Kalėdinis laikotarpis: nepasiduokime stresui, nes kyla pavojus atsirasti lėtinėms neinfekcinėms ligoms

29 ноября 2024 г.

Artėja kalėdinis laikotarpis, kai mes dirbsime dar daugiau. Atiduosime daugiau energijos ir pastangų įvykdyti vadovų užduotis, o paskui bėgsime į prekybos centrus pirkti kalėdinių dovanų. Visa tai darydami patirsime stresą, pervargsime ir galiausiai blogai jausimės. Šis bėgimas gali atsiliepti mūsų širdies veiklai ar atsirasti kitų lėtinių neinfekcinių ligų. Kaip to išvengti, kalbamės su psichologe Ieva Kirkile.

Turbūt ne vienas esame pajutę, kad įsisukę kasdieniame darbų maratone, o dar ir priartėjus šventiniam laikotarpiui atiduodame save maksimaliai. Galiausiai atėjus šventėms pasijuntame blogai – mūsų kūnas siunčia aiškų signalą, kad bėgimo buvo per daug.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad bent šiek tiek fizine veikla užsiimantys darbuotojai praleidžia 27 proc. mažiau darbo dienų dėl ligos. Vadinasi, fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis ligomis, lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ligos, kurios tiesiogiai veikia mūsų darbo našumą. Prieš kelerius metų vienos įmonės vadovas, pavadinsiu jį Tomu, pastebėjo, kad įpusėjus darbo dienai jaučiasi išsekęs, susikaupti jam darėsi vis sudėtingiau, pastebėjo ir ženkliai nukritusią nuotaiką. Vieną dieną jis perskaitė, kad net trumpas judėjimas gali padėti atgauti energiją ir produktyvumą, todėl nusprendė pabandyti šiek tiek pajudėti kiekvieną dieną. Po pietų jis išeidavo pasivaikščioti aplink biurą 10 minučių. Po mėnesio vyras pastebėjo pokyčius, iš pradžių minimalius, bet kuo toliau, tuo labiau net mintys tapo aiškesnės. Atsirado daugiau energijos, o sudėtingos problemos darbe ėmė atrodyti lengviau išsprendžiamos. Dabar Tomas vadovauja visai komandai, skatindamas ir ją judėti, organizuoja įvairias judėjimo pertraukėles ir džiaugiasi įvedęs paprastą praktiką, kuri pagerino ne tik jo asmeninius, bet ir visos komandos rezultatus. Pakilo komandos dvasia ir pagerėjo darbo našumas. Rimas, kitas įmonės darbuotojas, pastebėjo, kad po ilgų darbo valandų prie kompiuterio jo produktyvumas stipriai krenta, tad vieną dieną nusprendė kasdien kas valandą daryti 5 minučių pertrauką, praleidžiant jas pasivaikščiojant arba atliekant lengvus pratimus. Po kelių savaičių pajuto, kad ne tik dirba efektyviau, bet ir grįžta namo energingesnis.

Šie pavyzdžiai iliustruoja labai paprastą tiesą – judėjimas teigiamai veikia mūsų sveikatą. Bet kokia fizinė veikla gali sustiprinti mūsų protinius gebėjimus, pagerinti nuotaiką, padidinti produktyvumą. Ir savo pranešimuose, kuriuos mielai skaitau išsėtinės sklerozės „Feniksai“ organizuojamuose seminaruose, finansuojamuose Vilniaus miesto savivaldybės, ne kartą akcentavau, kas gali nutikti, jei žmogus nėra fiziškai aktyvus. Fizinis aktyvumas prisideda prie mūsų darbo efektyvumo ir produktyvumo.

Savaitgalį dalyvavau įdomioje diskusijoje, turėjau galimybę apie produktyvumą ir efektyvumą pagalvoti truputėlį kitu kampu. Šiuolaikinis darbo tempas yra tikrai labai intensyvus, dažnai jaučiamės nepakankamai iš savęs reikalaujantys, norisi vis daugiau ir daugiau nuveikti. Kartais susidaro įspūdis, kad šiuolaikinėje visuomenėje mes kasdien turime būti vis produktyvesni, nešantys vis geresnius rezultatus. Todėl turime ieškoti būdų, kaip galime sau padėti. Dalyvaudama diskusijoje supratau, kad kartais turime kalbėti ne apie produktyvumą ar efektyvumą, o apie kokybišką poilsį ir laiką sau. Tad labai kviečiu, ypač šiuo laikotarpiu, leisti sau nebūti 100 procentų kiekvieną sekundę efektyviam, o padėti sau. Fizinis aktyvumas gali būti vienas iš būdų tai padaryti.

Ką mums sako moksliniai tyrimai: jie rodo, kad vos 10 minučių fizinės veiklos gali padidinti mūsų produktyvumą iki 20 proc. Darbuotojai, kas valandą po 5 minutes darantys fizinio aktyvo pertraukėles, yra 30 proc. mažiau pavargę dienos pabaigoje. Kiti tyrimai rodo, kad jeigu mes 20 minučių paskiriame vaikščiojimui, tai gali pagerinti mūsų dėmesio išlaikymą ir darbinę atmintį net iki 15 proc. Taigi fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų palaikyti aukštą energijos lygį tiek fiziškai, tiek protiškai.

Fizinis aktyvumas, ypač lengvas ir ritmingas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar bėgiojimas, skatina difuzinį mąstymą. Kas tas difuzinis mąstymas? Tai laisvesnis nesąmoningas mąstymo procesas, kai smegenys jungia įvairiausias idėjas, asociacijas ir sprendimus vienus su kitais be kokios nors aiškios krypties ar intensyvios koncentracijos. Tai leidžia padidinti atvirumą naujoms idėjoms, atsitraukti nuo problemos, padeda rasti netikėtus kūrybingus sprendimus, pagerina atsipalaidavimo būseną. Dažniausiai šis procesas pasireiškia, kai smegenys nėra apkrautos itin sudėtingomis užduotimis. Dažnai kūrybiškam problemų sprendimui koją gali pakišti stresas arba nerimas, jie trukdo bendrai kognityvinei veiklai, trikdo gebėjimą susikaupti, priimti sprendimus, įsiminti informaciją. Svarbu suprasti, kad tai yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius. Neturime to bijoti ar stengtis išvengti, tačiau tokia nuolatinė būsena gali pakenkti tiek mūsų fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Tad jeigu žmogaus darbo pobūdis yra toks, kad jis turi nuolat susidurti su įvairiausiais iššūkiais, fizinis aktyvumas yra privalomas, nes tai yra vienas veiksmingiausių būdų suvaldyti streso poveikį. Kai protas atsipalaiduoja, atsiranda vietos naujoms idėjoms ir sprendimo būdams. Jeigu norime išlikti kiek įmanoma sveikesni, turime judėti.

Новые статьи