Klausk gydytojo

Klausimas ir atsakymas bus publikuojami šiame tinklalapyje.
Labai prašytume rašyti klausimus be rašybos klaidų.
Kristina Ušackienė (UAB „Panerio klinika“)

Psichologė, atsakys į klausimus apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų emocinę savijautą (nerimą, depresiją, baimes, paniką ir kt.), savivertę, vaikų – tėvų tarpusavio santykius ir auklėjimą, prieraišumą, vaikystės traumas, įvaikintų/globojamų vaikų emocijų ir elgesio ypatumus.

Psichologė Kristina Ušackienė dirba privačioje klinikoje UAB „Panerioklinika“ bei VGC “Pastogė“. Konsultuoja paauglius ir suaugusius, poras. Veda saves pažinimo, sapnų analizės, filmų terapijos grupes.Psichologė remiasi egzistencinės terapijos principais, taiko naratyvinės, kognityvinės terapijos metodus, gali taikyti dailės terapijos elementus.

Išsilavinimas:
1995-1999m.VDU įgytas psichologijos bakalauras.
1999-2001m. VDU įgytas sveikatos psichologijos magistro laipsnis.
2015m. ir 2016m. stažuotės Norvegijoje (sisteminis šeimos konsultavimas, naratyvinė terapija).
Nuo 2014m. priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.
Kiekvienais metais keliu savo profesinę kvalifikaciją dalyvaudama įvairiuose seminaruose ir konferencijose.

Darbo patirtis:
1999 m – 2002 m VĮ “Valkininkų sanatorija”, psichologė
2002 m – iki dabar VGC “Pastogė”, psichologė
2006 m – iki dabar PPKC, psichologė, lektorė
2012 m – iki dabar UAB “Panerioklinika, psichologė
 
UAB  ”Panerio klinika”
Panerių g 79, Kaunas
+370 687 38049
 

Klausimai ekspertui:

Visos temos

Nuo: Deimantė
2021-03-19
Laba diena. Norėjau paklausti, ar įmanoma, jog dusulys yra susijęs su psichologine būkle. Man 21, gyvenimo tempas itin įtemptas. Turiu liguistą baimę susirgti, taip pat kasdien patiriu stiprų nerimą be priežasties. Būtent neseniai ir atsirado tam tikrų simptomų, kurių labai išsigandau, o dar prie to pradėjo ir dusinti. Dusulys nenuolatinis, tai išnyksta tai vėl atsiranda, kartu skauda ir krūtinę, kamuoja nestiprus kosulys. Kadangi turiu astmą, turiausi ir dėl šito, dariausi spirometriją, viskas puiku. Tačiau dusulys liko. Vieną dieną jo visiškai nejaučiu, kitą dusina, tada panika ima, ir toks užburtas ratas.... ar galėtų šie kvėpavimo sutrikimai būti psichologinės kilmės?

Labas vakaras,

Ačiū už klausimą. Tikrai negaliu diagnozuoti. Tačiau dusulys gali būti psichologinės kilmės. Neretai būna prie panikos atakų arba užspaustų, neišsakytų emocijų (dažnai pykčio).

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kanidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Ingrida
2021-03-18
Laba diena,norejau paklausti,daukrytei 6metai pries pora menesiu pradejo skaudeti ir kartiu ,suktis galvyte,kartais is ryto kartais vakare uzeina,jokiu kitokiu simptomu nera,kartais uzeina i savaite karta ,buna dvi savaites gerai viskas,galvos skausmas praeina ramiai atsigulus uzmerkus akytes uztenka paguleti minute laiko arba isejus i gryna lauka viskas praeina.kas tai galetu buti?

