Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMama ir vaikasMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaČiužiniaiMedicininė aprangaMedicinos įranga ir priemonėsNeįgaliųjų, reabilitacinė, slaugos įrangaOdontologijos įranga ir medžiagosAkiniai, lęšiaiOdontologijaDantų implantavimasDantų protezų gamybaOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataAkiniai, lęšiaiPrivačios gydymo įstaigosMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų implantavimasDantų protezų gamybaDermatovenerologijaOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažai, kineziterapija, fizioterapijaMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaNeurochirurgaiOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProktologijaProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiPsichologijaPlaučių ligosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų sveikataVaikų odontologijaVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolėsVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosSlauga ir globaGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Nuolatinis skubėjimas, įtampa, patiriamas stresas: nenustebkite, jei užpuls žvynelinė

2018 m. spalio 29 d.

Kankinantys odos bėrimai ir pleiskanojimas, sąnarių uždegimai ir kitokie negalavimai, nuolatinis psichologinis diskomfortas. Šiuos ir dar daugelį kitų sunkumų tenka išgyventi sergantiesiems žvyneline. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai nuolat bėgama, spaudžia terminai, tenka apdoroti milžiniškus informacijos kiekius bei kone kasdien patiriame stresą, ypač palankus žvynelinei pasireikšti.

Išprovokuoja stresas

Nors žvynelinė – autoimuninė, neužkrečiama ir nemirtina liga, tačiau šiandien ji tebėra žinoma kaip lėtinis, sisteminis susirgimas, kartais net labai apsunkinantis gyvenimą, kasdienę veiklą, šeimos, pomėgio ir net draugysčių pasirinkimus. Jei šią ligą išprovokuoja stresas, tai pati liga dėl savo specifikos tampa dar sunkiau suvaldoma.  

„Žvynelinės eiga labai susijusi su stresu. Šiuo metu atliekame tyrimą, kuriame aiškėja, kad žvynelinė pasireiškia tuojau pat po išgyvento streso. Oficialiai galima rasti teigiant, kad žvyneline serga iki 3 proc. pasaulio gyventojų populiacijos. Tačiau Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad šia liga gali sirgti net 6–8 proc. žmonių. Tikėtina, kad sergamumas žvyneline ateityje didės. Manau, kad tai susiję su didėjančiu gyvenimo tempu ir išgyvenamu stresu ", – pastebi Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Anot jos, stresas dabar yra vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus gyvenimo palydovų ir šį stresą išgyvena ne tik vadovaujamą ar įtemptą darbą dirbantys suaugusieji. Tai tapo ir daugelio jaunuolių, netgi darželinukų kasdienybe.

Kenkia naktinis darbas

„Žmonės kenčia, kad ko nors nespėja, kad reikia nuolat kur nors skubėti, nuolat išgyvena vadinamuosius „degančius“ terminus. Dabartinės komunikacijos eroje visi kaip išprotėję bėga. Tokių terminų kaip anksčiau – dviejų savaičių, mėnesio – neliko. Dabar kalbama apie tai, kad reikia padaryti rytoj, poryt ar tiesiog šiandien. Daugeliui tai sukelia nuolatinį stresą, mažėja darbingumas, kyla vidinė įtampa ir tai išprovokuoja žvynelinės ligos sukeltą uždegimą“, – aiškina profesorė.

Pasak jos, psichologinių veiksnių ir nervų sistemos įtaką endokrininei sistemai jau yra patvirtinęs ir gana naujas psichoneuroendokrinologijos mokslas. Naudojant molekulines medicinos, genų analizės ir epigenetikos metodus,  pavyko išsiaiškinti, kaip nervų sistemos aktyvumas, asmenybės bruožai ar stresas keičia už emocijas atsakingą smegenų sričių neuronų genų aktyvumą ir pagumburio branduolių aktyvumą, reguliuojantį organizmo hormonų aktyvumą.

Sergant žvyneline, anot profesorės, taip pat labai svarbus darbo dienos režimas ir poilsis. Prof. dr. M. Bylaitei-Bučinskienei yra tekę gydyti ne vieną pacientą, kurių žvynelinė niekaip nepasidavė, kol galiausiai, po 2–3 metų tokie žmonės ryžosi naktinį darbą pakeisti į dieninį. Vien tik pakeitus darbo dienos režimą didžiausios žvynelinės keliamos problemos praėjo, nors dirbant naktinį darbą pacientai vartojo stiprų poveikį turinčius sisteminiam gydymui skiriamus vaistus.

Spalis – provokacijų mėnuo

Pasak gydytojos, žvynelinė – liga, visada einanti iš vidaus. Tačiau ją gali provokuoti atvėsęs, vėjuotas oras, šalnos, žvarba arba prasidėjęs tamsusis metų sezonas. Neatsitiktinai Pasaulinė žvynelinės diena minima spalio 29 dieną – spalio mėnuo daugeliui sergančiųjų yra paūmėjimo periodas.

