Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMama ir vaikasMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaČiužiniaiMedicininė aprangaMedicinos įranga ir priemonėsNeįgaliųjų, reabilitacinė, slaugos įrangaOdontologijos įranga ir medžiagosAkiniai, lęšiaiOdontologijaDantų implantavimasDantų protezų gamybaOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataAkiniai, lęšiaiPrivačios gydymo įstaigosMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų implantavimasDantų protezų gamybaDermatovenerologijaOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažai, kineziterapija, fizioterapijaMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurochirurgaiNeurologijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiProktologijaPsichologijaPlaučių ligosReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų odontologijaVaikų sveikataVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolėsVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosSlauga ir globaGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Daugėja regos sutrikimų: kaip apsaugoti akis šiuolaikiniam žmogui?

2019 m. kovo 1 d.

Rytais dažniau žvelgiame į telefono ekraną nei į bundančią gamtą, o vakarą užbaigiame priešais televizorių ar prieš miegą naršydami tą patį telefoną – šiuolaikinio žmogaus akys įdarbintos visą dieną. O darbas joms tenka intensyvus, ypač orams dar šykštint daug natūralios saulės šviesos. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako pastebintis, kad nemažai žmonių ieško pagalbos sausėjančioms, ašarojančioms akims, ypač šaltesniu metų laiku. Akių ligų specialistai taip pat įspėja – per daug intensyvus žiūrėjimas į ekranus kelia vis daugiau regėjimo problemų jau ir mokyklinio amžiaus vaikams. 

„Akys yra itin svarbus organas, tačiau apie jų sveikatą susimąstoma ko gero rečiau nei apie kitus organus. Galvos, raumenų, skrandžio skausmas įspėja apie problemą ir suskumbame ją šalinti, o akių sausėjimą ir nuovargį esame linkę „nurašyti“ kaip laikiną problemą, kurią išspręs nakties miegas. Deja, taip nėra – iš pažiūros menka problema ilgainiui gali išaugti į rimtus regos sutrikimus, todėl jau dabar svarbu profilaktiškai rūpintis regėjimu, nepervarginti akių, užtikrinti tinką poilsio režimą, nepamirštant ir mankštos akims“, - sako M. Lukštaraupis.

Akių priešas – mėlyna šviesa

Vienas iš veiksnių, darančių įtaką mūsų regai – įvairių ekranų skleidžiama mėlyna šviesa. Kas tai? Mėlyna šviesa yra didžiausią energiją skleidžiantys spinduliai,kuriuos mato žmogus. Būtent todėl mėlyna spinduliuotė pereina giliau nei ultravioletiniai spinduliai ir pasiekia tinklainę. 

Kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, televizoriais naudojamės didžiąją dalį dienos. Pvz., vidutiniškai lietuviai prie televizoriaus per parą praleidžia 3 val. 56 min, 2017 m. Kantar TNS duomenimis. Visi šie ekranai yra pagrindinis mėlynos šviesos šaltinis. Intensyvūs spinduliai sukelia oksidacijos procesą, kurio metu žūsta akies fotoreceptoriai. Nykstant šioms šviesai jautrioms ląstelėms, ima vystytis įvairios regėjimo ligos, kaip katarakta, skatinami tinklainės pokyčiai. Nors suprastėjusį regėjimą asocijuojame su garbesnio amžiaus asmenimis, tačiau besaikis technologijų naudojimas akių ligas gerokaipaankstina.

Gydytoja oftalmologė Daina Šatienė sako pastebinti tendenciją, jog daugėja ir suaugusiųjų, ir vaikų su įvairiais regos sutrikimais.

„Priežastis paprasta – kompiuterizacija, nes vaikai nuo pat mažens yra pratinami prie žiūrėjimo į ekranus, neretai tėvai nekontroliuoja laiko, praleidžiamo prie televizoriaus, kompiuterio ar su planšete rankoje. Vis dažniau pasitaiko tokios akių ligos vaikams kaip sausų akių sindromas, kuomet būtina lašinti drėkinančius lašus“, – tvirtina akių ligų klinikos „Senoji Pelėda“ gydytoja oftalmologė.