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Ar paskutiniu metu Jūsų šeimoje buvo kokių nors reikšmingų įvykių (gyvenamosios vietos pokyčiai, netektys, skyrybos ir kt.), į kurias galėtų reaguoti dukrytė? Vis dėlto, pirmiausiai rekomenduoju užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, kuri nuspręs, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, galbūt nusiųs pasikonsultuoti pas vaikų neurologą. Neradus biologinių galvos skausmo priežasčių, galima svarstyti apie psichosomatinio pobūdžio negalavimus. Tačiau pirmiausiai turi atlikti medicininiai ištyrimai.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Edita
2021-02-27
Sveiki,norėjau pasiteirauti ką daryti tokioje situacijoje ir kaip išbristi iš viso to ir pagaliau viską pamiršti ,bes tai trugdo asmeniniam gyvenimui.Situacija tokia: Prieš 10 metu mirė mano geriausias draugas (man tuo metu buvo tik 11m. kaip ir jam ) Jis pasikorė .Savižudybės diena jis man pasiūlė eiti į biblioteką ,aš nesutikau pavėlavau kad mama namų ruošos darbu davė ,tačiau po poros val. turėjom eiti į pamokėles (del komunijos) paskambino mama man kad nueičiau pas Deivida (mano geriausia drauga) nuėjau niekas neatidarė durų tad užėjau į jų kita butą o ten jis sėdi nulenkes galva nesupratus kas įvyko užėjo jo tetis sako ten nieko nėra eik iš čia kažką tokio panašaus ,nusileidau žemyn pasiėmiau kuprine ir nuzigiavau iki vienuolyno kur vyko pamokėles .Po pamokėlių grįžau namo nuėjau į savo kambarį po keletos minučių atėjo tetis sako Deividuko nebera sakau kaip tai sako va taip vat...išbėgau į lauką nes pamačiau kad jo sesuo visa apsiašarojusi atvažiavo ir kaip tik tuo metu žmones kažkokiam apvalkale išneša jo kūną ..po keliu dienų įvyko sarvojimas ir po to laiduotuves...ilgai negalėjau atsigauti ... bet po to kažkaip pripratau kad jo nebera ..jam ten geriau nei čia ..t.t. tačiau per jo gimtadienį ar jo mirimo dieną,vis sapnuoju jį kad kodėl manęs neišgelbėjai juk galėjai t.t. pradžioje sapnai tiek negazdindavo jis sėdėdavo šalia manęs prie lovos ir tiesiog kalbėdavo sapne su manim šypsojosi ... bet štai po 10m nuo jo mirties pasidarė tiesiog baisu ,negaliu užmigti ypač šiuo metu prieš jo gimimo diena sapnai tapo košmarais matau ta vaizdą kuomet pamačiau ji tada mirties diena sėdinti nuleidusi galva ,tačiau jis staiga vis atsisuka atsikeliu visa šlapia išpilta prakaito su ašarom akyse..žinoma pati save labai kaltinu kad per mane jis nutraukė savo gyvybe juk galėjau ji išgelbėti ...jis buvo man labai brangus žmogus ..nuo mažens su juo užaugau ...dar jo sesuo ir mano sesuo mus suvedė buvo netikros vaikiškos vestuves pirmas bučinyd ir pnš.jo tėvai bei mano taip pat juokaudami vadindavo mus žentais nes visada budavom kartu neišsiskiriami draugai ..Dabar gyvenu su draugu jau ilga laiką tačiau tie košmarai ir visa kita trugdo pasidariau jautri garsam,įvairiems žodžiams,balso tonui ,veiksmams ,negaliu nei pati miegoti nei partneriui duodu ..ką daryti?

Laba diena, Edita,

Ačiū už klausimą. Iš tiesų patyrėte traumuojantį įvykį, kuris paliko pėdsaką tikriausiai visam gyvenimui. Psichoterapinės pagalbos dėka dažnai galima pereiti per traumines patirtis, kad jos taptų praeitimi, vis mažiau emociškai jaudinančia kasdienybėje. Tačiau daliai žmonių tie prisiminimai išlieka. Vis dėlto, jei jie kartotųsi rečiau, jei sukeltų ne tokius intensyvius jausmus - ir tai būtų rezultatas. Kai kuriems žmonėms padeda atsisveikinimo ritualai - laiško parašymas, kapų lankymas ar kažkas, kas jums asmeniškai svarbu su tuo žmogumi. Bet kokiu atveju - neturite prisi


daugiau...

Laba diena, Edita,

Ačiū už klausimą. Iš tiesų patyrėte traumuojantį įvykį, kuris paliko pėdsaką tikriausiai visam gyvenimui. Psichoterapinės pagalbos dėka dažnai galima pereiti per traumines patirtis, kad jos taptų praeitimi, vis mažiau emociškai jaudinančia kasdienybėje. Tačiau daliai žmonių tie prisiminimai išlieka. Vis dėlto, jei jie kartotųsi rečiau, jei sukeltų ne tokius intensyvius jausmus - ir tai būtų rezultatas. Kai kuriems žmonėms padeda atsisveikinimo ritualai - laiško parašymas, kapų lankymas ar kažkas, kas jums asmeniškai svarbu su tuo žmogumi. Bet kokiu atveju - neturite prisiimti atsakomybės už draugo mirtį. Kažkas jo gyvenime buvo nepakeliamai skausmingo. Net jei tą dieną būtumėte galėjusi eiti kartu į biblioteką, greičiausiai būtų kita diena, kuomet nebūtumėte galėjusi ateiti. Turite vaikystės draugą savo širdyje - toks jis ir liks. Tačiau šiuo metu yra kitas žmogus, su kuriuo kuriate savo gyvenimą. Linkiu gero kelio kartu.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Laurynas
2020-12-29
Laba diena,

Koks, Jūsų nuomone, yra efektyviausias generalizuoto nerimo (nukreipto grynai į panikos atakos baimę) gydymo būdas? Ar šį sutrikimą galima išgydyti medikamentais + psichoterapija, ar pakanka vien tik psichoterapijos? Ar siūlytumėte rinktis KET ar psichodinaminę paichoterapiją? Ar teko susidurti su atvejais kai nerimas išnyksta, pavyzdžiui, žmogui pakeitus darbą ar sritį?

