Imunitetas – kaip jį galima palaikyti?
2016 m. birželio 30 d.
Imunitetas – sudėtinga sistema, kuri saugo organizmą nuo įvairiausių išorės veiksnių, trikdančių jo darbą. Imuniteto sistema – tai mūsų sveikatos sargybinis. Gerai funkcionuojanti imuniteto sistema – tai organizmo gebėjimas pasipriešinti virusams, bakterijoms, onkologiniams susirgimams. Tačiau imunitetas turi ir priešingą savybę – imuninė apsauga gali pasireikšti neįprastomis reakcijomis prieš savo ląsteles. Tokios autoimuninės reakcijos gali paskatinti sunkius susirgimus.
Visą gyvenimą žmogaus imunitetas vystosi ir tobulėja susidurdamas su įvairiausiais infekciniais agentais. Toks imunitetas yra įgytas. Kita imuniteto rūšis – įgimtas imunitetas. Jis perduodamas iš motinos kūdikiui ir yra labai svarbus ankstyvam gyvenimo laikotarpiui. Pagal reakcijas imunitetas dar skirstomas į specifinį ir nespecifinį. Įgytas imunitetas yra nepaveldimas. Jis gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus įgyjamas po susirgimo arba po skiepų. Susidūręs su ligos sukėlėju organizmas pirmiausiai jį atpažįsta ir pradeda gaminti antikūnius. Pasyvus imunitetas aprūpina organizmą antikūniais, gautais su pieno išrūgomis arba motinos pienu. Aktyvus imunitetas – kaip įprasta, ilgalaikis, specifinis, išliekantis keletą metų ar net dešimtmečių.
Organizmo imuninė apsauga yra labai sudėtinga ir daugiapakopė
- Nepažeista oda ir gleivinė atlieka ne tik mechaninę apsaugą, bet ir turi antibakterinių savybių. Dauguma patogeninių mikroorganizmų ant sveikos odos ir ant gleivinės paprastai žūva, bet jei vyksta padidėjusi arba masinė mikrobų ataka, tuomet šio skydo gali neužtekti ir ligos sukėlėjai gali patekti į organizmą.
- Prasideda uždegiminė reakcija, įsijungia ląstelių ir humoralinio imuniteto mechanizmai. Pradeda veikti leukocitai, fagocitai užpuola sukėlėjus, pradedamas gaminti interferonas, imunoglobulinai. Visa tai ir yra nespecifinio imuniteto apraiškos.
- Vėliau įsijungia ir specifinio imuniteto mechanizmai. Susidaro (gaminasi) antikūniai prieš tam tikrų rūšių organizmus.
Tačiau bet kurio iš šių mechanizmų veikla gali sutrikti, ir tai gali nutikti dėl daugelio priežasčių:
- Mitybos sutrikimai, maisto produktų, neturinčių pakankamai vitaminų ir mineralų maiste, vartojimas;
- Ilgalaikis pervargimas arba dažnos stresinės situacijos;
- Medikamentų, ypatingai antibiotikų arba hormoninių preparatų, vartojimas;
- Pažeista ekologinė aplinka – atmosferos užterštumas, padidėjęs radiacinis laukas;
- Operacijos, traumos, nudegimai, peršalimai, kraujo netekimas, narkozė, infekcijos ir intoksikacijos, dažnos peršalimo ligos, chroniški susirgimai, cukrinis diabetas.
Norint padidinti imunitetą reikia laikytis keleto bendrų taisyklių:
- Laikytis dienos režimo, pakankamai miegoti;
- Racionaliai maitintis ;
- Saikingai sportuoti;
- Grūdintis;
- Vartoti vitaminų, dalyvaujančių imuninės sistemos veikloje.
Kas iš tikrųjų gali turėti įtakos jūsų imunitetui?
Kuo paprastesnės ir banalesnės rekomendacijos, tuo mažiau žmogus linkęs jų klausytis. O gaila! Dažnai jos būna pakankamai efektyvios. Imunitetą gali paveikti net šiek tiek subalansuota mityba ir reguliarūs fiziniai pratimai. Atsisakykite produktų, turinčių daug paprastųjų angliavandenių, konservantų ir skonio modifikatorių. Pasidomėkite, ar daug antibiotikų ir hormonų jūsų perkamoje vištienoje ar kitos rūšies mėsoje, atsisakykite jos. Saugokite savo imuninę sistemą, rūpinkitės ja. Stenkitės išsaugoti organizme viską, kas gera, kas užprogramuota gamtos.
