Kas yra smegenų aneurizma?

Daugelis mūsų apie šią klastingą ligą pirmą kartą sužinome tik susidūrę su ja tiesiogiai, t. y.

kai mes patys ar mūsų artimieji išgirsta smegenų aneurizmos diagnozę gydytojo kabinete. Tai lemia ne itin didelis ligos paplitimas.

Aneurizmą turi maždaug 1 iš 20 Lietuvos žmonių, kitaip tariant, apie 5 proc. mūsų šalies gyventojų. Tai nedidelis skaičius jei lyginsime su kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios dažniausiai diagnozuojamos pacientams mūsų šalyje.

Vis dėlto smegenų aneurizma – viena pavojingiausių ir didžiausią grėsmę žmogaus gyvybei keliančių kraujagyslių ligų, kuri pasireiškia pakitimu smegenų kraujagyslės sienelėje. Kas gi joje nutinka?

Tam tikra vieta sienelėje labai susilpnėja, išplonėja, gali susisluoksniuoti, o nuolat veikiama arterinio kraujo spaudimo ima plėstis, didėti ir pūstis, nes į ją plūsta kraujas. Taip susiformuoja ertmė panaši į maišelį, pūslę ar balioną, kuriame cirkuliuoja kraujas.

Kodėl aneurizma galvoje yra pavojinga?

Smegenų kraujagyslės sienelėje susiformavusi aneurizma dažnai apibūdinama lyg tiksinti bomba, taip yra dėl to, kad susidariusi pūslė su krauju viduje iš tiesų bet kada gali sprogti. Plyšus aneurizmai ir kraujui išsiliejus į galvos smegenis padariniai gali būti tragiški.

Maždaug 50 proc. pacientų, patyrusių staigų aneurizmos plyšimą, pasiglemžia mirtis, jie miršta iškart. Kitą pusę aneurizmos plyšimo atvejų lydi stiprūs smegenų pažeidimai ir skaudžios pasekmės: didžioji dalis išgyvenusiųjų patiria liekamuosius reiškinius, susijusius su neįgalumu.

Apie 80 proc. išgyvenusiųjų pacientų įprastas gyvenimas, darbingumas, gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais bei gyventi pilnavertį gyvenimą yra sutrikdomas ir jų kasdienybę lydi fiziniai ir emociniai sunkumai.

Smegenų aneurizma – labai klastinga liga, pavojinga ne tik dėl didelės mirties tikimybės ar gresiančios negalios. Dažnu atveju pacientai nejaučia jokių simptomų, išduodančių, kad jų galvoje tūno tiksinti bomba. Tai „tyli” liga, kurios galima visiškai neįtarti ir nepastebėti, nes aneurizma, kuri dar nėra plyšusi ar beplyštanti, nesukelia nepatogumų: žmogus gyvena įprastą gyvenimą, atlieka kasdienes veiklas, nė neįtardamas apie pavojingą gyvybei būklę.

Tiesa, būna atvejų kai liga diagnozuojama atsitiktinai, visai dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, galvos skausmo ar galvos smegenų patalogijos, atliekant galvos magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), tačiau dažniausiai pacientai nejaučia jokių sveikatos sutrikimų.

Dažniausi aneurizmos požymiai

Nors smegenų aneurizma gali būti tikrai grėsminga, vis dėlto ne visos aneurizmos yra

pavojingos gyvybei ir sveikatai, nes ne visi ligos atvejai baigiasi plyšimu. Iš maždaug 200-400 aneurizmų per metus plyšta tik viena. Aneurizmos plyšimą gali sąlygoti daug skirtingų veiksnių.

Didelę įtaką turi aneurizmos dydis, forma ir lokalizacija, t. y. konkreti vieta galvos smegenyse.

Svarbus veiksnys yra ir anksčiau įvykęs plyšimas, kitaip tariant, kartą patyrus plyšimą, tikimybė tai išgyventi dar kartą didėja.

Būtent aneurizmos dydis, kuris apibūdinamas išmatuojant didžiausią, maksimaliausią susiformavusio aneurizmos maišo diametrą, gali lemti atsirandačius ligos požymius.

Aneurizmos:

Mažos (iki 5 milimetrų dydžio) ir vidutinės (6-10 milimetrų) aneurizmos pasitaiko dažniausiai ir sudaro didžiausią procentą (atitinkamai 47 proc. ir 27 proc.) visų diagnozuojamų atvejų. Tačiau jos dažiausiai nesukelia jokių žmogui juntamų požymių, pacientas jų nejaučia iki kol aneurizma plyšta.