Iš anksto dėkoju.

Laba diena, Laurynai,

Ačiū už klausimą. Jeigu nerimas yra labai stiprus ir žymiai apsunkina kasdienį funkcionavimą, tuomet medikamentinis gydymas gali padėti mažinti nuolatinę įtampą dėl nerimo. Tačiau tai sprendžia gydantis gydytojas psichiatras. Dirbant su panikos atakomis rekomenduojama KET, kuri yra trumpalaikė, orientuota į simptomų mažinimą. Kalbant apie tai, ar nerimas išnyksta žmogui pakeitus darbą ar sritį, jei pats darbas ar sritis buvo frustruojanti, o pakeitus - nebefruostruojanti, tuomet gali išnykti (iš patirties iškyla vaizdiniai apie vyresnių klasių moksleivius, patiriančiu


daugiau...

Laba diena, Laurynai,

Ačiū už klausimą. Jeigu nerimas yra labai stiprus ir žymiai apsunkina kasdienį funkcionavimą, tuomet medikamentinis gydymas gali padėti mažinti nuolatinę įtampą dėl nerimo. Tačiau tai sprendžia gydantis gydytojas psichiatras. Dirbant su panikos atakomis rekomenduojama KET, kuri yra trumpalaikė, orientuota į simptomų mažinimą. Kalbant apie tai, ar nerimas išnyksta žmogui pakeitus darbą ar sritį, jei pats darbas ar sritis buvo frustruojanti, o pakeitus - nebefruostruojanti, tuomet gali išnykti (iš patirties iškyla vaizdiniai apie vyresnių klasių moksleivius, patiriančius patyčias. Jiems perėjus į mokyklas, kuriose draugiška atmosfera, nerimas praėjo). Bet jei problema yra pačiame asmenyje, tuomet ir pakeitus darbą ar sritį, problemos gali atsikartoti. Šiuo atveju efektyvi gali būti ir sichodinaminė terapija. Tik ji paprastai trunka ilgiau.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Akvile
2020-12-14
Sveiki. Kaip susitaikyti su esama situacija? Esu nusivylusi gyvenimu. Pavasarį susirgau nerimo sutrikimu, praėjau labai sunkius 4 mėnesius, įveikiau nerimą, panikos atakas, įvairias fobijas, vėl pradėjau pasitikėti savimi. Šiuos 5 mėnesius dar niekada nesijaučiau tokia laiminga, nes pagaliau išmokau suvaldyti blogas mintis ir nerimą. Deja, viskas greitai baigėsi. Įsimylėjau, ir deja, be atsako. Kadangi daug nebendravome, tarsi susikūriau jo charakterį, kuris nuo realybės tikriausiai labai skiriasi. Dėjau daug vilčių, bet matau, kad joms išsipildyti nelemta. Su šitu faktu nesusitaikau... kad ir kaip kvailai skambėtų, jaučiuosi taip, lyg būtume ištikrųjų turėjusi santykius, nes esu sugniuždyta. Dėl to jaučiuosi labai silpna, be to, kas man trugdo labiausiai, nuolat užklumpantis nerimas, jog niekada jo nepamiršiu. Kai pradedu apie tai galvoti, tiesiog apima panika. Nesuprantu, kodėl vos gyvenimui pagerėjus jis vėl ima smukti žemyn. Atrodo, jog man kažkas negerai, lyg būčiau pats silpniausias žmogus žemėje, nes taip jaučiuosi dėl paprastos meilės be atsako. Kas man? Nesuprantu, kaip sau padėti . Ačiū

Laba diena, Akvile,

Ačiū už klausimą ir pasidalinimą savo istorija. Tikrai džiaugiuosi, kad prieš keletą mėnesių pavyo įveikti nerimą, panikos atakas. Tačiau įsimylėjimo situacija atskleidžia naujus sunkumus, kurie susiję su Jūsų asmenybe: kokį charakterį susikūrėte? Kaip jaučiatės, kai vyksta ne pagal Jūsų scenarijų? Kiek priimate kitą? Kiek Jūsų savivertė priklauso nuo kito asmens? Ir kt. Šiems klausimas atsakyti ir geriau suprasti save tikrai reikia laiko. Jei užmezgėte su savo psichologu ar terapeutu ryšį, rekomenduočiau kreiptis į jį ar ieškoti specialisto tęsti darbą su savimi.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: XXX
2020-12-08
Laba diena. Vieną dieną pasireiškė staigus širdies plakimas ir prakaitavimas, vėliau dešinės rankos skausmas. Kardiologo konsultacijoje viskas gerai, be pakitimų. Šiuo metu šąla galūnės (rankos ir kojos), dilgčioja dešinė ranka ypatingai po nakties būna kaip nejautrumas rankos, užeina širdies plakimas, kūno virpėjimas, galvos svaigimas. Ar tai gali būti panikos ataka? Šie simptomai kartojasi kas dien.

