Įspėja: prastai prižiūrėdami dantis rizikuojame susirgti Alzheimeriu
2024 m. rugsėjo 19 d.
Nustatyta, kad egzistuoja ryšys tarp prastėjančios atminties, dėmesio koncentracijos ir turimų dantų skaičiaus. Mokslininkai teigia, kad svarbu išsaugoti arba atkurti visus dantis, išskyrus protinius, tačiau ypatingą reikšmę turi būtent krūminiai dantys.
Tyrė grupė mokslininkų
Moksliniame žurnale „Springer“ paskelbtas Ispanijos ir JAV mokslininkų tyrimas, atskleidžiantis, kad turimų dantų skaičius susijęs su žmogaus gebėjimu gauti, įsiminti, o prireikus atgaminti tam tikrą informaciją, orientuotis laike, erdvėje ir savyje.
Straipsnio autoriai – septyni mokslininkai. Atliekant tyrimą jie naudojosi dviem itin plačiomis JAV nacionalinėmis sveikatos apžvalgomis, kuriose analizuojami iš viso 102 tūkst. asmenų sveikatos duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad atminties ir kitų pažintinių funkcijų prastėjimą lemia ne tik vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimo ir socioekonominis statusas, aukštesnis nerimo ir depresijos lygis, bet ir dantų neturėjimas. Kuo mažesnis burnoje esančių dantų skaičius, tuo labiau prastėja atmintis, tampa sunkiau sukoncentruoti dėmesį.
Nustatyta, kad ankstyvas dantų praradimas (jaunesnių nei 45 metų žmonių) susijęs su ryškesniais atminties ir dėmesio koncentracijos sutrikimais, kurių galima išvengti nuolat besirūpinant savo dantimis namuose bei apsilankant reguliariai pas odontologus.
Padeda užkirsti kelią Alzheimeriui
Straipsnyje paaiškinama, kaip burnos ir dantenų ligos susijusios su psichikos ligomis. Periodontitas (arba paradontozė) ir dantų netekimas yra susiję su pastaraisiais metais visame pasaulyje dažnėjančiais sutrikimais, kai žmogaus atmintis ir dėmesio koncentracija tampa prastesnės nei turėtų būti pagal amžių ir išsilavinimo lygį.
Tyrimu nustatyta, kad dantų netekimas gali turėti įtakos demencijos vystymuisi. Visų pirma, savo blogą darbą padaro Porphyromonas gingivalis bakterija. Ji sukelia periodontitą, tai yra kaulo tirpimą, dėl kurio ir netenkama dantų. Jei periodontitas negydomas, ši bakterija dauginasi ir per kraujotaką gali patekti į smegenis, sukelti neuronų degeneraciją, kuriai pasiekus kritinį tašką susergama Alzheimeriu. Siekiant užkirsti kelią Porphyromonas gingivalis bakterijai, labai svarbu reguliariai atlikti burnos higieną, o esant periodontitui – jį gydyti.
Pastebėta, kad asmenys, kurių burnos – visiškai bedantės, labiau rizikuoja patirti atminties sutrikimų. Visiškai neturintieji dantų dažniau ir stipriau susiduria su atminties ir painiavos problemomis nei tie, kurie tebeturi 20 ir daugiau dantų.
Kaip tai susiję su smegenų veikla?
Mokslininkai pasitelkė ir europinius duomenis. Remiantis jais, nustatyta, kad pacientų, kurių prarasti dantys buvo atkurti implantais ir protezais, protiniai gebėjimai yra geresni, palyginti su tais, kurie taip ir liko bedančiai. Įdomu tai, kad būtent krūminių dantų praradimas labiausiai neigiamai veikia atmintį. Šie dantys yra svarbiausi kramtant.
Kramtymas skatina kraujo tekėjimą į smegenis. Jei trūksta dantų, kramtoma silpniau, mažiau kraujo patenka į smegenis – mažiau deguonies gauna ir smegenų sritys, susijusios su atmintimi ir mokymusi. Nustatyta, kad apatinį žandikaulį, o tuo pačiu ir jame esančius krūminius dantis, judinančio svarbiausio ir galingiausio kramtymo raumens veikla gali suaktyvinti smegenų veiklą. Šis efektas panašus į fizinių pratimų.
Kiti tyrimai parodė, kad atminties prastėjimą lemia būtent kramtymo funkcijos praradimas. Nustatyta, kad kramtymas tiek natūraliais, tiek protezuotais dantimis teigiamai veikia atmintį.