Didelės aneurizmos, kurių diametras yra nuo 11 iki 25 milimetrų, gali sukelti žmogui jaučiamus simptomus, o gigantinės aneurizmos, didesnės nei 25 milimetrų diametro, gali ne tik sukelti ligai būdingus požymius, bet ir pasižymi didesne tikimybe plyšti.

Didesnis aneurizmos maišelis užima daugiau vietos, tad turi didesnę tikimybę imti spausti galvoje esančius nervus, smegenų dangalus, aplinkinius smegenų audinius ir sukelti tam tikrus simptomus, kuriuos patiriame kaip labai stiprų galvos skausmą, pykinimą ir vėmimą, dvejinimąsį akyse, vieno akies vyzdžio išsiplėtimą, akiduobių skausmą (skausmą virš/už akies), vienos kūno pusės rankų ar kojų tirpimą, silpnumą, kalbos ir atminties sutrikimus, traukulius.

Visi simptomai – jeigu juos iš tiesų sukėlė smegenų aneurizma – savaime nepraeina ir palaipsniui vis stiprėja.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Iki šiol tiek mokslininkai, tiek medikai negali tiksliai atsakyti, kodėl vienu ar kitu atveju susiformuoja galvos smegenų aneurizmos, tačiau esama rizikos veiksnių, kurie padidina tikimybę susirgti šia liga.

Vienas svarbiausių – genetinis arba paveldimumo faktorius.Jeigu jūsų artimoje aplinkoje, pavyzdžiui tėvams, broliams, seserims, vaikams ar kitiems artimiems šeimos nariams, yra buvusi aneurizma ar pakraujavimai smegenyse ne dėl patirtų traumų, turėtumėte atidžiau stebėti ir savo sveikatą, o esant bent menkiausiems įtarimams pasitikrinti dėl galimo smegenų aneurizmos paveldėjimo, nes liga gali būti įgimta.

Riziką susiformuoti aneurizmoms taip pat didina įvairios genetinės ligos (pavyzdžiui, aortos koaktacija, fibromuskulinė displazija, inkstų policistozė) ar nuo gimimo pasireiškiantis, įgimtas kraujagyslės audinio silpnumas. Svarbūs rizikos veiksniai yra ir hipertenzija, kuri pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu, bei aterosklerozė – sisteminė kraujagyslių sienelės liga, pasireiškianti arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesu.

Minėtina, kad daugiausiai aneurizmos atvejų pasitaiko žmonėms, kuriems daugiau nei 40 metų, dažniau – moterims. Tad amžius ir lytis taip pat svarbūs faktoriai. Be to, kaip ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų atveju, dideliu rizikos veiksniu susirgti laikomas intensyvus rūkymas bei alkoholio vartojimas.

Itin retais atvejais aneurizmos susidarymui įtakos gali turėti ir patirtos galvos traumos ar uždegimai.

Svarbu: jeigu juntate iki šiol nepatirtą, labai intensyvų, nuolatinį ir nepraeinantį galvos skausmą, kurį lydi ir kiti anksčiau minėti simptomai, galintys rodyti plyšusią smegenų aneurizmą (pavyzdžiui, pykinimas, vėmimas, dilgčiojimas veide, keistai nelankstus kaklas, vaizdo dvejinimasis, silpnumas, sąmonės netekimas ir pan.), nedelsdami kreipkitės pagalbos.

Smegenų aneurizmos diagnostika ir gydymas

Pacientams, kurie patenka į rizikos grupę, nes turi genetinį polinkį susirgti smegenų aneurizma, rūko ar serga kitomis riziką didinančiomis ligomis, rekomenduojama pasitikrinti sveikatą atliekant specialius tyrimus.

Svarbu suprasti, kad aptikus aneurizmą ligos taip pat negalima palikti savieigai, nes aneurizma neišnyksta savaime ir jos negydo jokie vaistai, todėl būtina nuolatinė stebėsena ir medikų priežiūra. Ankstyvoji diagnostika ir ligos progresavimo kontrolė gali užkirsti kelią tragiškai baigčiai.

Kiekvienu individualiu ligos atveju gydytojai parenka pacientui tinkamą gydymą, kuris gali apsiriboti aneurizmos stebėsena periodiškai atliekant magnetinį rezonansą. Toks scenarijus galimas jei aneurizma yra nedidelė ir nelinkusi augti ar plyšti. Kitais atvejais gydymas gali būti ir sudėtingesnis, gali prireikti operacijos.