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Taip, didelė tikimybė, kad tai panikos atakos požymiai, nes medicininiai tyrimai nerodo kitų sutrikimų. Grėsmės gyvybei nėra. Tačiau rekomenduotina psichologo ar psichoterapeuto pagalba.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Ernesta
2020-10-20
Sveiki. Esu po onkologines ligos jau eina 7 metai, man 20 metu. Liga buvo 4 stadijos žinoma dabar viskas gerai, bet man vis dar sunku su tuo susitaikyti, nes ir po visko man neauga plaukai kaip ankščiau, nera menstruacijų, turiu truputi sutrikimų su pusiausvyra ir tai mane slegia su tėvais nelabai bendrauju. Aš esu labai uždari ir gan dažnai verkiu buna kažka skauda negaliu pasitarti su šeimos nariais nes tuo pat išvadins skaudulių, nes gan dažnai kas nors skauda ir as dėl to pradedu stresuoti. Gal ka nors patarsite ka daryti?

Laba diena, Ernesta,

Ačiū už klausimą ir pasidalinimą savo istorija. Iš vienos pusės galite pasidžiaugti, kad nepaisant pradžioje diagnozuotos 4-os stadijos, šiuo metu yra gerai. Iš kitos pusės liekamieji reiškiniai neleidžia pilnai džiaugtis, patiriate skausmus. Iš Jūsų laiško suprantu, kad dėl ligos labai užsidarėte. Tuo pačiu iš artimiausios aplinkos nesulaukiate norimo supratimo ir palaikymo. Jūsų atveju galėtumėte pabandyti rasti panašią patirtį turinčių asmenų grupę (tinka tiek gyvai, tiek virtualiai). Taip pat galėtų padėti ilgalaikė psichoterapija, kur galėtumėte atvirai dalintis, kaip jaučiatės, ką išgyvenate.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Violeta
2020-10-12
Laba diena,
Ar vitamino D trūkumas gali būti nerimo priežastis? Man jau kelis mėnesius jaučiasi nerimas, ypač viešose vietose. Jaučiasi galvos svaigimas, oro trūkumas. Trūksta energijos, nesinori smarkiai dirbti. Kiek bijau eiti į parduotuves (ir dėl viruso, ir dėl galvos svaigimo baimės). Man praeitais metais buvo vitamino D trūkumas, todėl pamaniau, kad nepakenks, jeigu ir šiais metais jo kiek išgersiu. Taip atrodo, kad tą dieną, kai pradėjau jį gerti (panašiai prieš savaitę) mano galva "tapo šviesesnė" (nežinau, kaip aiškiau paaiškinti), pasitaisė kiek nuotaika. Penktadienį dariau kraujo tyrimą ir pasirodo, kad man iš tikrųjų labai trūko vitamino D. Ar tai gali būti mano nerimo priežastis? Ar vitamino D trūkumas sukelia depresiją/nerimą/baimes?
Man šiuo metu yra 18 metų.

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Vitaminas D yra labai reikalingas organizmui, bendrai imuninei sistemai. Galbūt tai lėmė silpnumą ir iš to kilo baimės. Tačiau depresijai/nerimui/baimėms gali įvairių priežasčių.

Pagrbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Kotryna
2020-10-08
Sveiki, kartais jaučiu didelę šilumą veido srityje. Galūnės dažnai būna vėsios. Man 26, kraujospūdis žemas, turiu psichologinių bėdų, nerimas ir visa kita. Taip pat kamuoja gumulo jausmas. Kaip save nuraminti. Ir ar minėti simptomai, šiluma veido srityje ir gumulas gerklėje tikėtini psichologinėms problemoms? Ačiū.

Laba diena, Kotryna,

Ačiū už klausimą. Pirmiausiai dėl minėtų simptomų pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Žiūrint iš psichologinės pusės, gumulo jausmas pasitaiko gana dažnai, kai turime užgniaužtų emocijų, dalykų, apie kuriuos nesinori ar baisu kalbėti. Dažnai tai pykčio jausmas, nuoskaudos ir pan. Galbūt šiluma veide taip pat su tuo susijusi. Tad jei medicininės patikros metu bus nenusdtatyta biologinės kilmės sutrikimų, rekomenduočiau kreiptis psichologinės pagalbos.

