Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMama ir vaikasMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaČiužiniaiMedicininė aprangaMedicinos įranga ir priemonėsNeįgaliųjų, reabilitacinė, slaugos įrangaOdontologijos įranga ir medžiagosAkiniai, lęšiaiOdontologijaDantų implantavimasDantų protezų gamybaOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataAkiniai, lęšiaiPrivačios gydymo įstaigosMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų implantavimasDantų protezų gamybaDermatovenerologijaOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažai, kineziterapija, fizioterapijaMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurochirurgaiNeurologijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiProktologijaPsichologijaPlaučių ligosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų odontologijaVaikų sveikataVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolėsVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosSlauga ir globaGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Kaip šešėlis susijęs su vitaminu D?

2019 m. vasario 7 d.

Apie vitamino D trūkumą kalbama daug, su tuo siejamos autoimuninės ligos, vėžys, kaulų retėjimas, depresija ir daug kitų ligų. Kuo ypatingas vitaminas D, ar galime jo atsargų prisikaupti per vasarą ir ar tikrai nuolat reikia vartoti vitamino D papildus, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dietologe Lina Barauskiene.

Vitaminui D jautrių receptorių randama visame žmogaus organizme – odoje, smegenyse, stubure, liaukose, širdyje, inkstuose, kauluose. Būtent todėl taip intensyviai pradėtas tirti vitamino D poveikis įvairiems organams ir kūne vykstančioms reakcijoms. Vitamino D trūkumas siejamas su įvairių tipų vėžinėmis ligomis – krūties, storosios žarnos, kasos, prostatos, taip pat išsėtine skleroze, pirmo tipo diabetu, Krono liga, reumatoidiniu artritu.

Vitaminas D ypač reikalingas mūsų kaulų sistemos sveikatai, nes padeda įsisavinti kalcį. Vaikams vitamino D trūkumas yra labai pavojingas, nes vystosi rachitas, deformuojasi kojų kaulai, šonkauliai, greitai genda dantys. Vitaminas D svarbus organizmo imunitetui ir žmogaus psichiniam stabilumui.

Barauskiene Lina, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė

Nuotr. dietologė Lina Barauskienė

„Tyrimai rodo, kad faktiškai visiems Lietuvos gyventojams, nevartojantiems papildų, trūksta vitamino D. Tačiau vartoti papildus reikia atsakingai, nes vitamino D perdozavimas gali būti toksiškas, dėl to gali formuotis akmenligė, atsirasti inkstų pažeidimų. Kitaip tariant, vitaminas D yra steroidinis hormonas, todėl būtina laikytis normos – vartoti nei per daug, nei per mažai. Vitamino D papildų dozes, ypač didesnes, turėtų skirti gydytojas“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė Lina Barauskienė.

Suaugusiems – trūkumas, vaikams – perteklius

Prieš keletą metų darytas šauktinių sveikatos tyrimas parodė, kad didesnis ar mažesnis vitamino D trūkumas nustatomas visiems jaunuoliams. Mažiems vaikams ir kūdikiams dažnai pasitaiko šio vitamino perteklius, kadangi vitamino D papildai jiems skiriami nuolat vartoti nuo pirmųjų savaičių. Dažniausiai kūdikiui skiriama standartinė vitamino D dozė, neįvertinant fakto, ar jis maitinamas natūraliai, ar gauna pieno mišinukų, kurie paprastai jau būna praturtinti vitaminu D.

„Kebliausia, kad vitamino D trūkumo ir pertekliaus simptomai gali būti labai panašūs, todėl be tyrimų sunku nuspręsti, ar jo trūksta, ar per daug. Silpnumas, pykinimas, nenorėjimas keltis iš lovos, mieguistumas ar dirglumas, raumenų skausmai, apetito sutrikimai – tokios reakcijos pasireiškia ir kaip vitamino D stoka, ir kaip toksinė reakcija. Gal tik anoreksija būdingesnė perdozavimui, o padidėjęs apetitas – vitamino D trūkumui“, – sakė dietologė L. Barauskienė.

Natūraliai gaunamas vitaminas D

Tik 10–15 proc. vitamino D gauname su maistu, likusią dalį organizmas pasigamina iš cholesterolio, kai mūsų odą veikia saulės spinduliai. Riebi žuvis, kiaušiniai, pienas, japoniški grybai šitakiai yra natūralus vitamino D3 (cholekalciferolio) šaltinis. Augaliniame maiste yra vitamino D2 (ergokalciferolio). Jis iš organizmo pasišalina greičiau, bet tinka vegetarams, veganams ir per anksti gimusiems kūdikiams.

