Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaGrožis ir sveikataOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMama ir vaikasMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosDezinfekcijos priemonės ir įrangaHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaČiužiniaiApranga ir avalynė medikamsMedicinos įranga ir priemonėsNeįgaliųjų, reabilitacinė, slaugos įrangaOdontologijos įranga ir medžiagosAkiniai, lęšiaiOdontologijaDantų implantacija, protezavimasDantų protezų gamybaOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataAkiniai, lęšiaiPrivačios gydymo įstaigosPodologijaMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų implantacija, protezavimasDantų protezų gamybaDermatovenerologijaOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiGeriatrai, gerontologaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažaiMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaNeurochirurgijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProktologijaProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiPsichologijaPlaučių ligosReumatologijaReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų sveikataVaikų odontologijaVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolės - sveikatai iš gamtosVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosAmbulatorijos, medicinos punktaiSlauga ir globaGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosLigoninės, klinikosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Gydytoja pataria: kaip įveikti miego sutrikimus keliaujant į tolimus kraštus

2017 m. rugsėjo 22 d.

Gerai pailsėjus po atostogų sunku sugrįžti ne tik prie darbų, bet ir prie įprasto miego ritmo. Tai vienas dažniausiai pasitaikančių miego sutrikimų vasarą. Nors pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytojos neurologės Dalios Matačiūnienės, vasaros laikotarpiu miegas kur kas kokybiškesnis, tačiau kelionės ar nerūpestinga vasara dažnai išbalansuoja įprastą miego grafiką. Kaip elgtis, kad trumpalaikiai miego sutrikimai nevirstų ilgalaikėmis problemomis, pataria gydytoja neurologė D. Matačiūnienė.

Vasara – palankus metas miegui
Vasarą daugelis miega kur kas geriau nei įprastai. Tam įtakos turi aiškesnis paros ritmas, dažniau praleidžiamas laikas gryname ore, aktyvesnis laisvalaikis ir vasariškos šilumos sukeltos teigiamos emocijos. Pasak neurologės, didesnis šviesos kiekis vasarą padeda geriau suprasti dienos ritmą, todėl miegama geriau, bet neretai miego grafiką išderina vasaros linksmybės.
„Dažniausi miego sutrikimai, kurie pasireiškia vasaros ar atostogų metu – tai miego ritmo sutrikimai, kurie atsiranda dėl režimo pasikeitimo. Jeigu darbo metu esame įsprausti į tam tikrus rėmus, tai vasarą norime ilgiau pavakaroti ir taip nepastebimai pakeičiame miego grafiką. Jautresniems tai gali tapti pagrindine miego sutrikimo priežastimi“, - sako gydytoja D. Matačiūnienė.

Sutrikimai gali tęstis mėnesius
Pasak specialistės, atostogų ir vasaros metu reikėtų vengti radikalių miego grafiko pokyčių. Net ir kelių valandų nuokrypis gali sukelti neigiamų savijautos padarinių. Rizikuojama ne tik atostogų poilsiu, bet ir ilgalaikėmis miego ritmo sutrikimo problemomis. Jos gali užsitęsti net kelis mėnesius.
„Atostogų metu žmonės įpranta gultis vėliau, ilgiau miegoti – ir taip radikaliai pakeisti savo grafiką. Drastiškas laiko ir režimo pokytis iššaukia blogą savijautą: žmonės būna apsiblausę, nepailsėję, ir labiau pavargę. Mūsų organizmas mėgsta stabilumą.
Kartais net labai „nekalti“ pokyčiai gali sukelti ilgalaikes problemas. Jautriau miegančius užtenka tik išmušti iš pusiausvyros ir jie gali ilgam prarasti savo miego ciklą, kurį vėliau susigrąžinti labai sunku“, - teigia specialistė.