Pagarbiai, psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Violeta
2020-10-05
Labas vakaras,
Noriu tik paklausti, kaip man nustoti išsigalvoti ligas ir pasitikėti labiau savimi? Šių metų pradžioje viskas man buvo gerai, sugebėjau susitvarkyti kambarį, išvažiuoti į miestą ir pagaminti vakarienę ir net nepavargdavau. Po to birželio mėnesį aš pradėjau laikyti vairavimo egzaminus, man reikėjo rauti 2 dantis, na, visas mėnuo buvo pilnas stresuojančių kelionių. Paskutinio egzamino metu man baisiai drebėjo rankos, kažkaip "bangavo", svaigo galva. Po egzamino kojos jautėsi kaip makaronai, negalėjau pasikelti iš lovos. Ir taip prasidėjo galvos svaigimas ir baimės - tik atsisėdu, noriu nueiti kur nors, tai svaigsta galva, darosi silpna. Reikia kažkur išvažiuoti - iškart pykina. Iš pradžių galvojau, gal kokios medžiagos trūksta, magnio ar geležies, bet kraujo tyrimai geri. Nesinori išeiti iš kambario, sunkiau pasidaryti vakarienę, nes trūksta oro, darosi silpna. Kankina kaltės jausmas, nes nieko produktyvaus jau kelis mėnesius normaliai negaliu padaryti. Rugsėjį turėjau eiti į mokyklą, bet pamokos metu lenda tokios mintys "kas bus, jeigu dabar nuaplsi? Ką pagalvos klasiokai? Būtų gėda" ir pan. Negalėjau išsėdėti visos pamokos, praleidinėjau pamokas. Šiuo metu lankausi pas psichiatrą, bet taip atrodo, kas man trūksta su juo laiko pilnai pasakyti savo problemas, išsikalbėti. Jis atliko pschichologinį tyrimą ir nustatė, kad man kaip ir yra depresija ir išrašė vaisto trittico. Grįžusi namo pamačiau to vaisto šalutinius efektus ir vėl išsigandau, kad man jie nepasireikštų. Taip dažnai būna - pamatau filmą ar serialą, kuriame miršta ar kenčia žmogus, ir pradedu bijot, kad man taip neatsitiktų. Bijau išeiti viena į parduotuvę, kad nenualpčiau. Galiausiai suprantu, kad tai yra savęs įtikinimas, bet man tiesiog sunku apie tokius dalykus paprasčiausiai negalvoti. Kai žaidžiu žaidimus, užsiimu kokia veikla, mažiau galvoju, tai ir pačiai ramiau, atrodo, ir svaigimas visi dingo, bet tada kaip ir prisimenu "pala, aš neturėčiau dabar nervintis?" Gal pasiūlėtumėte kokių metodų? Aš jau bandžiau meditaciją, bet ji padėjo tik laikinai. Man gerti psichiatro išrašytus vaistus? Man dabar yra 18 metų.
Ačiū

Laba diena, Violeta,

Ačiū už klausimą ir išsamų problemos pateikimą. Panašu, kad Jūsų sunkumai tikrai psichologinio pobūdžio. Depresijos atveju efektyviausia, kai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija. Jūsų atveju rekomenduotina ilgalaikė, t.y. kuri truktų bent metus laiko. Jos metu galėsite kartu su specialistu patyrinėti nerimą keliančias situacijas, pabandyti suprasti, kas įvyko paskutinio egzamino metu, kaip tai paveikė nuostatas apie savo gyvenimą. Svaigimas ir nenoras nieko daryti gali būti kaip apsauga nuo veikos, kur gali nepasisekti, kur nesate tikra, ar pavyks.


daugiau...

Laba diena, Violeta,

Ačiū už klausimą ir išsamų problemos pateikimą. Panašu, kad Jūsų sunkumai tikrai psichologinio pobūdžio. Depresijos atveju efektyviausia, kai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija. Jūsų atveju rekomenduotina ilgalaikė, t.y. kuri truktų bent metus laiko. Jos metu galėsite kartu su specialistu patyrinėti nerimą keliančias situacijas, pabandyti suprasti, kas įvyko paskutinio egzamino metu, kaip tai paveikė nuostatas apie savo gyvenimą. Svaigimas ir nenoras nieko daryti gali būti kaip apsauga nuo veikos, kur gali nepasisekti, kur nesate tikra, ar pavyks. Galima patyrinėti, kaip reaguojate susidūrusi su nesėkmėmis, ką Jums tai reiškia? Rekomenduojame susikurti dienos rutiną, įtraukiant ir fizinę veiklą (priklausomai nuo to, kas patinka). Taip pat galite grįžti prie meditacijų. Jūsų atveju tiktų Kalno meditaciją, kurią galite rasti Kauno visuomenės sveikatos biuro tinklapyje: kaunovsb.lt/data/public/uploads/2018/01/kalno-pratimas.mp3

