistemą ir sumažina viruso perdavimo riziką beveik iki nulio.
Kuo anksčiau asmuo gaus diagnozę, tuo greičiau jis galės pradėti gydymą. Ankstyvas gydymas gali pagerinti asmens perspektyvą ir sumažinti viruso perdavimo kitiems riziką.
Antiretrovirusinis gydymas
Antiretrovirusinis gydymas palaiko sveiką imuninę sistemą ir apsaugo nuo viruso perdavimo. Tai naudinga žmogui nepriklausomai nuo ŽIV stadijos.
Antiretrovirusinis gydymas:
slopina virusų aktyvumą;
padidina žmogaus imunitetą ir gyvenimo trukmę;
sumažina viruso perdavimo tikimybę.
Antiretrovirusinis gydymas sumažina ŽIV kiekį kraujyje iki labai mažo arba neaptinkamo lygio. Daugumos žmonių, vartojančių antiretrovirusinius vaistus, virusas suvaldomas per 6 mėnesius.
Kai viruso kiekis neaptinkamas, praktiškai nėra jokios rizikos perduoti ŽIV kitiems žmonėms.
Gydytojas gali pritaikyti vaistų derinį kiekvienam asmeniui. Nuosekliai vartojant vaistus, kaip nurodyta, jie tampa veiksmingesni ir sumažina viruso atsparumo gydymui galimybę.
PEP
Jei asmuo neseniai buvo paveiktas viruso, jis gali užkirsti kelią jo įsitvirtinimui naudojant PEP. Tai avarinis variantas.
PEP yra veiksmingiausias, kai žmogus jo vartoja iškart, kai tik įtaria užsikrėtimą ŽIV, ir per 72 valandas. Kai žmogus tai daro, PEP gali užkirsti kelią ŽIV.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad tinkamai vartojant 28 dienas trunkantis PEP kursas sumažina ŽIV infekcijos riziką daugiau nei 80 %.
Gyvenimo būdo veiksniai
Tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali turėti įtakos ŽIV progresavimui. Asmuo gali priimti strategijas, skirtas sustiprinti savo imuninę sistemą, įskaitant:
Infekcijų išvengimas: Imkitės priemonių apsisaugoti nuo infekcijų ir ligų ir reguliariai skiepykites, jei rekomenduoja gydytojas.
Streso mažinimas: stresas silpnina imuninę sistemą ir padidina riziką susirgti kitomis ligomis bei oportunistinėmis infekcijomis.
Prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu: Prezervatyvai apsaugo ŽIV užsikrėtusius žmones nuo kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų, kurios gali dar labiau susilpninti jų imunitetą.
Reguliarūs pratimai: tai suteikia daug naudos, įskaitant mažesnę širdies ligų riziką, padidintą energiją, geresnę kraujotaką ir plaučių talpą, geresnį miegą ir mažiau streso.
Sveika mityba: subalansuota mityba, vartojant mažai alkoholio, padeda sustiprinti imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo infekcijų. Maistingas maistas taip pat gali padėti tinkamai gydyti.
Mesti rūkyti: ŽIV užsikrėtę žmonės, kurie rūko, labiau linkę susirgti tokiomis infekcijomis kaip kandidozė ir pneumonija, taip pat susirgti tokiomis ligomis kaip tam tikras vėžys, širdies ligos ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Kiti veiksniai, turintys įtakos progresavimui
Kai kurių iš jų asmuo nekontroliuoja. Papildomi veiksniai, galintys turėti įtakos ŽIV progresavimui, yra šie:
Amžiaus;
Genetika;
ŽIV potipis;
bendra sveikata prieš užsikrėtimą;
kitų infekcijų buvimas.