Atostogos – ir poilsio metas
Atostogaujant nereikėtų įspūdžių kiekio kompensuoti miego sąskaita. Labai svarbu ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir išsimiegoti. Tinkamai nepailsėjus, išsiderina ne tik ritmas, bet ir bendras organizmo ciklas, medžiagų apykaita. Kai miego ritmo sutrikdymo dėl tolimų kelionių išvengti nepavyksta, svarbu iš anksto pasiruošti laiko juostų pokyčiams.
„Jei per atostogas neskiriame pakankamai laiko miegui, tiesiog padarome sau meškos paslaugą, nes per jas ne pailsime, o pavargstame. Miego trūkumas išderina medžiagų apykaitą, tampa sunku koncentruotis, grįžti į darbus. Ruošiantis kelionei reikia ne tik susikrauti lagaminus, bet pagalvoti ir apie savo savijautą bei režimo pasikeitimus. Ypač jei nusimato tolimi skrydžiai, daug laiko juostų pasikeitimų. Šiuo atveju išskiriamas atskiras sutrikimas, taip vadinamas „jetlag‘as“ arba laiko juostų keitimosi sindromas. Jį patiria daugiau nei dvi laiko juostas kertantys keliautojai. Sakoma, kad adaptacinis laikotarpis trunka tiek dienų, kiek laiko juostų pakeičiame“, - laiko juostų įtaką miegui aptaria gydytoja.

Ruoštis galima iš anksto
Norint išvengti ilgo adaptacinio laikotarpio, kuris gali trukti net savaitę, specialistė rekomenduoja dar prieš kelionę praktikuoti būsimos šalies laiko ritmą. Vykstantiems į vakarus reikėtų vėlinti mitybos ir miegojimo laiką, o keliaujantiems į rytus – jį ankstinti.
„Vykstantiems į Ameriką, dar prieš savaitę reikėtų vėlinti valgymo ir miegojimo ritmą. Jeigu skrendame į rytus, pavyzdžiui, Japoniją, reikėtų ritmą ankstinti. Jau nuvykus į šalį, rekomenduojama kuo greičiau įsigyventi į tos šalies laiką ir bandyti užmiršti buvusį gimtinės ritmą. Žinoma, jautresniems, pasitarus su gydytoju, rekomenduojamas ir trumpalaikis gydymas vaistais“, - pasakoja D. Matačiūnienė.

Svarbu gerai išsimiegoti
Miego ritmo sutrikimai, pasak specialistės, reiškia ne tik nuovargį ar miego trūkumą. Tai gali turėti įtakos bendrai organizmo savijautai. Išsiderinus ciklui, sutrinka žarnyno, specifinių hormonų išsiskyrimo veikla. Todėl į miego ritmo pokyčius vasarą reikėtų žiūrėti atsakingai.
„Žmonės savo atostogas leidžia aktyviai. Tai yra sveikintina, tik nereikėtų užmiršti, kad svarbūs ne tik įspūdžiai, bet ir poilsis. Jeigu anksčiau daugelį reikėjo šviesti dėl per ilgo gulinėjimo lovoje, tai dabar pastebima atvirkštinė tendencija – žmonėms reikia priminti, koks yra būtinas miego kiekis. Tai greito gyvenimo ritmo ir šiuolaikinio pasaulio problema.
Kita problema vasarą – jau minėtas miego grafiko pasikeitimas. Mūsų organizmas mėgsta stabilumą. Kai žmonės savo grafiką pastumia po 4 valandas, tuomet jie jaučiasi lyg kirtę 4 laiko juostas. Kad vaikai ir tėvai po atostogų lengviau sugrįžtų į darbų bei mokslų ritmą, o rugsėjis būtų lengvesnis, reikėtų pamažu ruoštis ir ankstinti savo miegojimo grafiką“, - patarimais dalijasi Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja neurologė D. Matačiūnienė.

Kada verta kreiptis į specialistus?
Pasikonsultuoti dėl miego sutrikimų su gydytoju patariama jau tuomet, kai neramaus miego požymiai užsitęsia ilgiau nei tris savaites, o adaptuotis prie pasikeitusio ritmo nepavyksta ilgiau nei per mėnesį.
„Jei miego sutrikimas – sunkumas užmigti, dažni nubudimai nakties metu ar per ankstyvas budimas rytais – užsitęsia ilgiau nei 3 savaites, ir jei per mėnesį nepavyksta adaptuotis prie pasikeitusio miego režimo grįžus į darbus, verta pasikonsultuoti su miego specialistu.
Iki tol savarankiškai rekomenduojama prieš miegą vartoti vaistažolių arbatų ar valerijonų preparatų, tačiau perspėjama – jokiu būdu neimti draugui, kolegai ar kaimynei gydytojo skirtų vaistų. Miegą veikiantys vaistai turi poveikį visai mūsų nervų sistemai, todėl juos paskirti gali tik gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją“, - pokalbį apie miego sutrikimų gydymą baigia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja neurologė D. Matačiūnienė.