Dažnai gamtoje naudingosios medžiagos sudėliotos arba, tiksliau sakant, organizmai evoliucionavo taip, kad galėtų jas pasisavinti iš vartojamo maisto. Riebaluose tirpstantis vitaminas D aptinkamas tuose pačiuose produktuose kaip ir kalcis ar vitaminas K, kuris taip pat būtinas kalcio įsisavinimo į kaulus procesui.

Vidurdienio saulė – draugas ar priešas?

Dermatologai griežtai įspėja vengti vidurdienio saulės, pataria teptis UVA, UVB spindulius sulaikančiais kremais, dėvėti kūną dengiančius rūbus. Tačiau taip mes netenkame galimybės pasigaminti taip reikiamo vitamino D. „85 proc. natūralaus vitamino D organizmas turėtų pasigaminti per odą. Vitaminas D gaminasi iš cholesterolio, kai vidurdienio saulė veikia mūsų odą. Geriausias rodiklis yra šešėlis – jei jis mažesnis už žmogų, vadinasi, saulė yra gana aukštai ir vitaminas D gaminasi. Jei šešėlis „praauga“ žmogų, vitaminas D nebesigamina. Todėl esant geram orui, tarp 12–15 val. reikėtų 15 minučių pasivaikščioti saulėje be kepurės ir apsauginių kremų, atidengus bent pusę kūno. Per 2–3 tokios saulės terapijos dienas galima gauti reikiamą vitamino D kiekį“, – sakė gydytoja dietologė L. Barauskienė.

Vitamino D trūkumas žmonėms diagnozuojamas visame pasaulyje, netgi saulėtoje Brazilijoje, kur yra idealios sąlygos jam gamintis. Mokslininkams tai kelia klausimų, nes turi būti dar kažkas, nuo ko priklauso vitamino D gamyba organizme. Kita vertus, ir Brazilijoje labai pasikeitė gyvenimo būdas, žmonės daug laiko praleidžia patalpose, be to, naudoja daug apsaugos nuo saulės priemonių.

Beje, ilgam prikaupti vitamino D atsargų negalima, organizme jo lygis išsilaiko iki savaitės, po to reikia papildyti. Todėl nereikėtų tikėtis, kad poros savaičių žiemos poilsis Egipte suteiks mums vitamino D visam lietuviškam pavasariui.

Vitamino D lygio tyrimai

„Kad vitamino D Lietuvos gyventojams trūksta, galima pasakyti ir be tyrimo. Tačiau kraujo tyrimas padės atsakyti į klausimą, kiek trūksta. Turėdamas tokią informaciją, gydytojas gali paskirti tinkamą vitamino D dozę ir formą“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dietologė L. Barauskienė.

Mėnesį pavartojus papildus, verta dar kartą pasidaryti vitamino D lygio tyrimą, kad būtų galima įvertinti, ar organizmas sėkmingai įsisavina papildą ir ar paskirta dozė nėra per maža ar per didelė. Paprastai pats žmogus negali to įvertinti pagal savo savijautą arba kažkokius simptomus. Vitamino D perteklių gali parodyti ir kalcio kiekio padidėjimas kraujyje bei šlapime. Jei kalcis lieka kraujyje, jis gali pažeisti inkstus, kraujagysles, aortos vožtuvą, plaučius. „Pasekmės gali būti negrįžtamos, todėl žmogus neturėtų užsiimti savigyda, net jeigu tai tik papildai. Gydytojas, remdamasis tyrimų duomenimis, gali paskirti optimalią organizmui reikalingą vitamino D dozę“, – sakė gydytoja L. Barauskienė. Vitamino D papildus reikėtų vartoti nuolat, išskyrus tuos laikotarpius, kai žmogus iš tiesų daug laiko praleidžia gryname ore ir gali mėgautis saulės voniomis.

Viena dozė metams ar kasdien po kapsulę?

„Fiziologiškesnis yra kasdienis vitamino D papildų vartojimas. Dideles vienkartines dozes gali skirti tik gydytojas, įvertinęs žmogaus sveikatos būklę. Sveikiems suaugusiems paprastai jos yra saugios. Svarbu žinoti, kad vitamino D suaktyvinimo ir įsisavinimo procese dalyvauja oda, kepenys, inkstai, fermentai. Jeigu bent kurioje iš šių grandžių yra sutrikimų, didelės vitamino D dozės neturės laukiamo efekto, nes nesusidarys aktyvioji jo forma“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologė L. Barauskienė. Mažiems vaikams vienkartinės metinės vitamino D dozės nerekomenduojamos.