Pagarbiai, psichilogė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Airida
2020-09-12
Sveiki. Sergu generalizuotu nerimo sutrikimu, todėl betkoks sunkumas man sukelia mintį: o jeigu dabar man pasidarys taip blogai, kad nebepajėgsiu atsitiesti? Tiksliau, nerimas kad nerimausiu. Manyčiau, net ne pati situacija tiek sukelia nemalonumus kiek ta mintis, jog tu silpna ir gal neištversi. Neįsivaizduoju, kaip ištverčiau netektis ar nelaimes. Vakar pas mane šeimoje vienam žmogui, turinčiui isterinius epizodus pasidarė labai blogai, ir iškarto man mintis: o Dieve, kaip dabar bus, gal dabar aš sudepresiosiu, gal man dabar jau viskas... na ir žinoma kad po šitų minčių tas nerimas ateina. Kaip šitą mintį pakeisti ir patikėti, kad gal nesu silpna? Ačiū

Laba diena, Airida,

Ačiū už klausimą. Nerimas yra baimės apie tai, ko mes nežinome. Toks paradoksas: bijau, tačiau iš tiesų negaliu paaiškinti, ko bijau. Jūsų atveju baisu, kad esant tam tikrai situacijai galite nebesukontroliuoti savęs, nesate tikra, ar susitvarkysite. Pirmiausiai, mes visi nesame apsaugoti nuo įvykių, kurie mums nutiks ateityje. Greičiausiai tikrai susidursime su artimų žmonių netektimis. Ir tai yra sunkus išgyvenimas. Iš tiesų negalima tam pasiruošti tiek, kad įvykis nejaudintų. Netekties skausmas yra procesas, kurį teks įveikti. Tačiau nepamirškite, kad tokiais atvejais neprivalote visko padaryti pati. Visuomet galite kreiptis profesionalios pagalbos.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalotinės krypties kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Vytautė
2020-08-26
Sveiki. Galbūt man padėsite. Turiu diagnozuotą nerimą, su kuriuo eina stipri disociacija, tiksliau, derealizacija. Dažnai pasijaučiu netikrai, o tuomet suima panika, jaučiuosi lyg prieš panikos ataką. Deja, yra vienas dalykas, kuris tik dar labiau tai sunkina. Aš labai labai daug svajoju. Manau, turiu tokį sutrikimą, kai svajojama perdaug. Ilgai įsijaučiant į tas svajones ir prasideda disociacija. Vis ir vėl pradedu, nes galvoju, kad jau daugiau taip nebebus, tai minutei atsipalaiduoju, bet nerimas, kad imsiu visko nebeatskirti nuo realybės užeina, ir toks užburtasis ratas... lankau psichologą, ji patikino, kad šizoidinių ryšių pas mane tikrai nėra, jog nebus taip kad nebeatskirsiu realybės, ir tai tikrai nerimas, bet kiekvieną kartą užėjus tam baisiam netikrumo jausmui išsigastu, kad išprotėsiu. Kuo labiau nerimauju, tuo viskas stiprėja. Kaip kontroliuoti tą skraidymą padebesiais? Tiesiog bijau perdaug įsisvajoti. Imu nuolat kontroliuoti visas savo mintis, dar užklumpa pnesinio kompulsinio sindromo simptomai, ir jau tada dviguvai... su nerimu kaip ir išmokau susidoroti, tačiau disociacijos visdar labai bijau, gal jau tikrai prieš kokią rimtą psichinę ligą man šitaip? Ačiū

Laba diena, Vytaute,

Ačiū už klausimą. Disociacijos dažnai yra kaip pasekmė anksčiau patirtų trauminių įvykių. Galbūt ir Jūsų atveju yra priežasčių, dėl ko prasidėjo disociacijos? Ar gali taip būti, kad ir svajojimas atsirado siekiant kompensuoti nesėkmes ar sunkumus? Galbūt iš tiesų kartais sunku priimti realybę su savo reikalavimais, pareigomis, žmonėmis, su kuriais tenka susidurti? Tarsi norėtųsi nuo kažko pabėgti. Galbūt "skraidymas padebesiais" ir yra tas pabėgimas (kartais bėgama ne nuo dabartinių įvykių, o praeities). O gal svajojimas padeda pamatyti save tokią, kokia norėtųsi būti?


daugiau...

Laba diena, Vytaute,

Ačiū už klausimą. Disociacijos dažnai yra kaip pasekmė anksčiau patirtų trauminių įvykių. Galbūt ir Jūsų atveju yra priežasčių, dėl ko prasidėjo disociacijos? Ar gali taip būti, kad ir svajojimas atsirado siekiant kompensuoti nesėkmes ar sunkumus? Galbūt iš tiesų kartais sunku priimti realybę su savo reikalavimais, pareigomis, žmonėmis, su kuriais tenka susidurti? Tarsi norėtųsi nuo kažko pabėgti. Galbūt "skraidymas padebesiais" ir yra tas pabėgimas (kartais bėgama ne nuo dabartinių įvykių, o praeities). O gal svajojimas padeda pamatyti save tokią, kokia norėtųsi būti? Būtų lengviau atsakyti žinant svajonių turinį. Jeigu taip, apie tai verta kalbėtis su savo psichologe, paieškoti giluminių priežasčių. Dar viena svarbi tema - baimė išprotėti. Galite sau užduoti klausimą, kas blogiausio galėtų nutikti, jei atsitiktų taip, kaip įsivaizduojate? Tą galėtumėte padaryti kartu su psichologe.