Jeigu aneurizma yra didelė ar linkusi didėti bei yra rizikos, kad ji gali plyšti, pacientui siūloma atlikti vieną iš dviejų galimų operacijų – smegenų aneurizmos klipsavimą, kurį atlieka gydytojas neurochirurgas arba aneurizmos embolizaciją, kurią atlieka gydytojas intervencinis radiologas.

Pastarojo gydymo žinomumas ir populiarumas yra gerokai mažesnis nei atviros chirurgijos, tačiau tuo pat metu aneurizmos embolizacija yra mažiau invazinė ir labiau tausojanti paciento organizmą procedūra.

Pabrėžtina, kad aneurizmai plyšus, labai svarbu kuo skubiau suteikti pacientui pagalbą, atliekant operaciją vienu ar kitu būdu. Būtina kaip įmanoma greičiau „atjungti” aneurizmą nuo kraujotakos taip apsaugant smegenis nuo kraujo išsiliejimo. Kiekviena akimirka svarbi siekiant išsaugoti paciento gyvybę bei sumažinti komplikacijų riziką.

Reabilitacija po galvos aneurizmos operacijos

Didelė dalis net ir labai sėkmingų aneurizmos operacijų vis dėlto nepalieka paciento be didesnių ar mažesnių liekamųjų reiškinių. Nuo jų sunkumo, intensyvumo priklauso pacientui būtina pagalba po aneurizmos.

Net 80 proc. išgyvenusiųjų aneurizmos plyšimą patiria įvairias su neurologiniais sutrikimais susijusias pasekmes, pavyzdžiui, pacientui gali sutrikti kalba, orientacija, galūnių jėga ir pan. Taip pat galimos įvairios komplikacijos po operacijos: infekcija, trombų susidarymas, smegenų skysčio cirkuliacijos sutrikimas ir kt. Todėl dažnu atveju smegenų aneurizma reikalauja ne tik gydymo operuojant, bet ir ilgo, daug darbo su specialistais, reikalaujančio reabilitacijos proceso, kurio siekis kaip įmanoma labiau sugrąžinti pacientui įprastą gyvenimą.

Reabilitacija po aneurizmos operacijos ir pacientui būtina suteikti pagalba, jos pobūdis, trukmė ir kt. priklauso nuo kelių veiksnių:

• t. y. nuo bendros paciento sveikatos būklės,
• aneurizmos liekamųjų reiškinių sunkumo,
• po operacijos patirtų komplikacijų sudėtingumo.

Tiek fizinis, tiek emocinis paciento atsistatymas po šios sudėtingos ligos ir jos gydymo gali užtrukti, tačiau labai svarbi kiekvieno individualaus paciento būklė, jam reikalingų įvairių specialistų paslaugų prieinamumas.

Reabilitologo, kineziterapeuto, ergoterapeuto, logopedo, psichologo, psichoterapeuto ir kitų specialistų pagalba, reikalingos procedūros, konsultacijos, užsiėmimai ir terapijos gali palengvinti paciento bei jo artimųjų kasdienybę.

Paciento gyvenimas po aneurizmos operacijos, jei ji atlikta anksti, dar neplyšus aneurizmai, gali vėl būti įprastas, deja, neretai pooperacinis laikotarpis ir grįžimas į kasdienybę tampa iššūkiu tiek ligoniams, tiek jų artimiesiems.

Siekiant kuo greičiau sugrąžinti pacientui jo savarankišką bei gebėjimus, reikalingus kasdienėms veikloms, pravartu kreiptis į ergoterapeutą, kuris ne tik sieks padėti įveikti kylančius sunkumus, bet ir padės užtikrinti namų aplinkos saugumą pacientui.

O štai esant kalbos sutrikimams, nulemtiems smegenų pažeidimų, plyšus aneurizmai, rekomenduojama kreiptis į specialistą kaip įmanoma anksčiau.

Atstatyti kalbą bei jos funkcijas gali padėti logoterapeutas ar logopedas, įvertinęs paciento būklę, nustatęs kalbos sutrikimų pobūdį bei sunkumą ir sudaręs logoterapijos pratybų planą.

Tiek kalbos korekcijos, tiek paciento emocinės ir fizinės sveikatos atstatymo sėkmė priklauso ne tik nuo specialisto kvalifikacijos, patirties ir įgūdžių.

Reabilitacijos procesui svarbus ir paciento nusiteikimas, motyvacija, taip pat ir artimųjų palaikymas, atsidavimas. Kitaip tariant, reabilitacija po aneurizmos operacijos – komandinis darbas, kuriam svarbus kiekvieno dalyvaujančio indėlis.