Nuo š. m. vasario 7 d. - iki kovo 7 d.
Vitamino D tyrimas spec. kaina - 18,30 12 Eur
 

Išankstinė registracija nėra būtina.

Atvykę, kreipkitės į registratūrą, Jus nukreipsime į procedūrų kabinetą.
Reikia turėti asmens dokumentą.
Rekomenduojama 12 val. iki tyrimo nevalgyti, negerti sulčių, arbatos, kavos. Gerkite tik vandenį.

Nauji straipsniai

  • Mokslininkai paaiškino, kodėl moterys turi nebedėvėti liemenėlių

    Dauguma moterų dėvi liemenėles kiekvieną mielą gyvenimo dieną nuo lytinės brandos pradžios. Jūs tikriausiai irgi taip darote, kad būtumėte priimta darbe ar mokymosi įstaigoje. Teigiama, kad liemenėlės pakelia Jūsų krūtis, papildomai jas prilaiko, sumažina nugaros skausmą ir taip pat gerai pasitarnauja mankštinantis. Vis dėlto mokslininkai sako, kad nuolatinis liemenėlės dėvėjimas nėra...
  • Pilvinio nutukimo pavojai: nuo sutrikusios organų veiklos iki mirties rizikos

    Antsvoris ir nutukimas yra vienas rimčiausių XXI a. iššūkių visuomenės sveikatai Europos regione, kuriame per du pastaruosius dešimtmečius nutukimo paplitimas išaugo tris kartus – ES šalyse kas antras gyventojas turi antsvorio, o kas trečias yra nutukęs. Amerikos gydytojų asociacijos duomenimis, pavojingiausias sveikatai yra nutukimas pilvo srityje – jis padidina mirties nuo...
  • Dantų balinimas: mitai ir realybė

    Dantų balinimas – jau ilgą laiką yra viena populiariausių estetinės odontologijos procedūrų. Ši procedūra, jos efektyvumas, kokybė ir poveikis dantims apipintas įvairiausiais mitais. Šiuolaikinė odontologija siūlo pažangų dantų balinimą lazeriu, „Zoom“ sistema, kapomis. Mitas Nr. 1. Dantų balinimas kenkia danties struktūrai Nuo seniausių laikų žmonės ieškojo įvairių...
  • DDR terapija vyrams gerina intymiąją sveikatą

    Tik klinikoje „Sveikatos garantas“ galite išmėginti pačią karščiausią Lietuvą pasiekusią naujieną – individualias ir ilgalaikiai paveikias „BTL EMSELLA“ procedūras! Tokio maksimalaus poveikio Jums nesuteiks nė vienas elektromagnetines bangas taikantis gydymo aparatas, įprastai nefokusuotai veikiantis tik paviršinį raumenų sluoksnį. HIFEM (High-Intensity...
  • Kanapių sėklos - viskas, ką reikia žinoti

    Kalbant apie riešutus ir sėklas, kanapių sėklos yra tarsi mokyklos pirmūnas ir futbolo komandos kapitonas. Vos keliuose šaukštuose šių sėklų yra gausybė maisto medžiagų, jas lengva apdoroti ir paruošti vartojimui bei joms būdingas malonus riešutus primenantis skonis. Ir ne, nuo jų tikrai neapsvaigsite. Žemiau rasite visą informaciją apie tai, kaip įsigyti ir valgyti šias smulkias sėklas. Ar...
  • Veido jautrumas, raudonis ir rezocėja. Kaip gali padėti mezoterapija?

    Milijonai žmonių kenčia nuo odos paraudimo, susijusio su uždegimu, kuris gali sukelti bendrą diskomfortą ir įtakoja mūsų asmeninę gerovę mūsų kasdieniame ir socialiniame gyvenime. Odos degimas, laikina ar nuolatinė eritema, telangiektazija, pustulės, papulės ir niežulys, tokie simptomai parodo odos jautrumą ir uždegimą. Padidėjęs odos uždegiminių metabolitų vaidmuo atlieka svarbų vaidmenį...
  • Pirmieji ligos požymiai pasireiškė vos 20-ies

