Vyresniajame amžiuje dantų problemos ne dėl amžiaus

2021 m. gruodžio 21 d.
Vyresniajame amžiuje dantų problemos ne dėl amžiaus

Dantys yra viena jautriausių mūsų organizmo dalių ir juos nelengva išsaugoti bet kokiame amžiuje. Juo labiau – nedaugeliui žmonių pavyksta išsaugoti visus dantis visą gyvenimą sveikus. Tačiau kaip ir sveikatą apskritai, juos reikia ypač atidžiai prižiūrėti vyresniame amžiuje, kai organizmas nebėra toks atsparus, ir su amžiumi gali kilti sveikatos problemų.

Dantys niekada neiškrenta tiesiog savaime, sulaukus 70-ojo, 80-ojo ar kito garbaus gimtadienio. Dantų praradimui yra priežastys ir jų galima išvengti bet kuriame amžiuje.

Senjorams išsaugoti dantis yra sudėtingiau ir prireikia daugiau pastangų, tačiau pasistengti neabejotinai verta. Ypač pasigilinus, kiek dantų sveikata yra susijusi su bendra viso organizmo sveikata, o juo labiau - vyresniame amžiuje.

Dantų ir burnos sveikatos problemos, labiau būdingos senjorams

Paminėtina, kad žmogaus amžius pats savaime dar nėra dažnų sveikatos bei dantų problemų nuosprendis. Esmė – kaip tas amžius pragyventas.

Patamsėję dantys vyresniame amžiuje turi daug didesnę tendenciją tamsėti dėl eilės priežasčių.

  • Dantų spalvos pokyčiai, galima sakyti, tiesiogiai siejami su žmogaus amžiumi, yra pakitusi danties struktūra: dentinas – medžiaga, iš kurios sudarytas danties pagrindas – keičiasi ir tamsėja savaime. Kartu gali plonėti ir danties emalio sluoksnis, o per jį vis labiau matosi dentinas.
  • Per gyvenimą valgytas dažantis maistas ir gėrimas – uogos, arbata, kava ir kt. vis labiau keičia dantų spalvą.
  • Vyresniems žmonėms dažniau tenka naudoti įvairius vaistus, ir kai kurių jų šalutinis efektas yra dantų patamsėjimas.
  • Dantų patamsėjimą gali sukelti ir įvairios sveikatos problemos.

Pastebėjus, kad dantys tamsėja, geriausia visada pasikonsultuoti su odontologu ir išsiaiškinti, ar tai yra natūrali amžiaus pasekmė, ar kažkokių rimtesnių problemų simptomas. Bet kuriuo atveju šiais laikais pakitusios dantų spalvos problema nesudėtingai sprendžiama įvairiais saugiais dantų balinimo būdais Kauno odontologijos klinikoje „Angitia“. Tik jokiu būdu nerekomenduojama balinti dantų namuose be odontologo konsultacijos.

Burnos džiūvimas. Burnos džiūvimą, arba sausėjimą, gali sukelti kai kurios ligos ir įvairių vaistų šalutiniai poveikiai, pvz.: vaistai nuo įvairių alergijų, astmos, aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, antidepresantai, vaistai nuo Alzhaimerio, Parkinsono ligų, nuskausminamieji vaistai. Nepakankama seilių gamyba savu ruožtu tinkamai neapsaugo dantų nuo bakterijų, todėl padidėja įvairių dantų problemų tikimybė, visų pirma – dantų ėduonies.

Jei džiūstančios burnos gleivinės priežastis yra sausas patalpų oras, būtina palaikyti atitinkamą drėgmę įvairiais drėkintuvais, ypač patalpų šildymo metu.

Bet kuriuo atveju burnos džiūvimo priežastis gali nustatyti gydytojas, o pasekmes – sustabdyti dantų ėduonį – odontologas.

Nudilęs dantų paviršius prieš estetinį plombavimą

Nudilęs dantų kramtomasis paviršius, apnuoginti kakleliai. Nugriežtų arba nudilusių dantų paviršius ir apnuoginti ties dantenomis kakleliai yra jautresni. Jei nudilęs dantų paviršius neatkuriamas estetinėmis plombomis, o atidengti dantų kakleliai neapsaugomi specialiomis odontologinėmis medžiagomis – tik laiko klausimas, kada šias dantų vietas pradės ardyti dantų ėduonis. Negydomo dantų ėduonies rezultatas – infekcija ir dantų praradimas; geriausiu atveju – dar sugydytų dantų likučių protezavimas.

Periodontitas (parodontozė) reiškia labai stiprią riziką prarasti kelis iš eilės arba net visus dantis. Ankstyvas periodontitas dažnai būna besimptomis, tad kol pajuntamos bei nustatomos aiškios problemos, gali praeiti ne vieneri metai. Pagrindinė periodontitą sukelianti priežastis – nevalomi dantų akmenys, arba kietosios apnašos, t. y. – pernelyg retai atliekama arba iš vis neatliekama burnos higiena.