Osteomedika, kineziterapijos klinika
Prorehab, MB
Ostemeda, reabilitacijos centras
Osteopatijos centras, UAB
Gijos Klinikos, AB „Ortopedijos technika“
Senjorų namai "Pušelė", VšĮ
Neurostudija, klinika
Kineziocentras, MB
Slaugyk.lt, UAB "Toksa"
Tapk sveikas, kineziterapijos, skausmo medicinos ir kūno estetikos klinika
Upės teka, individualių ugdymosi poreikių centras
MediPlius, slaugos priemonės neįgaliesiems, UAB
Augu pozityviai, VšĮ
Oxy klinika, hiperbarinės deguonies terapijos klinika
Gydančių rankų prisilietimas, MB
Palangos gintaras, vaikų reabilitacijos sanatorija, VšĮ
Manualinės medicinos klinika, UAB
Sveikatos lašas, fizinės medicinos ir reabilitacijos centras
RK Medicus, UAB
REVU CLINIC Kaunas
Reabilitacija – kelias atgal į kokybišką gyvenimą: kada ji reikalinga ir ką verta žinoti?
Judėti be skausmo, kvėpuoti laisvai, grįžti prie įprasto gyvenimo – visa tai gali sugrąžinti tinkama reabilitacija
Daugeliui žmonių reabilitacija asocijuojasi su gydymu po rimtos traumos ar sudėtingos operacijos. Ir nors tokiais atvejais ji tikrai būtina, iš tiesų reabilitacija – daug platesnė sąvoka. Ji padeda ne tik sveikti, bet ir iš naujo mokytis judėti, stiprinti organizmą ar prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo realybės.
Ar žinojote, kad reabilitacija gali padėti ir tiems, kurie jau kurį laiką gyvena su lėtiniais nugaros ar sąnarių skausmais? Ar tiems, kuriems po ligos sunku vėl pradėti kvėpuoti giliai, vaikščioti be nuovargio, ar net sugrįžti prie kasdienių darbų?
Kada prireikia reabilitacijos?
Reabilitacija gali būti reikalinga įvairiais gyvenimo etapais – tiek netikėtai po traumos ar operacijos, tiek ilgainiui, kai tam tikri negalavimai pradeda riboti kasdienį gyvenimą. Tai nėra vien tik fizinis atsistatymas – tai ir kelias į didesnį savarankiškumą, sklandesnį judėjimą bei geresnę gyvenimo kokybę.
Dažniausios situacijos, kai skiriama reabilitacija
- Po traumų
Pvz., lūžus kaului, patyrus raiščių patempimą ar po sąnario išnirimo. Net ir nedidelė trauma gali sukelti ilgalaikius pokyčius, jei organizmas negyja tinkamai.
- Po chirurginių operacijų
Ypač ortopedinių (klubo, kelio sąnario keitimo), stuburo ar neurologinių operacijų. Reabilitacija padeda greičiau atgauti judesių laisvę ir raumenų jėgą.
- Po insulto ar infarkto
Tai viena svarbiausių reabilitacijos sričių – nuo jos priklauso, kiek žmogus atgaus kalbos, judėjimo, mąstymo ir savitarnos gebėjimus. Kuo anksčiau pradedama reabilitacija, tuo didesnė tikimybė pasiekti gerų rezultatų.
- Sergant lėtinėmis ligomis
Tokios ligos kaip osteochondrozė, artritas, lėtiniai nugaros ar sąnarių skausmai, kvėpavimo ar širdies veiklos sutrikimai – visos jos dažnai reikalauja nuolatinės arba periodinės reabilitacijos.
- Po sunkių infekcijų ar ilgo gulėjimo
Net ir iš pažiūros „išgydyta“ liga (pvz., COVID-19) gali palikti silpnumą, kvėpavimo ar judėjimo sunkumų. Reabilitacija padeda palaipsniui grįžti prie įprasto ritmo.
- Vaikams ir senjorams
Vaikams reabilitacija padeda vystytis taisyklingai, o vyresnio amžiaus žmonėms – išlaikyti mobilumą, savarankiškumą ir gyvenimo džiaugsmą.
Kokios reabilitacijos rūšys egzistuoja?
