Psichinis lėtinio skausmo poveikis yra gilus, dažnai sukeliantis nusivylimo, izoliacijos, nerimo ir depresijos jausmus. Tai gali pabloginti bendrą sveikatos būklę ir drastiškai pabloginti gyvenimo kokybę. Jei nepaisysite savo kūno jums siunčiamo signalo, tai gali pabloginti tiek fizinius simptomus, tiek emocinį krūvį gaunamą kasdien įvairiose gyvenimo situacijose.

Kokias sritis paliečia lėtinis skausmas ?

Lėtinis skausmas gali turėti reikšmingos ir įvairiapusės įtakos bendrai žmogaus savijautai. Jo poveikis neapsiriboja fiziniais skausmo pojūčiais ir gali turėti įtakos įvairiems žmogaus gyvenimo aspektams, įskaitant jo fizinę, emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Štai kaip lėtinis skausmas gali paveikti įvairius gerovės aspektus:

1. Fizinė gerovė: lėtinis skausmas gali sumažinti fizinį funkcionavimą ir mobilumą. Tai gali apriboti asmens gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, užsiimti fizine veikla ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Miego sutrikimai taip pat būdingi lėtiniam skausmui, kuris gali dar labiau prisidėti prie nuovargio ir sumažėjusio energijos lygio.
2. Emocinė gerovė: gyvenimas su lėtiniu skausmu gali pakenkti žmogaus emocinei būklei. Neretai žmonės patiria nusivylimo, dirglumo ir net depresijos ar nerimo jausmus. Nuolatinis skausmo sukeliamas diskomfortas ir apribojimai gali lemti gyvenimo kokybės pablogėjimą ir beviltiškumo jausmą.
3. Psichologinė gerovė: lėtinis skausmas gali sutrikdyti pažinimo funkcijas, tokias kaip koncentracija, atmintis ir sprendimų priėmimas. Nuolatinis diskomfortas gali išeikvoti protinį pralaidumą, todėl asmenims gali būti sunku sutelkti dėmesį į užduotis, dėl to sumažėja produktyvumas ir jaučiamas nepakankamumas.
4. Socialinė gerovė: žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo, gali būti sudėtinga užsiimti socialine veikla, o tai lemia socialinę izoliaciją. Jie gali negalėti dalyvauti susibūrimuose, renginiuose ar pomėgiuose, kurie jiems kažkada patiko, o tai gali sukelti vienišumo jausmą ir susilpninti priklausymo jausmą.
5. Profesinė gerovė: lėtinis skausmas gali trukdyti žmogaus gebėjimui dirbti nuosekliai arba efektyviai. Dėl to gali būti praleistos darbo dienos, pablogėti darbo rezultatai ir netgi prarasti darbą. Dėl medicininių išlaidų ir sumažėjusių pajamų gali kilti finansinių problemų, kurios dar labiau paveiks bendrą gerovę.
6. Santykiai: lėtinis skausmas gali įtempti santykius su šeima, draugais ir partneriais. Artimiesiems gali būti sunku suprasti skausmo mastą ar jo keliamus apribojimus, todėl abi pusės gali kilti nesusipratimų ir nusivylimo.
7. Savęs praradimas: lėtinis skausmas gali sukelti iššūkį savęs ir tapatybės jausmui. Veikla ir vaidmenys, kurie kažkada buvo esminiai asmens tapatybei, gali tapti sunkiai įgyvendinami, sukelti praradimo jausmą ir poreikį iš naujo apibrėžti save.
8. Savidestrukcija: asmenys, kenčiantys nuo lėtinio skausmo, gali kreiptis pasinerti į destrukcinias veiklas/įpročius, iš kurių kai kurie gali būti nesveiki, pvz., per didelis priklausomybė nuo skausmo, alkoholio ar kitų medžiagų. Šie užsimiršimo būdai gali turėti neigiamą ilgalaikį poveikį gerovei.

Svarbu pažymėti, kad lėtinio skausmo poveikis kiekvienam žmogui skiriasi. Kai kurie asmenys gali išsiugdyti atsparumą ir veiksmingas užsimiršimo ir gydymo strategijas, leidžiančias jiems išlaikyti santykinai aukštą gerovės lygį, o kiti gali kovoti giliau. Lėtinio skausmo valdymas dažnai reikalauja holistinio požiūrio, įskaitant medicinines intervencijas, skausmo valdymo metodus, psichologinę pagalbą ir gyvenimo būdo koregavimą, kad būtų pašalintas daugialypis jo poveikis gerovei.