Štai keletas produktų, tradiciškai laikomų imuniteto aktyvatoriais:
Jogurtai: sudėtyje turi probiotikų – gyvųjų bakterijų. Tačiau toks apibūdinimas tinka tik natūraliems ir nesaldintiems jogurtams.
Nesmulkintos kruopos: sudėtyje esanti ląsteliena labai naudinga organizmui. Ji, kaip prebiotikas, atliekantis probiotiko maitinimo funkciją, palaiko normalią žarnyno mikroflorą. Kruopose esantys beta gliukanai aktyvina neutrofilų ir makrofagų darbą.
Vanduo: organizmui vanduo yra net svarbesnis nei maistas. Vanduo – tai mūsų sveikatos pagrindas, todėl ypatingą reikšmę turi jo kokybė. Su vandeniu mūsų organizmas gauna daugelį būtinų mikroelementų, todėl svarbu turėti informacijos apie gyvenamosios vietos vandens sudėtį, pavyzdžiui, apie jodo trūkumą ar geležies perteklių. Patikrinkite savo geriamą vandenį. Naudokite filtrus, kad gautumėte švarų vandenį. Mes rekomenduojame Hydrider – jo dėka vanduo įgyja ypatingas savybes, tampa antioksidantu.
Arbata: juodojoje ir žaliojoje arbatoje yra L-theanine aminorūgščių, todėl arbata taip pat padeda palaikyti imunitetą. Be to, joje esantis alkilaminas palaiko T-ląstelių veiklą, kurios atsakingos už alergenų ir bakterijų sunaikinimą. Arbatoje esantys polifenoliai taip pat žinomi dėl savo apsauginių antimikrobinių savybių. Naudingąsias arbatos savybes mes siūlome sustiprinti užplikant ją vandeniu, apdorotu Hydrider .
Vištienos sultinys: nuo seno žinomos gydomosios stiprios koncentracijos vištienos sultinio savybės. Juo gydė po operacijų, sunkių infekcinių susirgimų, po gimdymų. Bandant išaiškinti gerąsias sultinio savybes buvo atrastas jų atsiradimo mechanizmas. Pasirodo, gaminant sultinį išsiskiria cisteinas. Stipriame sultinyje esantis cisteinas padeda lokalizuoti uždegimą, skatina gleivių skystinimo ir skreplių pašalinimo procesą.
Česnakai: jų sudėtyje yra daug fitoncidų, o ypatinga sudedamoji dalis – alicinas – ypač stipriai kovoja su infekcijomis.
Vaisiai ir daržovės, turintys karotinų: tai raudonos ir oranžinės spalvos vaisiai bei daržovės. Juose yra daug įvairių antioksidantų, ypač daug beta karotino, provitamino A, žinomo dėl savo antibakterinių savybių.
Grybai: daugelis grybų esant reikalui gali padidinti leukocitų kiekį ir suaktyvinti jų veiklą. Didžiausią poveikį imunitetui turi maitake, šiitake ir reishi grybai. Šie grybai nuo seno vartojami tradicinėje kinų medicinoje. Buvo atlikti moksliniai tyrimai, įrodantys teigiamą baltųjų miško grybų poveikį žmogaus imuninei sistemai.
Jūros produktai, žuvis: šiuose produktuose yra daugybė aktyvių medžiagų, palaikančių imuninę sistemą. Jūros produktuose daug seleno, kuris reikalingas susidarant citokinams – svarbiausioms signalinėms molekulėms, dalyvaujančioms įvairių ląstelių susidarymo procese. Žuvyje ir kituose jūros produktuose yra omega-3 riebiųjų rūgščių, padedančių palaikyti imunitetą, sumažinti uždegimus, stimuliuoti audinių hormonų augimą. Kitas svarbus jūros produktas – tai jūros dumbliai. Juose gausu vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir kitų vertingų komponentų. Visi šie komponentai dalyvauja imuniteto stiprinimo reguliavimo procese.