Pasak specialistės, taip pat padažnėjo akių spazmų ligų, kurios, negaunant reikalingų medžiagų, provokuoja trumparegystę. Gydytoja teigia, kad vaikų akys sparčiai auga, ypač per pirmuosius gyvenimo metus, tad tėvai turėtų gerai pagalvoti, prieš duodami mažyliams savo išmaniuosius telefonus tik tam, kad jie būtų ramesni. Neatsakingas elgesys vėliau gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Ilgo darbo prie kompiuterio padariniai

„Daug žmonių skundžiasi nematą objektų toli arba nuogąstauja, matydami susiliejusį vaizdą. Tai yra ilgo darbo valandų prie kompiuterių ekranų padarinys“, – teigia gydytoja oftalmologė D. Šatienė.

Iš tiesų darbo metu retai atsitraukiame nuo ekranų, išeiname pasivaikščioti, atpalaiduojame akis. Beveik visą darbo dieną būname susitelkę į centrinius objektus, o periferijoje matomą vaizdą išgauname už tinklainės ribų. Ilgainiui akies obuolys tampa didesnis, nei įprasta. Todėl ir prastėja mūsų rega, tenka įsigyti skaitymo akinius, vėliau be akinių nebeįsivaizduojame ir kasdienės veiklos.

Maisto produktai, gerinantys ir stiprinantys regėjimą

Akims, kaip ir kitiems organams, svarbu gauti pakankamai naudingų medžiagų, vitaminų. Jie padeda profilaktiškai palaikyti regėjimą, žinoma, kartu su saikingu išmaniųjų įrenginių naudojimu.

Visiems žinoma, kad mėlynių uogos stiprina regėjimą, tačiau ką daryti šaltuoju sezonu, kuomet šviežių uogų nėra gausybė.

„Mėlynėse esantys aktyvūs komponentai antocianai ir liuteinas sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, gali padėti palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Liuteino taip pat turi spalvotos – raudonos, geltonos, oranžinės ir pan. – daržovės ir vaisiai, nes tai yra jų pigmentas. Mėlynėse esantys vitaminai C, A, B yra svarbūs akies gleivių gamybai, gali palaikyti akies drėgmę, lėtinti senėjimą. Todėl nemažai akims skirtų maisto papildų būtent ir turi savo sudėtyje mėlynėse esančių aktyviųjų komponentų“, – sako BENU vaistininkas M. Lukštaraupis.

Akims naudingų medžiagų galima rasti ir kituose maisto produktuose. Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose. 

Vitaminas B2 reikalingas akių junginei – plonai skaidriai jungiamojo audinio plėvelei, jungiančiai akies voką su akies obuoliu. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse. Taip pat, geram regėjimui padeda ir vitaminas E. Natūralūs vitamino E šaltiniai – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejai.

 Akių sveikatai palaikyti – reguliarus poilsis akims ir mankšta

„Norėdami palaikyti aštrų regėjimą, pirmiausiai pakeiskite savo darbo įpročius: po valandos darbo kompiuteriu pasivaikščiokite, atpalaiduokite akis kelioms minutėms, pietų pertraukos metu pabūkite lauke, bendraukite su kolegomis, o ne skaitykite naujienas kompiuteriuose ar telefonuose“, – pataria BENU vaistininkas.

Kiek galima labiau venkime mėlynos šviesos. Žinoma, visiškai atsisakyti technologijų nepavyks, bet telefono, planšetinio kompiuterio, kompiuterio monitoriaus nustatymuose suraskite „akių komforto“, arba „mėlynos šviesos filtro“, parinktį. Šis nustatymas sumažins mėlynos šviesos kiekį, sklindantį iš ekrano – taip savo akis varginsite mažiau. Be to, visiškai atsisakykite naršymo telefone prieš miegą, kai kambaryje jau tvyro prieblanda ar yra visiškai tamsu – tada akys turi ypač įsitempti ir labai greitai nuvargsta.

Nepamirškime ir akių lašų. Darbas uždarose šildomose patalpose akis išsausina, jos parausta, peršti. Saikingai naudojami akių lašai šiuos simptomus sumažina ir padeda saugoti akis nuo regos sutrikimų.