 

 

Nauji straipsniai

  • Rekomendacijos COVID-19 sukelto streso valdymui

    COVID-19 protrūkio sukeltas stresas COVID-19 arba korona viruso sukelta pandemija gali paveikti kiekvieną iš mūsų, sukeldama nerimą ir sukurdama daugiau streso mūsų kasdienybėje. Nerimauti galime tiek dėl savo ar artimųjų sveikatos ir tikimybės užsikrėsti, tiek dėl socialinių ir ekonominių pasekmių, kurias sukels pandemija. Kadangi nežinomybėje jaučiamės negalintys planuoti ir...
  • Odoje atsispindi organizmo rūgštingumas

    "Ko toks rūgštus tavo veidas?" Esatę girdėję tokį posakį savo adresu? Leiskite atspėsiu, tuo metu išgyvenote ne pačius geriausius savo laikus - stresavote. Kad stresas kenkia žinome visi, bet taip pat žinome, kad jis ir padeda. Apie tai išsamiai ir aiškiai pasakoja Laura Rimkutė (https://www.rimkute.lt/). Stresas - juk tai pagrindinė varomoji jėga iš tos vietos, kurioje dabar...
  • Šlapimo nelaikymas. Kuo gali padėti reabilitacijos priemonės?

    LSMUL Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lina Bykovienė daugiau nei dešimtmetį domisi šlapinimosi sutrikimais ir būdais padėti šiuos sutrikimus turintiems žmonėms. Prieš du metus ji apgynė disertaciją apie reabilitacijos priemonių efektyvumą moterims, sergančioms dirgliąja šlapimo pūsle. Specialistė sako, kad...
  • Gravitacija kosmetologijos kabinete

    Į kosmetologijos kabinetą nevisuomet keliai atveda dėl neišsprendžiamų ir kankinamų odos problemų. Atvykstama tiesiog pasilepinti, atsipalaiduoti, pasimėgauti bei pailsėti. Imperatoriškas KOBIDO masažas, limfodrenažas bei klasikinis veido masažas puikiausiai bei efektyviausiai pasitarnauja šiuo atveju, kadangi nereikalauja ilgo laiko tarpo (atraumatinis veido valymas gali užtrūkti apie...
  • Visa informacija apie koronavirusą – vienoje vietoje

    Nuo šiol visą oficialią informaciją apie koronavirusą (COVID-19) ir karantiną, taip pat nurodymus ir rekomendacijas visiems gyvenimo atvejams galima rasti interneto svetainėje www.koronastop.lt. Tai vienintelis pagrindinis interneto adresas, kurį reikia įsiminti, kad nebūtumėte suklaidinti melagingų naujienų skleidėjų ar internetinių sukčių. „Labai svarbu visiems suprasti, kad...
  • Kaip prižiūrėti dantis ir dantenas?

    Dantų ėduonis yra infekcinė liga, kurią sukelia burnoje esančios bakterijos. „Pikčiausia“ iš jų – Streptococcus mutants. Valgant į burną patekusius angliavandenius burnos bakterijos suskaido iki rūgščių, kurios ir pažeidžia danties audinius. Bakterijos gali sukelti ne tik ėduonį, bet ir dantenų susirgimus. Kad dantys negestų: Stenkitės kuo rečiau...
  • Odos paruošimas injekcijoms taikant limfodrenažą

    Jau minėjus esu, jog turiu nestandartinius darbo protokolus - pradžioje anamnezė, poto veido odos analizė, tuomet limfodrenažas ir tik tada prasideda procedūra. Viskas prasidėjo nuo 17 amžiuje italų gydytojo Gasparo Aseli (Gaspare Aselli), kuris audiniuose atrado tinklą, kuris pašalina nereikalingas medžiagas iš organizmo. Po kurio laiko, šios žinios buvo panaudotos masažo technikos...
  • Pauzė moters ritme