Straipsnio autoriai daro išvadą, kad dantų išsaugojimas rūpinantis burnos sveikata padeda išsaugoti dėmesio koncentraciją ir gerai veikiančią atmintį. Teigiama, kad išsaugant nuosavus dantis arba laiku juos atkuriant galima išvengti su prastėjančia protine veikla susijusio asmenybės nuosmukio bei išsaugoti gebėjimą gyventi savarankiškai.
KOMENTARAS
Odontologijos klinikų tinklo „Šypsenos akademija“ burnos chirurgas Henrikas Rusilas:
„Springer“ žurnale paskelbtas solidus, didžiulės apimties tyrimas apie prarastų dantų ryšį su prastėjančia atmintimi. Atliktas daugelio tyrimų apibendrinimas – ištirta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Vis dėlto tai, ką rodo tyrimo išvados, yra svarbi, tačiau ne pagrindinė priežastis, kodėl reikia atkurti prarastus dantis.
Dantys atlieka keletą funkcijų. Svarbiausia – kramtymas. Nuo kramtymo priklauso mūsų virškinimas, o nuo jo – organizmo statybinių medžiagų (vitaminų, mineralų) pasisavinimas iš maisto. Praradus dantį ar keletą dantų tai sutrinka.
Antroji dantų funkcija yra veido kontūro minkštųjų audinių palaikymas. Mūsų žandai, skruostai laikosi atsirėmę į dantis – tai sukuria patrauklų estetinį vaizdą. O bedančių žmonių veido forma pasikeičia: smakras atsikiša, apatinis veido trečdalis pažemėja, žmogus atrodo susenęs ne pagal amžių.
Netekus net ir vieno danties, jei tai yra priekinis dantis, suprastėja žmogaus pasitikėjimas savimi, pradedama burną dangstyti ranka, slėpti šypseną. Nukenčia tokio žmogaus socialinis gyvenimas. Ir jei anksčiau danties praradimas buvo tarsi atleistinas dalykas, tai šiais laikais, dėl šiuolaikinės visuomenės keliamų aukštų estetinių reikalavimų tai tampa vis prasčiau toleruojama.
Taigi, praradus keletą dantų ir jų neatkūrus prastėja ne tik mąstymo, suvokimo funkcijos. Prastėja ir mūsų organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis, atsiranda socialinis atsiribojimas.
Funkcijos, prarandamos praradus nuosavus dantis, sėkmingai atkuriamos įsriegus implantą ir atkūrus dantį protezu. Dažnai pakanka ant išlikusios šaknies uždėti vadinamąjį vainikėlį arba atkurti dantį plombuojant. Tačiau ir danties implantacija šiais laikais yra tapusi visiškai kasdieniu reiškiniu.
Kalbant apie Porphyromonas gingivalis bakteriją ir Alzheimerį – šios bakterijos vaidmuo psichosomatinių susirgimų raidai yra viena šviežesnių temų, tačiau dabar vis dažniau pasitaikanti mokslinėse konferencijose.
Ką daryti, kad Porphyromonas gingivalis nepatektų į smegenis? Viskas labai paprasta. Žmogus turi rūpintis burnos higiena: valyti dantis, tarpdančius, naudoti vieno danties šepetėlius, tarpdančių šepetėlius, tarpdančių siūlą ir liežuvio valiklį. Be to, periodiškai lankytis pas burnos higienistą – taip dažnai, kaip jis rekomenduoja. Juk būtent burnos higienistas dažnai pamato tam tikrą problemą ir nukreipia pas reikiamą specialistą.
Dantų priežiūra svarbi nuo pat kūdikystės – pirmojo danties išdygimo. Deja, jei prausti vaiką nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų atrodo natūralu, tai valyti vos išdygusius vaikų pieninius dantukus tėvams neatrodo savaime suprantama. Dėl to jau ankstyvame amžiuje kyla nemažai problemų, kartais anksčiau laiko tenka pašalinti pieninius dantis, o tai užkuria visą odontologinių problemų ciklą. Vaikai turi lankytis pas odontologus nuo ankstyvos vaikystės. Be to, kaip jau minėjau, labai svarbi kasdienė burnos higiena. Kokias priemones jai naudoti, reikėtų pasitarti su šios srities specialistais, nes rinkoje yra labai įvairių priemonių ir ne visos jos efektyvios.
