Ką reikėtų žinoti apie odos darinius?
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Kiekvienas iš mūsų ant savo kūno turime mažiau ar daugiau apgamų. Apgamas – dažnas gerybinis odos darinys, atsirandantis iš pigmentinių odos ląstelių (melanocitų). Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris odai ir plaukams suteikia spalvą. Visi žmonės turi panašų melanocitų skaičių, tačiau odos spalvos skirtumus lemia skirtingas šių ląstelių funkcinis aktyvumas. Apgamai gali būti įgimti arba įgyti. Įgimti apgamai, tai tokie, su kuriais žmogus gimsta, arba kurie atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais. Įgyti apgamai - tai gyvenimo eigoje atsirandantys apgamai. Daugiausiai apgamų atsiranda iki 30-40 metų amžiaus. Ir nors apgamų ant savo kūno turime visi, tačiau be priežasties, reguliariai jų pasitiktinti dauguma žmonių neskuba. Į klausimą, kodėl vertėtų tai daryti, atsako Amber Esthetic klinikos gydytoja dermatovenerologė Lina Mikalauskienė.
Neretai atrodo, kad į visai mažus, smulkius odos darinius neverta kreipti dėmesio. Gydytojos dermatologės Linos Mikalauskienės teigimu, tam tikri odos dariniai gali išnykti savaime, arba likti maži, būti saugūs ir nepavojingi, tačiau net ir visai maži apgamai gali imti augti, didėti, plėstis, pakeisti spalvą ar supiktybėti. Tad pastebėjus bet kokį naujai atsiradusį odos darinį ar pakitusį jau seniai esantį, jo nereikėtų ilgam pamiršti, negalima krapštyti ar bandyti kitaip patiems pašalinti. Rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatologą, nes odos darinių yra labai įvairių.
Vienas iš tokių odos darinių yra papilomos. Iš pirmo žvilgsnio, visai nepavojingi, smulkūs, neskausmingi, minkšti, odos spalvos ar rusvi, iškilūs dariniai. Kaip teigia gydytoja dermatologė, papilomos - tai įvairių spalvų ataugėlės, tarsi kabančios ant kojelės, kurias stipriau užkliudžius drabužiais ar nagais, jos gali pakraujuoti. Jų atsiranda dėl viršutinio odos sluoksnio išvešėjimo įvairiose kūno odos vietose. Papilomos yra virusinė liga, kurią sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV) kontakto būdu. Jeigu imunitetas stiprus, kovoja su virusais, šiuo virusu neužsikrečiama, bet jeigu pacientas yra nusilpęs, po ligų, intensyviau prakaituoja, turi odos įtrūkų bei pažeidimų, žmogaus papilomos virusas gali išvešėti ir atsirasti papilomų. Dažniausiai papilomos lokalizuojasi pažastyse, po krūtimis, ant akių vokų, kaklo ar kirkšnių srityse. Ir šiuos odos darinius reikia šalinti, nes jie dauginasi. Tai atliekama gydytojo dermatologo ar chirurgo kabinete lazeriu arba elektrokoaguliacija. Tikrai nerekomenduojama gydytis patiems. Kai kuriems žmonėms papilomos išnyksta tiesiog savaime ir nesukelia jokių papildomų problemų. Tačiau, jeigu papilomos neišnyksta arba nenorite rizikuoti, kad jos dar labiau išplistų, galite pasirinkti jų šalinimą lazeriu. Kaip ir kitų odos darinių, papilomų šalinimas lazeriu yra efektyvus, greitas, su paprastu gijimo procesu ir puikiu rezultatu, nelieka randelių.
Kaip atliekamas odos darinių šalinimas lazeriu?
Patyręs gydytojas dermatologas įvertina odos darinius ir nustato, ar jie yra gerybiniai ir gali būti šalinami lazeriu, nes lazeriu galima šalinti tik gerybinius odos darinius. Patvirtinus, kad odos darinius galima šalinti lazeriu, atliekama procedūra. Dažniausiai atliekamas vietinis nuskausminimas, tad procedūros metu pacientas nejaučia stiprių nemalonių pojūčių.
Procedūros metu lazeris nukreipiamas į odos darinį ir taip sluoksnis po sluoksnio jis yra išgarinamas. Aplinkiniai odos audiniai nėra pažeidžiami, kadangi lazerio veikimas sukoncentruotas tik į šalinamo darinio audinius. Procedūra atliekama greitai ir neskausmingai, o užgijus žaizdelei dažniausiai nelieka jokios buvusio darinio žymės arba lieka nežymus randelis ar dėmelė. Lazeriu gali būti šalinami gerybiniai apgamai, papilomos ir seborėjinės keratozės.
Kartais ant savo ar kito žmogaus veido pastebime baltus iškilius taškelius, primenančius manų kruopas, kas tai?