Taip pat, kaip minėjo specialistai, patariama mankštinti akis, tad keli lengvi akių pratimai skubantiems: 

  • 6 kartus smarkiai užmerkime ir atmerkimeakis;
  • Greitai mirksėdami akimis 5 sekundes žiūrėkime į tolį, kitas 5 sekundes – į prieš akis iškeltą pirštą. Pakartokime tai 6kartus;
  • Sukime žvilgsnį aplinkui: 6 kartus pagal laikrodžio rodyklę, 6 kartus – priešingai.Pratimą atlikime tiek atmerktomis, tiek užmerktomis akimis;

Pokiekvienopratimopailsėkime2-3Užmerkimevienąakį,kitąplačiai atmerkime. Užmerkime akis ir atsipalaiduokime

Nauji straipsniai

  • Mokslininkai paaiškino, kodėl moterys turi nebedėvėti liemenėlių

    Dauguma moterų dėvi liemenėles kiekvieną mielą gyvenimo dieną nuo lytinės brandos pradžios. Jūs tikriausiai irgi taip darote, kad būtumėte priimta darbe ar mokymosi įstaigoje. Teigiama, kad liemenėlės pakelia Jūsų krūtis, papildomai jas prilaiko, sumažina nugaros skausmą ir taip pat gerai pasitarnauja mankštinantis. Vis dėlto mokslininkai sako, kad nuolatinis liemenėlės dėvėjimas nėra...
  • Pilvinio nutukimo pavojai: nuo sutrikusios organų veiklos iki mirties rizikos

    Antsvoris ir nutukimas yra vienas rimčiausių XXI a. iššūkių visuomenės sveikatai Europos regione, kuriame per du pastaruosius dešimtmečius nutukimo paplitimas išaugo tris kartus – ES šalyse kas antras gyventojas turi antsvorio, o kas trečias yra nutukęs. Amerikos gydytojų asociacijos duomenimis, pavojingiausias sveikatai yra nutukimas pilvo srityje – jis padidina mirties nuo...
  • Dantų balinimas: mitai ir realybė

    Dantų balinimas – jau ilgą laiką yra viena populiariausių estetinės odontologijos procedūrų. Ši procedūra, jos efektyvumas, kokybė ir poveikis dantims apipintas įvairiausiais mitais. Šiuolaikinė odontologija siūlo pažangų dantų balinimą lazeriu, „Zoom“ sistema, kapomis. Mitas Nr. 1. Dantų balinimas kenkia danties struktūrai Nuo seniausių laikų žmonės ieškojo įvairių...
  • DDR terapija vyrams gerina intymiąją sveikatą

    Tik klinikoje „Sveikatos garantas“ galite išmėginti pačią karščiausią Lietuvą pasiekusią naujieną – individualias ir ilgalaikiai paveikias „BTL EMSELLA“ procedūras! Tokio maksimalaus poveikio Jums nesuteiks nė vienas elektromagnetines bangas taikantis gydymo aparatas, įprastai nefokusuotai veikiantis tik paviršinį raumenų sluoksnį. HIFEM (High-Intensity...
  • Kanapių sėklos - viskas, ką reikia žinoti

    Kalbant apie riešutus ir sėklas, kanapių sėklos yra tarsi mokyklos pirmūnas ir futbolo komandos kapitonas. Vos keliuose šaukštuose šių sėklų yra gausybė maisto medžiagų, jas lengva apdoroti ir paruošti vartojimui bei joms būdingas malonus riešutus primenantis skonis. Ir ne, nuo jų tikrai neapsvaigsite. Žemiau rasite visą informaciją apie tai, kaip įsigyti ir valgyti šias smulkias sėklas. Ar...
  • Veido jautrumas, raudonis ir rezocėja. Kaip gali padėti mezoterapija?

    Milijonai žmonių kenčia nuo odos paraudimo, susijusio su uždegimu, kuris gali sukelti bendrą diskomfortą ir įtakoja mūsų asmeninę gerovę mūsų kasdieniame ir socialiniame gyvenime. Odos degimas, laikina ar nuolatinė eritema, telangiektazija, pustulės, papulės ir niežulys, tokie simptomai parodo odos jautrumą ir uždegimą. Padidėjęs odos uždegiminių metabolitų vaidmuo atlieka svarbų vaidmenį...
  • Pirmieji ligos požymiai pasireiškė vos 20-ies

    Paviršinių venų varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas – liga, kuri atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo. Kitaip tariant, šią ligą turinčiam žmogui išsiplečia paviršinės kraujagyslės, o per odą matosi išsiplėtusios ir iššokusios venos, nes kraujas į kojas priteka gerai, tačiau laiku nebesugrįžta atgal į širdį. Skaičiuojama, kad vadinamoji venų varikozė kankina maždaug...
  • Makšties infekcijos pastojus – pavojingiau, nei manėte

