Šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia atsikvėpti: astma kontroliuojama

3 мая 2016 г.

„Bronchinė astma yra liga visam gyvenimui, tačiau itin modernūs šiuolaikiniai gydymo metodai padeda išvengti su liga susijusių nepatogumų ir leidžia jaustis visaverčiu – dirbti, mokytis, netgi sportuoti“, – sako Vilniuje, V. Grybo gatvėje, įsikūrusio Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Alergologijos ir pulmonologijos centro vadovė, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Audra Blažienė.

– Gegužės 3-iąją pasaulyje minima Astmos diena. Pirmą kartą 1998-aisiais ji paskelbta Barselonoje. Kuo ši diena mums svarbi šiandien?

– Manoma, kad 2025 metais pasaulyje astma sirgs apie 400 milijonų žmonių. Taigi kalbėti apie šią ligą – prasminga. Turime supažindinti žmones su simptomais, komplikacijomis, gydymo būdais, kalbėti apie prevenciją, atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje gyvename, problemas, neigiamų įpročių žalą sveikatai. Ar žinojote, kad rūkančių mamų vaikai astma serga dažniau?

Astma – viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų, todėl ypač norisi kalbėti apie šios ligos diagnostikos ir gydymo laimėjimus.

– Bronchinė astma yra viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje, apie ją prikurta įvairiausių mitų. Ar jums tenka jų išgirsti savo kabinete?

– Žmonės, baimindamiesi šiai ligai būdingų simptomų – dusulio, kosulio, švokštimo, švilpimo, sunkumo krūtinėje – prikuria galybę mitų: jei sergi, negali judėti, dirbti, esi pasmerktas. Tačiau šiandien visa tai nėra tiesa. Anksčiau gydytojai bijodavo ištarti pacientui astmos diagnozę, o dabar daug lengviau pasakyti, kokia liga užklupo. Gali užtikrintai kalbėti: šiuolaikiški gydymo metodai padės išvengti nepatogumų, jūsų gyvenimo kokybė nepasikeis.

– Turbūt kiekvienas turėtų žinoti, kokie simptomai pranašauja šią ligą?

– Ankstyvieji ligos pranašai – ilgai užsitęsusi sloga, įvairiausios alergijos ir oro trūkumo epizodai, kuriuos išprovokuoja fizinis krūvis. Vaikystėje atsiradusi alerginė sloga gali tapti astmos pranašu. Manoma, kad sergantieji tokia sloga 5 kartus dažniau suserga alergine bronchų astma. Tačiau iš tiesų ligos vystymąsi ir eigą numatyti sunku – esama pacientų, kuriems bronchų astma neišsivysto net jei jie visą gyvenimą serga alergine sloga. Ir vis dėlto medicinos vadovėliuose rasite įrašą, kad alerginė sloga yra alerginės bronchų astmos rizikos veiksnys, negydoma sloga gali turėti įtakos bronchų astmos vystymuisi.

– Todėl į slogą neturėtume numoti ranka? Nesakyti, kad gydoma ji praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę?

– Jei slogą sukėlė virusas (infekcinė sloga), ji praeis, tačiau alerginė sloga – kas kita. Dažniausiai ji tęsiasi ne savaitę, ne dvi, o tampa nuolatinė ir vargina visus metus. Slogos eiga tai sunkėja, tai lengvėja, priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus būna, su kokiais alergenais susiduria. Numoti ranka į slogą – nevalia. Ir delsti jos negydant nereikėtų. Viršutiniuose kvėpavimo takuose prasidėjęs alerginis uždegimas gali išprovokuoti bronchų spazmus, o tuomet sunkus dusulio priepuolis gali baigtis mirtimi.

Новые статьи