    Menopauzė apibrėžiama kaip menstruacinio periodo pabaiga. Procesas dažniausiai prasideda apie 45-50 gyvenimo metus, kai kiaušidės ima mažiau gaminti moteriškųjų hormonų - estrogenų. Pasireiškia šie simptomai: karščio pylimas; naktinis prakaitavimas; nemiga; makšties sausumas; koncentracijos stoka; antsvoris; depresija. Svarbu pastebėti, jog estrogenas...
  • Imuno TF papildai - imuniteto pergalė kovojant su virusais

    Žmogaus imuninė sistemą sudaryta iš specializuotų ląstelių, audinių bei molekulių, kurios yra kaip imuninio atsako tarpininkai ir skatina tiek atsparumą infekcijoms, tiek gina nuo audinių pažeidimo. Šia prasme imuninė sistema apsaugo kūną nuo: išorinių grėsmių , tokių kaip bakterijos, virusai, grybeliai ir kt. ir vidinių grėsmių- ląstelių mutacijų, kurios gali iššaukti vėžinius susirgimus....
  • Mėginius dėl koronaviruso infekcijos pradeda tirti ir privačios laboratorijos

    Koronavirusinei infekcijai (COVID-19) nustatyti reikalingi tyrimai nuo šiandien atliekami ir privačioje, Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Medicina practica“ laboratorijoje. Dar viena įmonė – „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ – baigia ruoštis startui ir jau rytoj taip pat pradės vykdyti tyrimus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros...
  • Chlorofilas – žaliasis augalų kraujas

    Apie labai reikalingas ir naudingas žmogaus organizmui chlorofilo savybes jau žinoma nuo senųjų civilizacijų klestėjimo laikų. Antikos graikai perdirbdavo žalius augalų lapus ir gauta substancija gydydavo žaizdas ir sumušimus, vartojo, kaip priemonę, lengvinančią kvėpavimą, naikinančią blogą kūno kvapą, taip pat esant virškinimo sutrikimams, nusilpus fiziškai. Šiandien moksliškai įrodyta,...
  • Kaip bendrauti su žmogumi, turinčiu klausos sutrikimą

    Deja, bet šiuo metu OPERA klausos centro pagalba žmonėms su sutrikusia klausa yra labai ribota. Savitarpio supratimas ir pagalba yra labai svarbi, tad atkreipiame dėmesį, kaip namuose reiktų bendrauti su neprigirdinčiais artimaisiais. Patarsime, ką reiktų daryti, kad pokalbis su neprigirdinčiu kolega ar artimu žmogumi būtų lengvas ir efektyvus abiem pusėms. Atminkite, kad žmogus su...
  • Seksologas: intymumas neturi būti gėda

    Kalbiname seksologą ir psichologą daktarą Gediminą Navaitį, kuris yra parašęs daugiau nei 30 knygų ir yra buvęs Seimo nariu. Papasakokite savo sąryšį su seksologija, ir kas jus pastumėjo gyvenime susidomėti šiuo mokslu, kaip toliau dėstėsi jūsų profesinis gyvenimas. Prof. Dr. Navaitis: Jūsų dėka galiu prisiminti savo profesinę praeitį ir pasakyti, kad virš 30 metų konsultuoju šeimas, kurios...
  • Kaip padėti savo vaikui išmokti mokytis?

    Vaikų akademinius gebėjimus ir potencialą paprastai esame įpratę vertinti pažymiais. Kai jie geri, kalbame apie mokinio perspektyvumą, kai prasti – bandome taisyti padėtį papildomomis darbo valandomis. Tačiau toks požiūris dažniausiai būna pernelyg siauras. Akademiniai rezultatai neturėtų būti painiojami su vaiko intelekto koeficientu t.y. gabumu. Daugeliu atvejų mokiniui visų pirma...
  • Daugėja psichologinės pagalbos galimybių visuomenei ir medikams

    Koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemijos metu prieinamą ir konfidencialią psichologinę pagalbą visuomenei aktyviau teiks psichikos sveikatos centrų psichologai ir emocinės paramos linijos. Taip pat startuoja medikams skirta savanoriška psichologinės pagalbos iniciatyva. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu,...