Pagalbinis apvaisinimas vyresnio amžiaus moterims: rizikos, galimybės ir iššūkiai

25 сентября 2024 г.

Pagalbinis apvaisinimas (visuomenėje dar vadinamas dirbtiniu apvaisinimu) vyresnio amžiaus moterims kelia daug klausimų dėl medicininių, etinių ir socialinių aspektų. Amžius yra svarbus veiksnys, kai kalbame apie vaisingumą, nes moters vaisingumas natūraliai mažėja su metais, o tai gali sukelti tam tikrų iššūkių, kai bandoma pastoti taikant pagalbinius apvaisinimo būdus.

Rizikos

Su amžiumi organizme vyksta natūralūs pokyčiai, dėl kurių pastoti gali būti sunkiau. Po 35 metų mažėja ovocitų skaičius, prastėja kiaušialąsčių kokybė, atsiranda nereguliari ovuliacija, laikui bėgant reprodukcinę sistemą labiau pažeidžia lėtinės ligos, kurios gali turėti įtakos vaisingumui, mažėja lytinis potraukis dėl ko gali retėti lytiniai santykiai.

„Net taikant pagalbinį apvaisinimą – vyresnėms nei 40 metų moterims gali prireikti daugiau bandymų, o sėkmės rodiklis dažnai yra mažesnis“ – teigia Medicija klinikos nevaisingumo specialistė, gydytoja akušerė-ginekologė Eglė Jašinskienė.

Vyresnio amžiaus moterys dažniau patiria nėštumo komplikacijas, tokias kaip aukštas kraujospūdis, gestacinis diabetas, priešlaikinis gimdymas, priešlaikinė placentos atšoka ar cezario pjūvio poreikis. Taip pat didėja rizika susilaukti kūdikio su genetinėmis anomalijomis, pvz., Dauno sindromu, todėl vyresnėms moterims dažniau siūlomi genetiniai tyrimai.

Pasak gyd. Eglės Jašinskienės, su amžiumi didėja persileidimo rizika, nes vyresnės moters kiaušialąstės dažniau turi chromosomų anomalijų, o tai gali lemti nesėkmingą nėštumą.

Galiausiai, vyresnio amžiaus moterys ne visada gerai reaguoja į hormoninę stimuliaciją, kuri yra naudojama kiaušialąstėms subrandinti. Tai gali apsunkinti kiaušialąsčių išgavimą ir apskritai sumažinti IVF (in vitro fertilizacijos) sėkmę.

Galimybės

„Pagalbinio apvaisinimo technologijos nuolat tobulėja. Naujausi metodai, kaip preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD) – padeda sumažinti su genetiniais sutrikimais susijusias rizikas, o modernios embrionų atrankos technologijos gali pagerinti nėštumo sėkmės rodiklius net ir vyresnėms moterims.“ – teigia Medicija klinikos gydytoja E. Jašinskienė.

Kai kurios moterys pasirenka kiaušialąsčių šaldymą jaunesniame amžiuje, kai jų kokybė yra geresnė, kad galėtų pastoti vėlesniame gyvenimo etape. Šis sprendimas suteikia daugiau lankstumo moterims, kurios dėl asmeninių ar karjeros priežasčių nori atidėti motinystę.

Iššūkiai

Nėštumas vyresniame amžiuje gali būti fiziškai sunkesnis dėl susijusių sveikatos problemų ar tiesiog dėl natūralaus senėjimo proceso. Taip pat gali kilti psichologinių iššūkių, kurie yra susiję su motinystės pradžia vyresniame amžiuje. Be to, vyresnėms moterims gali būti sunkiau susidoroti su pakartotiniais bandymais pastoti, nes IVF kartais reikalauja kelių ciklų.

Motinystė vyresniame amžiuje dažnai kelia etinių ir socialinių klausimų. Kai kuriems visuomenės nariams gali kilti abejonių dėl vaiko auginimo su vyresniais tėvais, ypač dėl sveikatos būklės senstant. Kitas aspektas – ilgametės socialinės normos, kurios gali sukelti spaudimą dėl „tinkamo“ amžiaus gimdyti.

Pasak Medicija klinikos gydytojos E. Jašinskienės, pagalbinis apvaisinimas vyresnio amžiaus moterims suteikia realią galimybę tapti motinomis, tačiau yra susijęs su padidėjusia rizika ir iššūkiais, lyginant jaunesnio amžiaus pacientes. Svarbu įvertinti individualias aplinkybes, pasitarti su gydytoju dėl galimų pavojų ir galimybių, taip pat atsižvelgti į savo fizinę bei emocinę būklę prieš priimant sprendimą.

Новые статьи