    Įvairūs makšties uždegimai – nemaloni tema visoms moterims, tačiau ypač grėsminga nėščiosioms. Kaip išvengti infekcijų, jas atpažinti ir kodėl atsainus požiūris į gydymą gali stipriai pakenkti, konsultuoja medicinos mokslų daktarė Lina Čiaplinskienė, klinikos „Motina ir vaikas“ akušerė-ginekologė. Kada ir kodėl sunerimti? Lytinių organų infekcijomis moterys nėštumo metu...
  • Purškiamas magnio aliejus GERA KARMA – naujas produktas Lietuvoje!

    Lietuvoje vis labiau populiarėja naujos kartos magnio preparatai – purškiamas magnis, įsisavinamas per odą (transderminis preparatas), dar vadinamas „magnio aliejumi“. Apie jį mums sutiko oficialaus Zechstein Inside transderminio magnio platintojas, gamintojas ir oficialus distributorius Lietuvoje, uždarosios akcinės bendrovės „GERA KARMA“ vadovas Andrejus...
  • Nėščiųjų sveikata: kaip nepasiklysti tyrimų labirinte?

    Kiekviena besilaukianti moteris tikisi, kad nėštumas ir gimdymas bus be komplikacijų, o vaikelis gims sveikas. Įvertinti riziką mamos ir kūdikio sveikatai padeda laiku atlikti tyrimai. Kada ir kokius reikėtų atlikti, jeigu nėščioji sveika, kokie rekomenduojami, jeigu ji turi sveikatos sutrikimų? Ar užtenka nemokamų ir kokiais atvejais praverstų išsitirti papildomai? Apie tai šnekamės su...
  • Mikroorganizmai, slypintys patalynėje

    Daugelis esame girdėję apie patalynės erkutes, kurios slypi patalynėje, čiužiniuose, gali būti net drabužiuose, pliušiniuose žaisluose. Jei nejaučiame alergijos ar kitų nemalonių reiškinių, galbūt visai nesureikšminame fakto, kad mūsų lovose knibžda tūkstančiai mikroorganizmų, tuo labiau negalime jų pamatyti plika akimi. Tie žmonės, kuriems akivaizdžiai pasireiškia alergijos simptomai, sukelti...
  • Pasirašyta 2020 metų Nacionalinė kolektyvinė sutartis!

    Š.m. liepos 10 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir penkioliką profesinių sąjungų, tarp jų ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS), pirmininkė Aldona Baublytė, kuri atstovavo LSADPS kolektyvinę narę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą, pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį,...
  • Vaikų dantukų priežiūra: kaip apsaugoti burnos ertmę?

    Nors tėveliai patys žino ir labai dažnai kartoja, kad sveika burnos ertmė prasideda nuo tinkamų įpročių, kurie turi būti ugdomi dar vaikystėje, deja, dažniausiai vaikai nėra mokomi tinkamai prižiūrėti savo dantukų. Bent jau ne taip intensyviai ir kruopščiai, kaip kad rekomenduoja odontologai. Statistikos tyrimai atskleidžia, kad beveik 80 procentų vaikų, kurių amžius nuo 7 iki 8 metų,...
  • Nepiktybinė, bet agresyvi jaunų moterų liga – endometriozė

    Endometriozė yra labai plačiai tarp jaunų moterų paplitusi liga. Daugeliu atvejų endometriozė yra besimptomė ir praeina pasibaigus moters reprodukciniam periodui. Kita vertus, endometriozė siejama su nevaisingumu, todėl nekreipti dėmesio į šią ligą negalima. Kalbiname Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, akušerį ginekologą med. dr. Vilių Rudaitį. Kas yra...
  • Kaip pradėti mankštintis ir sveikiau gyventi?

    Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas padeda išvengti ligų ir gerina gyvenimo kokybę. Deja, tik nedidelė žmonių dalis gali būti laikomi pakankamai fiziškai aktyviais, na, o ir tie patys fiziškai aktyvūs žmonės dažnai per ilgai sėdi. Sveikatos apsaugos bei visuomenės sveikatos specialistai, konsultuodami įvairaus amžiaus ir sveikatos žmones turėtų atkreipti dėmesį ne tik į asmens mitybos ar...