Pasak gydytojos L. Mikalauskienės, tai - miliumai. Miliumai yra smulkios odos cistos, dažnai baltos ar gelsvos spalvos, 1–2 mm diametro, retais atvejais gali būti didesnės. Galime pastebėti tiek pavienius darinius, tiek išsidėsčiusius grupelėmis. Dažniausiai miliumų atsiranda veido srityje – ant kaktos, ypač aplink akis, ant akių vokų, viršutinėje skruostikaulių dalyje, aplink nosį. Rečiau baltų kietų spuogelių matyti kitose kūno vietose, tarkim ant kaklo, krūtinės, nugaros, plaštakų srityje, galvos odoje. Miliumų gali atsirasti tiek vyrams, tiek moterims nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat paaugliams ir vaikams. Dažniausios miliumų atsiradimo priežastys – odos traumos ir būklės, pavyzdžiui, stiprus nudegimas saulėje, odos pūslių gijimas ar itin didelis odos sausumas, taip pat negalima atmesti ir genetinio paveldimumo. Mokslinėje literatūroje išskiriamas ir mitybos veiksnys: yra tikimybė, kad įtakos miliumams susiformuoti turi per didelis gyvūninės kilmės baltymų bei riebalų vartojimas.
Kalbant apie gydymą, gydytoja teigia, kad labai smulkūs miliumai gali išnykti savaime. Jeigu neišnyksta, reikalinga gydytojo dermatologo konsultacija. Labai smulkūs miliumai gali būti išvalomi mechaniškai, tai atlikti gali kosmetologas ar slaugytojas. Stambesni miliumai šalinami lazeriu arba elektrokoaguliacija, tačiau svarbu įsidėmėti, kad būtina tiksli diagnozė, t.y. gydytojas dermatologas turi patvirtinti, jog tai tikrai yra miliumai ir, jei reikia, saugiai juos pašalinti.
Kas įtakoja apgamų pokyčius ir ar įmanoma patiems juos pastebėti?
Pakitusių apgamų ar piktybinių odos darinių gali atsirasti dėl paveldimumo, nudegimų saulėje, dažno lankymosi soliariume, jonizuojančiosios spinduliuotės, ŽPV, imunosupresinių vaistų vartojimo. Tiesa, kintantis apgamas nereiškia, jog jis būtinai piktybėja ir virsta odos vėžiu – melanoma. Apgamai gali keistis ir dėl saulės poveikio, amžiaus ar nėštumo. Visus ant kūno esančius apgamus žmogus turėtų reguliariai apsižiūrėti ir stebėti. Melanomą reikėtų įtarti, jei ėmė keistis jau esantis apgamas: tapo nesimetriškas, nelygiais kraštais, kelių spalvų, patamsėjo ar vyresniame amžiuje atsirado naujas apgamas.
Apžiūrint apgamus namuose, rekomenduojama naudotis pasaulyje gydytojų dermatovenerologų pripažintu ABCDE metodu, kuris apima 5 kriterijus: A - asimetrija (angl. Assymetry), B - kraštų netolygumas (angl. Border), C - spalvos pokyčiai (angl. Color), D - diametras, > 6mm. (angl. Diameter), E - pakinta apgamo dydis, forma, spalva (angl. Evolution). Jei pastebėjote bent vieną požymį, turite niežtintį ar kraujuojantį apgamą ar vienas iš apgamų vizualiai stipriai išsiskiria iš visų kitų turimų apgamų, nedelskite ir pasikonsultuokite su gydytoju dermatologu. Net mažiausi pokyčiai svarbūs įvertinti darinio būklę, o tiksliai į klausimą, ar kintantis apgamas virto piktybiniu, gali atsakyti tik gydytojas dermatovenerologas, įvertinęs darinį specialiu prietaisu - dermatoskopu, išdidinančiu apgamo struktūras.
Ar pas gydytoją dermatovenerologą reikėtų lankytis reguliariai, net ir neturint jokių įtarimų?
Taip, reguliariai tikrintis apgamus pas gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kartą per metus. Apgamų, šlakų, pigmentinių dėmių atsiradimą sąlygoja ir saulės spinduliai. Todėl dažnas deginimasis, lankymasis soliariumuose gali lemti didesnį apgamų, šlakų ir pigmentinių dėmių kiekį. Ultravioletiniai spinduliai yra vienas iš svarbių odos vėžio rizikos veiksnių, todėl būtina einant į lauką visuomet naudoti apsauginius kremus nuo saulės, o degintis mėgstantiems žmonėms, bent vieną kartą per metus, ypatingai po vasaros, būtina odos darinius pasitikrinti pas dermatologą.
XXI a. medicina yra labai pažengusi, odos vėžys nėra nuosprendis, jis yra išgydomas, tik svarbu stebėti odos darinius, laiku nustatyti diagnozę ir kuo anksčiau pradėti gydymą.