    Paviršinių venų varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas – liga, kuri atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo. Kitaip tariant, šią ligą turinčiam žmogui išsiplečia paviršinės kraujagyslės, o per odą matosi išsiplėtusios ir iššokusios venos, nes kraujas į kojas priteka gerai, tačiau laiku nebesugrįžta atgal į širdį. Skaičiuojama, kad vadinamoji venų varikozė kankina maždaug...
  • Makšties infekcijos pastojus – pavojingiau, nei manėte

    Įvairūs makšties uždegimai – nemaloni tema visoms moterims, tačiau ypač grėsminga nėščiosioms. Kaip išvengti infekcijų, jas atpažinti ir kodėl atsainus požiūris į gydymą gali stipriai pakenkti, konsultuoja medicinos mokslų daktarė Lina Čiaplinskienė, klinikos „Motina ir vaikas“ akušerė-ginekologė. Kada ir kodėl sunerimti? Lytinių organų infekcijomis moterys nėštumo metu...
  • Purškiamas magnio aliejus GERA KARMA – naujas produktas Lietuvoje!

    Lietuvoje vis labiau populiarėja naujos kartos magnio preparatai – purškiamas magnis, įsisavinamas per odą (transderminis preparatas), dar vadinamas „magnio aliejumi“. Apie jį mums sutiko oficialaus Zechstein Inside transderminio magnio platintojas, gamintojas ir oficialus distributorius Lietuvoje, uždarosios akcinės bendrovės „GERA KARMA“ vadovas Andrejus...
  • Nėščiųjų sveikata: kaip nepasiklysti tyrimų labirinte?

    Kiekviena besilaukianti moteris tikisi, kad nėštumas ir gimdymas bus be komplikacijų, o vaikelis gims sveikas. Įvertinti riziką mamos ir kūdikio sveikatai padeda laiku atlikti tyrimai. Kada ir kokius reikėtų atlikti, jeigu nėščioji sveika, kokie rekomenduojami, jeigu ji turi sveikatos sutrikimų? Ar užtenka nemokamų ir kokiais atvejais praverstų išsitirti papildomai? Apie tai šnekamės su...
  • Mikroorganizmai, slypintys patalynėje

    Daugelis esame girdėję apie patalynės erkutes, kurios slypi patalynėje, čiužiniuose, gali būti net drabužiuose, pliušiniuose žaisluose. Jei nejaučiame alergijos ar kitų nemalonių reiškinių, galbūt visai nesureikšminame fakto, kad mūsų lovose knibžda tūkstančiai mikroorganizmų, tuo labiau negalime jų pamatyti plika akimi. Tie žmonės, kuriems akivaizdžiai pasireiškia alergijos simptomai, sukelti...
  • Pasirašyta 2020 metų Nacionalinė kolektyvinė sutartis!

    Š.m. liepos 10 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir penkioliką profesinių sąjungų, tarp jų ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS), pirmininkė Aldona Baublytė, kuri atstovavo LSADPS kolektyvinę narę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį,...
  • Vaikų dantukų priežiūra: kaip apsaugoti burnos ertmę?

    Nors tėveliai patys žino ir labai dažnai kartoja, kad sveika burnos ertmė prasideda nuo tinkamų įpročių, kurie turi būti ugdomi dar vaikystėje, deja, dažniausiai vaikai nėra mokomi tinkamai prižiūrėti savo dantukų. Bent jau ne taip intensyviai ir kruopščiai, kaip kad rekomenduoja odontologai. Statistikos tyrimai atskleidžia, kad beveik 80 procentų vaikų, kurių amžius nuo 7 iki 8 metų,...
  • Nepiktybinė, bet agresyvi jaunų moterų liga – endometriozė

    Endometriozė yra labai plačiai tarp jaunų moterų paplitusi liga. Daugeliu atvejų endometriozė yra besimptomė ir praeina pasibaigus moters reprodukciniam periodui. Kita vertus, endometriozė siejama su nevaisingumu, todėl nekreipti dėmesio į šią ligą negalima. Kalbiname Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, akušerį ginekologą med. dr. Vilių Rudaitį. Kas yra...
  • Kaip pradėti mankštintis ir sveikiau gyventi?

    Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas padeda išvengti ligų ir gerina gyvenimo kokybę. Deja, tik nedidelė žmonių dalis gali būti laikomi pakankamai fiziškai aktyviais, na, o ir tie patys fiziškai aktyvūs žmonės dažnai per ilgai sėdi. Sveikatos apsaugos bei visuomenės sveikatos specialistai, konsultuodami įvairaus amžiaus ir sveikatos žmones turėtų atkreipti dėmesį ne tik į asmens mitybos ar...