Kaip vieną iš žvynelinės formų profesorė įvardija lašelinę žvynelinę. Ji prasideda staiga po peršalimo, anginos arba, tarkime, sušalus kojas, persirgus pūslės uždegimu. Pasitaikė atvejų, kai rugpjūtį jaunuolis paimamas į kariuomenę, o jau rugsėjį jį išberia mažomis rausvomis plokštelėmis, kiekviena jų – su pleiskanėle. Ši lašelinė forma priskiriama progresuojančioms formoms ir siejama su infekcijomis. Labai dažnai tai būna vienkartinis susirgimas, kuris nepasikartoja.

Anot profesorės, per pastaruosius dešimt metų labai pasikeitė supratimas, kas tai yra žvynelinė. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra tik odos, sąnarių, nagų ar plaukuotosios galvos odos dalies problema, tačiau dabar jau visiškai, be jokių abejonių yra aišku, kad žvynelinė pažeidžia visą organizmą ir kad ji yra tampriai susijusi su gretutinėmis ligomis, tarp jų – aukštesniu kraujospūdžiu, širdies ligomis, dislipidemija (kraujo riebalų, arba lipidų, disbalansu), krono liga, vitiligo, cukriniu diabetu, metaboliniu susirgimu ar kitomis autoimuninėmis ligomis. Be to, žvynelinė taip pat problemiška tuo, kad kiekvienam žmogui ji pasireiškia absoliučiai individualiai.

„Nė vienas gydytojas negali prognozuoti, kokia bus konkretaus susirgimo eiga – ar ji bus lengva, ar sunki“, – aiškina prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Kenčia dėl aplinkinių ir artimųjų reakcijų

Nors 80 proc. sergančiųjų patiria lengvą žvynelinės formą, likę 20 proc. serga vidutine ir labai sunkia forma. Tai reiškia, kad tu kas rytą atsikeli pilnoje pleiskanų lovoje, kad visada pleiskanoti tavo rūbai. Kur beeitum, ką bedarytum – visur palieki pleiskanų.

Neseniai Lietuvoje atlikus sergančiųjų žvyneline apklausą paaiškėjo, kad net 75 proc. teigė, jog labiausiai kankina ligai būdingi bėrimai, niežėjimas, pleiskanojimas, odos jautrumas, o 25 proc. respondentų kaip labiausiai kankinantį dalyką nurodė aplinkinių reakciją. Net 62 proc. apklaustųjų jaučia diskomfortą eidami pas kirpėją, baseine 70 proc. vengia situacijų, kai aplinkiniai gali pamatyti bendrą jų odos būklę, 20 proc. apklaustųjų jaučia įtampą sporto klube ir baseine.

Skaudu, tačiau net 33 proc. girdi priekaištus dėl žvynelinės iš savo artimųjų, o 39 proc. ši liga sukelia sunkumų bendraujant su partneriu. 15 proc. aplinkybės privertė keisti profesiją, 12 proc. prieš pasirinkdami profesiją atsižvelgė, kad serga žvyneline. 65 proc. pažymėjo, kad ši liga turi įtakos jų aprangos stiliui, net pusė jų renkasi kūną kuo labiau uždengiančius drabužius.

Liga, kurią paleidi pats

„Tai – psichologiškai be galo traumuojanti liga. Negalime šios ligos visiškai išgydyti, tačiau galime labai palengvinti jos eigą. Kada ši liga pasireikš, labai priklauso nuo žmogaus. Todėl konsultacijų metu dažnai atkreipiu dėmesį, kad lėtinės ligos dažnu atveju yra žmogaus gyvenimo būdo, elgesio, netgi mitybos pasekmė. Galima sakyti, kad pats tą ligą susikuri savo rankomis. Nes polinkis šeimoje gali būti, tačiau tu pats paleidi – tarsi raketą – tos ligos mechanizmą. Gydytojas negalės padėti, jei žmogus nekeis nei gyvenimo būdo, nei požiūrio, nei savo reakcijų – o to reikia mokytis“, – aiškina profesorė.

Jos teigimu, sergantiesiems žvyneline taip pat būtų pravartu prisiminti universalią išminties poziciją: jei negali ko nors pakeisti, keisk požiūrį į tai. Vis dėlto pastebėta, kad žvyneline sergantys žmonės yra linkę patys savyje ilgai gromuliuoti problemas, spręsti jas be kitų pagalbos. Tokius pacientus kartais tenka nukreipti pas psichoterapeutą.