Tikrai puiku, kad lankotės pas psichologę, kad išmokote sau padėti esant nerimui. Svarbiau ne sau pažadėti, kad "daugiau taip tikrai nebus", nes nežinome, ar tikrai. Žinoma, pozityvo reikia, tačiau ne mažiau svarbu išmokti sustabdyti prasidėjusį "uždarą ratą", padėti sau, kai užeina nerimas ar panikos atakos.

Pabaigoje noriu atkreipti dėmesį, kad diagnozes nustato gydytojai psichiatrai.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Julia
2020-08-06
Sveiki, man atrodo as sergu išsiskyrimo sindromu ( jeigu tiks yra). Nuo vaikystes bijodavau išsiskirti su tėvais, stovyklos, išvykos, labai norėdavau išvažiuoti, bet labai pergyvendavau, kad reikia išsiskirti, verkdavau jeigu žinidavau, jeigu nors ir trumoam trks išsiskirti. Dabar turiu savo vaikus, labai noriu juos palikti seneliams, bet artėjant išsiskyrimo momentui ( nors tikrai žinau, kad vaikai bus laimingi ir nieko jiems netruks), pradedu nerimauti, ašaros liejasi, įsiskausta galva, pradedu vemti. Nerimas tęsiasi parą iki kol atiduodu vaikus. Tuomet viskas atslūgsta. Aš nebežinau, kaio man save suvaldyti, nes gėda ir prieš save ir vaikus. Vaistai nereceptiniai nepadeda sustabdyti ašarų ir nerimo. Ką daryti? Kokius vaistus man vartoti? Ačiū

Laba diena, Julia,

Ačiū už klausimą. Dėl vaistų reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba gydytoju psichiatru. Jūsų atveju galėtų padėti ir psichoterapija. Panašu, kad užčiuopiate problemos priežastį, bet iki galo problema nėra išspręsta. Padedant specialistui, išmoktumėte atskirti savo jausmus artimiems žmonėms praeityje nuo dabartinės situacijos bei pagalbos sau būdų.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: .....
2020-08-06
Sveiki. Noriu paklausti, ar galėtų būtu ryšys tokioje situacijoje. Prieš 4 mėnesius skundžiausi virškinimo sutrikimais, tačiau gydytojai nerado priežasties. Praėjo. Dabar vėl jau 3 dienos tas pats.. ar gali būti, kad priežastys psichologinės? Turiu nerimo sutrikimą, todėl jeigu tik ką suskausta, iškarto įsivaizduoju baisiausią scenarijų. Nuolat įtariu, kad man kažkas yra, nors vos prieš mėnesį dariausi išsamius kraujo tyrimus, mano sveikata nepriekaištinga, bet vis galvoju, o jeigu kažką nepamatė, na, toks kaip ir sustrikimas... nuo balandžio mėnesio sustiprėjus nerimui galima sakyti kasdien patiriu įtampą, žinoma, ne visada, bet dažnai. Tiesiog nerimas daro savo. Ar aš tik prisigalvoju? Ar ištikrųjų nuolatinis nerimas padarė savo? Ačiū

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Labai svarbu, kad pasidarėte medicininius tyrimus, kurie nerodo rimtų sutrikimų. Tokiu atveju tikrai didelė tikimybė, kad tai psichologiniai dalykai. Mintys yra labai galingos. Taip, kaip mintimis galite sau įsikalbėti, kad Jums kažkas negerai, lygiai taip pat galite išmokti ir save nuraminti. Tam labai tinka kognityvinė psichoterapija, dėmesingas įsisąmoninimas - šia tema galite rasti literatūros. Žinoma, galite kreiptis ir į specialistus - psichologus ar psichoterapeutus.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Deimantė
2020-08-01
Sveiki. Galbūt padėsite man kažkiek atnarplioti šį reikalą. Galbūt skambės keistai, bet, kodėl, pagalvojus apie savo psichologę aš jaučiu nerimą? Paskutinėmis savaitėmis pajaučiau, kad kažkiek prie jos prisirišau, o kadangi labai bijau prie žmonių prisirišti, todėl jaučiu tokį nerimą... aptariau šį dalyką su ja, savaitę viskas buvo gerai, dabar vėl pradėjo toks nerimas kankinti, kad galbūt be jos negalėsiu normaliai gyventi, nes kažkaip visada nueidavau pas ją su problemomis, o ji padėdavo jas išspręsti, taigi ir pasidarė toks keistas prisirišimas, ir, atleiskite, gal 4 kartą naudoju šį žodį- ir vėl baimė, juk greitai reikės išsiskirti, nors atrodo aš nejaučiu tokio noro su ja susitikti, bet kodėl tada apie ją pagalvojus mane apima nerimas? Ar čia tik jis ir yra, ar jau rimtas koks prisirišimas? Ką patartumėte daryti? Labai jums ačiū!