Dažniausi pasitaikantys lėtiniai skausmai

Lėtinis skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir paveikti įvairias kūno dalis. Kai kurie iš labiausiai paplitusių lėtinio skausmo tipų, kuriuos patiria žmonės visame pasaulyje, yra šie:

1. Apatinės nugaros dalies skausmas: tai vienas iš labiausiai paplitusių lėtinio skausmo tipų visame pasaulyje. Tai gali sukelti tokie veiksniai kaip raumenų įtempimas, diskų išvaržos, stuburo stenozė ar prasta laikysena.
2. Artrito skausmas: tokios sąlygos kaip osteoartritas ir reumatoidinis artritas gali sukelti lėtinį sąnarių skausmą. Šios sąlygos apima uždegimą ir sąnarių degeneraciją, sukeliančią nuolatinį diskomfortą.
3. Galvos skausmai ir migrena: pasikartojantys galvos skausmai ir migrena gali sekinti ir smarkiai paveikti kasdienę veiklą. Jie gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant stresą, hormoninius pokyčius ar tam tikrus maisto produktus.
4. Neuropatinis skausmas: šio tipo skausmas atsiranda dėl sunkių sistemų pažeidimo, sukeliančio tokį jausmą kaip dilgčiojimą, deginimą ar šaudymą. Į šią kategoriją patenka tokios sąlygos kaip diabetinė neuropatija arba poherpinė neuralgija.
5. Fibromialgija: fibromialgijai būdingas plačiai paplitęs raumenų ir kaulų skausmas, nuovargis ir jautrumas tam tikrose kūno vietose. Tiksli jo priežastis nežinoma ir dažnai pasitaiko kartu su kitomis ligomis, tokiomis kaip depresija ir nerimas.
6. Lėtinis galvos ir kaklo skausmas: sąlygos, tokios kaip smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimas (TMJ), gimdos kaklelio skausmas ar įtampos galvos skausmas, gali sukelti nuolatinį galvos, kaklo ir žandikaulio srities skausmą.
7. Lėtinis dubens skausmas: sąlygos, turinčios įtakos dubens regionui, pavyzdžiui, endometriozė, dubens uždegiminė liga (PID) arba intersticinis cistitas, gali sukelti skausmą ir diskomfortą.
8. Ilgalaikis lokalus skausmas: tokios sąlygos kaip išialgija ar trišakio nervo neuralgija apima skausmą, atsirandantį dėl suspaudimo ar nervinio sudirginimo. Jo gydymas paprastai užtrunka nuo keletos savaičių iki keletos mėnesių.
9. Kompleksinis regioninis skausmo sindromas (CRPS): CRPS yra reta, bet sunki lėtinio skausmo būklė, kuri paprastai paveikia galūnę po traumos. Jai būdingas stiprus skausmas, patinimas, odos spalvos ir temperatūros pokyčiai.
10. Lėtinis pooperacinis skausmas: kai kuriems asmenims po operacijos gali pasireikšti nuolatinis skausmas, kurį gali sukelti nervų pažeidimas, rando audinio susidarymas ar kiti veiksniai.

Svarbu pažymėti, kad lėtinis skausmas yra labai individualus, o jo priežastys, simptomai ir poveikis kiekvienam žmogui gali labai skirtis. Veiksmingam valdymui dažnai reikia individualaus požiūrio, apimančio medicininį įvertinimą, skausmo valdymo metodus, gyvenimo būdo koregavimą ir psichologinę pagalbą. Jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo patiria lėtinį skausmą, norint tinkamai diagnozuoti ir valdyti, labai svarbu kreiptis į gydytoją.

Gydymo būdai

Lėtinių ligų gydymas skiriasi priklausomai nuo konkrečios ligos, jos sunkumo ir bendros asmens sveikatos. Štai keletas bendrų gydymo būdų, kurie dažnai naudojami įvairioms lėtinėms ligoms gydyti:

1. Medikamentai: vaistai dažnai skiriami simptomams valdyti, ligos progresavimui sulėtinti arba diskomfortui sumažinti. Pavyzdžiui, priklausomai nuo ligos, dažniausiai naudojami skausmą malšinantys, priešuždegiminiai, imunosupresantai ir ligą modifikuojantys vaistai.
2. Gyvenimo būdo pokyčiai: gyvenimo būdo keitimas vaidina lemiamą vaidmenį gydant daugelį lėtinių ligų. Tai gali apimti sveikesnę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, sveiko svorio palaikymą, mesti rūkyti ir mažinti alkoholio vartojimą.
3. Fizinė terapija: kineziterapeutai dirba su asmenimis, kad pagerintų jų fizinį funkcionavimą, mobilumą ir jėgą. Tai gali būti ypač naudinga esant ligoms, susijusioms su raumenų ir kaulų sistemos problemomis, tokiomis kaip artritas ar nugaros skausmas.
4. Ergoterapija: ergoterapeutai padeda asmenims pritaikyti savo kasdienę rutiną ir veiklą, kad būtų galima geriau valdyti savo būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
5. Skausmo valdymo metodai: lėtiniam skausmui dažnai reikia specialių skausmo valdymo strategijų. Tam tikrais atvejais tai gali būti fizinė terapija, psichologinės intervencijos, nervų blokai ar net implantuojami prietaisai.
6. Chirurgija: kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta pagrindinė lėtinės ligos priežastis. Tai gali apimti tokias procedūras kaip sąnario pakeitimas artritui arba šuntavimo operacija širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.
7. Medicinos prietaisai: tam tikras lėtines ligas galima valdyti naudojant medicinos prietaisus, pvz., insulino pompas nuo diabeto, nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) aparatus, skirtus miego apnėjai, arba širdies ritmo reguliatorius širdies aritmijos atveju.
8. Psichoterapija ir konsultavimas: sergant lėtinėmis ligomis, turinčiomis reikšmingą psichologinį komponentą, pavyzdžiui, depresiją, nerimą ar susidoroti su lėtine liga, psichoterapija ar konsultacijos gali būti naudingos.
9. Ligai būdingas gydymas: tam tikroms lėtinėms ligoms taikomas specifinis gydymas. Pavyzdžiui, dializė arba inkstų persodinimas galutinės stadijos inkstų ligai, insulino terapija diabetui arba chemoterapija tam tikrų rūšių vėžiui gydyti.
10. Paramos grupės ir švietimas: prisijungimas prie paramos grupių ir švietimo programų gali padėti žmonėms susidoroti su gyvenimo, sergančio lėtine liga, iššūkiais. Šios platformos suteikia bendruomeniškumo jausmą ir suteikia vertingos informacijos.
11. Nuotolinis stebėjimas ir nuotolinė sveikata: tobulėjant technologijoms, nuotolinio stebėjimo ir nuotolinės sveikatos paslaugos tampa vis labiau paplitusios lėtinių ligų gydymui. Šios priemonės leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams stebėti pacientų būklę ir teikti patarimus be asmeninių apsilankymų.
12. Papildomi ir alternatyvūs gydymo būdai: kai kurie žmonės atleidžia nuo lėtinių ligų simptomų taikydami papildomą gydymą, pavyzdžiui, akupunktūrą, masažo terapiją, meditaciją ar jogą. Tačiau prieš taikant šiuos gydymo būdus svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu
13. Žoliniai preparatai: nors CBD tyrimai vis dar vyksta, didėja susidomėjimas jo naudojimu kaip papildoma ar alternatyvia įvairių lėtinių ligų gydymui priemone. Svarbu pažymėti, kad į CBD reikia žiūrėti atsargiai, tačiau jau dabar kai kurie tyrimai rodo, kad CBD gali turėti priešuždegiminių ir analgetinių savybių, kurios gali būti naudingos gydant lėtines skausmo sąlygas, tokias kaip artritas, fibromialgija ir neuropatinis skausmas. Taip pat CBD buvo ištirtas dėl galimo anksiolitinio (nerimą mažinančio) ir antidepresinio poveikio. Kai kurie asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, pvz., išsėtine skleroze ar lėtiniu skausmu, taip pat patiria psichikos sveikatos problemų, o CBD gali padėti esant tokiai indikacijai. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino CBD pagrindu pagamintą receptinį vaistą Epidiolex tam tikrų retų epilepsijos formų, tokių kaip Draveto sindromas ir Lennox-Gastaut sindromas, gydymui. Ir tai tik keletas iš tiriamų CBD savybių. Svarbu renkantis CBD produktus pasirinkti patikimą tiekėją ir pasitarti su jus prižiūrinčiu sveikatos specialistu ir nesiimti papildomo gydymo be jo pritarimo.

Svarbu pabrėžti, kad gydymo planai visada turi būti pritaikyti prie konkrečių asmens poreikių ir aplinkybių. Medicinos specialistai atlieka pagrindinį vaidmenį tiksliai diagnozuojant ligą ir kuriant išsamų gydymo planą, kuriame atsižvelgiama į jūsų fizinius, emocinius ir gyvenimo būdo aspektus valdant lėtinę būklę.

Labai svarbu ieškoti tinkamos medicininės priežiūros, skausmo valdymo priemonių, o kartais ir emocinės paramos. Savo kūno ir emocinio kūno sveikatos priežiūra ne tik sušvelnina tiesioginius lėtinio skausmo padarinius, bet ir įgalina susigrąžinti savo gyvenimo ir kūno kontrolę, išlaikyti emocinę gerovę ir siekti aukštesnės bendros gyvenimo kokybės, kurią galima išbarstyti nepaisydami nuolat jaučiamo skausmo, kuris paprastai prasideda no nedidelių simptomų ir laikui bėgant auga.