Anot prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, Lietuvoje daugėja galimybių gydyti žvynelinę naujausiais metodais, kurių vienas yra biologinė terapija. Yra medikamentų su itin ilga – iki 5 metų nepertraukiamo vartojimo – tolerancija, jie nedidina piktybinių navikų, didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių reiškinių, sunkių infekcijų ar mirtingumo rizikos. Deja, naujausi biologiniai vaistai yra prieinami tik mažai daliai sergančiųjų, todėl šiandien gydant pacientus ypač svarbus holistinis suvokimas, kompleksinis gydymas ir prevencija.

Lietuvos dermatovenerologai kasmet pažymi Pasaulinę žvynekinės dieną organizuodami mokslines konferencijas, susitikimus su pacientais. Žiniasklaidos pagalba siekiame išplatinti žinią, kad žvynelinė – neužkrėčiama liga, ji gana paplitusi Lietuvoje, ja galima susirgti įvairiame amžiuje. Labai svarbu visuomenei bei pačiam sergančiajam ir jų artimiesiems suprasti, kas tai per liga, kas ją provokuoja, kaip galima sau padėti. Ši liga gali būti sėkmingai valdoma ir yra viltis.

Nauji straipsniai

  • Estetinis plombavimas

    Estetinis plombavimas – minimaliai invazyvus estetinės odontologijos metodas, kuris taikomas atkurti nuskilusius, nudilusius, ėduonies pažeistus dantis, taip pat norint padailinti dantų formą, uždaryti tarpus tarp dantų (diastemas) ar pakeisti senas, išsiskiriančias spalva iš natūralių danties audinių, plombas į nepastebimas restauracijas. Estetinio plombavimo būdu dantys atkuriami...
  • Dantų implantavimas: 6 svarbiausi dalykai, kuriuos Jums reikia žinoti

    Dantų implantavimas – vienas svarbiausių išradimų šiuolaikinėje odontologijoje. Kasmet tūkstančiai žmonių, netekusių nuosavų dantų, pasirenka šią procedūrą dėl jos ilgaamžiškumo, patogumo, praktiškumo ir, žinoma, tikrų dantų pojūčio. Dantų implantai suteikia antrą šansą turėti nuostabią šypseną, tinkamai kramtyti, pasitikėti savimi ir išvengti su dantų praradimu susijusių ligų ar...
  • Klubo sąnario keitimas: ką svarbu žinoti?

    Kineziterapija – viena iš pagrindinių reabilitacijos priemonių sveikatos ir fizinės būklės grąžinimui bei palaikymui, gydant judesiu ir fiziniais veiksniais. Specialistų teigimu, kineziterapija po klubo sąnario operacijos atlieka ypatingą vaidmenį pacientų gijimo procese – padeda greičiau atsigauti, sumažina neigiamus po operacijos sukeliamus simptomus bei leidžia atgauti...
  • Dr. Welch: hormonų terapija sukelia vėžį

    Dr. Claudia Welch savo knygoje “Subalansuoti hormonai – subalansuotas gyvenimas” detaliai pasakoja apie sintetinių hormonų ir hormoninės kontracepcijos žalą moters organizmui. Daktarė pasakoja, jog prestižinis medicinos žurnalas „Lancet“ paskelbė didžiulio tyrimo apie geriamuosius kontraceptikus rezultatus, kurie parodė, kad nėštumą reguliuojančių tablečių...
  • Rugsėjo 1-oji artėja: patikrinkite vaiko sveikatą ne dėl "varnelės"

    Prasidėjusi lėtinė liga gali likti nepastebėta, jei profilaktinės sveikatos patikros metu neatliekami reikiami kraujo bei šlapimo tyrimai. Dėl savo vaiko sveikatos pasistenkite daugiau – dabar daug pigiau pasinaudokite išsamesnio ištyrimo programa pažangiose „Medicina practica“ laboratorijose! Be tyrimų nėra kalbos apie sveikatą Sergančių vaikų kasmet daugėja. Juos...
  • Dantų ėduonies profilaktika

    Dantų ėduonis tai yra liga, kuriai būdingas kietų danties audinių demineralizavimas ir proteolitinis irimas. Tai lemia bendrieji ir vietiniai veiksniai, iš jų keturi vaidina svarbiausią vaidmenį: dantų jautrumas ėduoniui dantų apnašos substratas (maisto produktai) laikas Tinkama mityba yra vienas iš svarbių faktorių, padedančių išvengti ėduonies. Kitas...
  • „NeoLife“ – besirūpinantiems sveikata ir puikia savijauta