Reabilitacija nėra vien masažai ar mankštos – tai platus paslaugų spektras, apimantis tiek fizinį, tiek emocinį žmogaus atsistatymą. Kiekvieno žmogaus situacija – unikali, todėl reabilitacijos planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į diagnozę, sveikatos būklę ir tikslus.
Fizinė reabilitacija
Tai pati dažniausia ir plačiausiai taikoma reabilitacijos rūšis. Į ją dažniausiai įeina:
- Kineziterapija – individualios ar grupinės gydomosios mankštos, stiprinančios raumenis, lavinančios pusiausvyrą, koordinaciją ir atstatančios judesių laisvumą.
- Fizioterapija – gydymas įvairiomis fizinėmis priemonėmis (elektrostimuliacija, ultragarso terapija, šiluma, šviesa ir kt.).
- Gydomieji masažai – padeda mažinti įtampą, gerina kraujotaką, mažina skausmą ir atpalaiduoja raumenis.
Ergoterapija
Šios srities specialistai padeda žmogui iš naujo prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo – išmokti vėl apsirengti, pasigaminti maisto ar naudotis įrankiais, kai tam trukdo liga ar negalia.
Ergoterapija ypač svarbi po neurologinių sutrikimų, pvz., po insulto ar esant motoriniams sutrikimams.
Psichologinė ir emocinė reabilitacija
Fizinė sveikata – tik dalis visumos. Ilga liga, trauma ar gyvenimo pokyčiai dažnai paveikia ir emocinę būklę. Psichologai bei psichoterapeutai padeda žmogui priimti naują realybę, įveikti baimes, nerimą ar motyvacijos trūkumą.
Kartais skausmas ar vangumas būna ne tik fizinis – todėl emocinis palaikymas gali būti toks pat svarbus kaip ir mankštos.
Socialinė ir profesinė reabilitacija
Tai pagalba žmonėms, kurie po ligos ar traumos siekia grįžti į darbą ar visuomeninį gyvenimą. Gali būti taikoma mokymo programos, darbo aplinkos pritaikymas ar net socialinių įgūdžių lavinimas.
Kaip atrodo reabilitacijos procesas?
Reabilitacija nėra vienkartinė procedūra – tai nuoseklus procesas, kuris vyksta etapais, remiantis individualiu planu. Kiekvienas pacientas yra skirtingas, todėl svarbu, kad reabilitacija būtų pritaikyta būtent jam: pagal sveikatos būklę, tikslus, fizines galimybes ir net psichologinę savijautą.
1. Pradžia – gydytojo konsultacija ir įvertinimas
Pirmas žingsnis – gydytojo reabilitologo ar šeimos gydytojo konsultacija. Ji padeda:
- įvertinti esamą būklę,
- nustatyti problemos priežastis,
- suformuluoti aiškius tikslus: pvz., sumažinti skausmą, atgauti raumenų jėgą, pagerinti kvėpavimą ar judėjimą.
Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus reabilitacijos planas.
2. Procedūrų planavimas ir pradžia
Į reabilitaciją dažniausiai įtraukiami keli skirtingų sričių specialistai: kineziterapeutas, ergoterapeutas, masažuotojas, psichologas. Priklausomai nuo poreikio, skiriamos:
- gydomosios mankštos,
- fizioterapijos procedūros,
- masažai,
- kvėpavimo pratimai,
- psichologinės konsultacijos.
Procedūros gali būti atliekamos ambulatoriškai (kai pacientas atvyksta į gydymo įstaigą tam tikroms valandoms) arba stacionare (kai reabilitacijos metu pacientas gyvena gydymo įstaigoje).
3. Trukmė ir intensyvumas
Reabilitacijos trukmė labai priklauso nuo individualios situacijos – kai kuriems užtenka kelių savaičių, kitiems ji trunka mėnesiais. Svarbiausia – nuoseklumas ir tęstinumas.
Pirmuosius pokyčius dažnai galima pajusti jau po kelių užsiėmimų, tačiau ilgalaikiai rezultatai pasiekiami tik dirbant reguliariai.
4. Tęstinumas ir savarankiškas darbas
Reabilitacijos procesas dažnai nesibaigia paskutine procedūra klinikoje. Pacientas gauna rekomendacijas, kaip tęsti pratimus namuose, kokį fizinį krūvį pasirinkti ir kaip palaikyti pasiektus rezultatus.