    Daugelis gyvename aktyvų gyvenimą itin įtemptu ritmu. Dideli darbo krūviai, daug papildomų veiklų, laiko stoka poilsiui ir kokybiškam miegui išbalansuoja organizmą. Negana to, dažnas neteikiame daug reikšmės tinkamai mitybai, o ir nelabai yra tam galimybių, kai vis skubame, lekiame ir neretai tiesiog kažko užkandame. Visi šie aspektai suponuoja vitaminų ir mikroelementų disbalansą organizme....
  • Gydytoja ortopedė-traumatologė Rūta Banytė: su paspirtukais į gatves išrieda ir rimtos traumos

    Per pastaruosius kelerius metus didžiuosiuose šalies miestuose itin išpopuliarėjo paspirtukai, elektriniai ir ne tik. Tačiau kartu su paspirtukais į gatves išrieda ir įvairios traumos. Tam galėtų paantrinti gydytojai ortopedai-traumatologai, kasdien susiduriantys su vis daugiau elektrinių paspirtukų vairuotojų ir jų kliudytų praeivių. Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo...
  • Netinkama mityba ar vaistai – kas labiausiai kenkia kepenims?

    Kaip gyvename, ką valgome ar kokiais žalingais įpročiais nuodijame savo organizmą puikiai atspindi kepenys. Mūsų šalyje vis dar gajus mitas, kad labiausiai kepenis „ėda“ vaistai, tačiau statistika rodo ką kita. Lietuvoje viena opiausių problemų – alkoholinė kepenų liga, taip pat – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL), kurią lemia nutukimas, metabolinis...
  • Šlapimo nelaikymas - ką rekomenduoja specialistai?

    Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas iš šlapimo takų, kai sutrinka normali šlapimo sulaikymo funkcija. Toks sutrikimas yra laikomas liga, kuri sukelia daugybę nepatogumų ir problemų kasdieniniame gyvenime. „Gijos Klinikų“ gydytojas-urologas Saulius Stirbys nurodo šios ligos atsiradimo priežastis bei pasakoja, kokių priemonių reikėtų imtis, jeigu jus kamuoja...
  • Skrandžio bakterija - kas tai?

    Skrandžio, dvylikapirštės žarnos uždegimą, opaligę, dispepsiją, vėžį gali išprovokuoti skrandyje apsigyvenusios Helicobacter pylori bakterijos. Nustatyta, kad daugiau nei 50 proc. gyventojų yra jos nešiotojai, bet didžioji jų dalis jaučiasi gerai ir net nežino, kad yra užsikrėtę. Helicobacter pylori bakterija galima užsikrėsti per rankas, maistą. Paprastai užsikrečiama vaikystėje, kai maži...
  • Viskas, ką reikia žinoti apie alerginę reakciją

    Dažnai iš manęs gali užgirsti frazę – „nemaišyk kosmetinių priemonių !! “ Dažnai ieškodama (-s) geriausios ir sau tinkamos, išmėgini parduotuvių lentynose parduodamas priemones, užsitepi kartą du tris... nieko – etiketės anotacija – apgavo, nepateisino lūkesčių, tuomet ieškai dar ir elgies vėl taip pat ir paieškos baigias tuo, jog atkeliauji pas kosmetologą...
  • Mažai žinomi efektyvūs patarimai, kaip spręsti veido pigmentacijos problemą

    Pigmentacija odos susirgimas, kuomet odoje pasirodo pigmentinės dėmės. Pigmentas randamas odoje suteikia odai tam tikrą atspalvį. Kiekvienas turime individualų pigmento kiekį, kuris pasiskirsto odos paviršiuje vienodai, suteikdamas tolygų odos atspalvį. Tačiau atsitinka taip, jog pigmentas negali pasiskirstyti tolygiai odos paviršiuje, jis susikoncentruoja vienoje plotmėje, kurią mes vadiname...
  • Dantų implantai – svajonė, tapusi kasdienybe

    Dantų implantai, kažkada buvę tik moksline fantastika, dabar tapo kasdienybe. Tai optimalus sprendimas, grąžinantis žmonėms prarastus dantis. Dantų implantacija yra geriausias ilgalaikis sprendimas vieno ar daugiau dantų netekusiems žmonėms. Visame pasaulyje žinomi švediški dantų implantai „Angitia“ klinikoje įsriegiami visam gyvenimui. Ant jų pritvirtinti dirbtiniai danties...
  • Kaip veikia oro jonizatorius?

    Šiuolaikiniame pasaulyje nieko nebestebina oro tarša. Vis dažniau dėl meteorologinių sąlygų, besiplečiančios pramonės gamybos, didelių transporto srautų ore fiksuojamas padidintas kiekis kenksmingųjų dalelių, kurios neabejotinai daro didelę žalą kiekvieno mūsų savijautai. O kaip dėl užteršto oro patalpų viduje? Apsisaugoti namuose įmanoma - padėti gali oro jonizatoriai. Kas yra oro...