Laba diena, Deimante,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad prisirišote prie savo psichologės. Taip neretai atsitinka. Pirmiausiai noriu pasidžiaugti, kad išdrįsote apie tai pasikalbėti su pačia psichologe. Nebijokite vėl apie tai kalbėtis. Rašote, kad greitai reikės išsiskirti. Ar tikrai reikės? Gal yra galimybių pratęsti konsultacijas ir išsiaiškinti iki galo, aptarti, kas kelia nerimą, kokiomis aplinkybėmis galima būtų sugrįžti ir pan.? Pasiruošimas atsisveikinimui yra labai svarbus procesas. Jis gali užtrukti ir keletą susitikimų.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Aida
2020-06-30
Sveiki. Keistą klausimą turiu. Dar vaikystėje buvau labai kūrybingas vaikas, daug svajojau. Vėliau pradėjau svajoti kitaip. Tiesiog tai lyg istorija. Mano svajonės yra su veikėjais, jie visi turi savo istorijas, žodžiu, atrodo būčiau rašytoja ir savo galvoje kurčiau knygą. Tai lyg filmas, na žodžiu, gal supratote ką norėjau pasakyti. Lyg žiūrėtum filmą, bet jis sukurtas tavo galvoje. Prieš mėnesį internete sužinojau, jog tai sutrikimas. Žinoma, man tai netrukdo susikaupti, bet rašoma, kad tai labai blogai, nes toks svajojimas gali privesti prie šizofrenijos. Labai bijau, argi taip gali būti? Ačiū

Laba diena, Aida,

Ačiū Jums už klausimą. Noriu Jums taip pat užduoti klausimą - jei nebūtumėte apie tai paskaičiusi, greičiausiai sau ramiai svajotumėte ir mėgautumėtės savo svajonėmis. O gal kada nors ir į knygą jas sudėsite? Jeigu išlieka kritiškumas realybės atžvilgiu, tuomet tikrai nėra šizofrenija. Apie ligą galima pradėti galvoti, jei svajonių nebeatskiriama nuo realaus gyvenimo.

Pagrabiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: -
2020-06-22
Sveiki. Galbūt keistai skambės, tačiau klausiu, ar įmanoma prisišaukti ligas. Kadangi kasdien gyvenu su daugiau ar mažiau nerimo, labai dažnai, kažką suskaudus pgalvoju ,,o jei tai koki nors rimta liga’’, tiesiog dažnai netgi įsitikinus būnu, kad galbūt sergu kažkuo.. įmanoma galvojimu ištirsų susirgti? ar tiesa jog mes į savo gyvenimą ligas prisišaukiame? Ačiū

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Na, magiškai ligos neprisišauksite. Tačiau yra ryšys tarp mūsų minčių ir savijautos. Tyrimai streso srityje rodo, kad ne tiek pats stresas neigiamai veikia žmogų, bet suvokimas, kad tas stresas "man labai kenkia". Jūsų atveju vertėtų pasikonsultuoti su psichologu, kaip padėti sau įveikti nerimą.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: -
2020-06-10
Sveiki. Kas sukelia generalizuotą nerimo sutrikimą? Ar tikrai stresas? Ar galėjo genetika turėti įtaką, jei mano mama sirgo panikos sutrikimu? Ačiū

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Generalizuoto nerimo priežastys išlieka iki galo neaiškios. Tačiau stresas gali sukelti ar pastiprinti generalizuoto nerimo raišką. Genetika gali turėti įtakos panikos sutrikimams, tačiau ne generalizuoto nerimo atsiradimui.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Vanesa
2020-06-09
Sveiki. Kaip nustoti graužtis dėl likimo? Turiu stipru nerima, dėl jo visko bijau, visokios mintys kyla, net nerimauti bijau, nes ir vėl pasakysiu šį žodį: bijau, jog susirgsiu depresija.. jaučiuosi kitokia. Nenormali. Nesugebanti gyventi kaip kiti... dažnai labai jaudinuos, jog niekas nepadės.. kaip baigti taip galvoti? Ačiū

Laba diena, Vanesa,

Ačiū už klausimą. Iš to, ką parašėte, panašu, kad Jums sunku save priimti tokią, kokia esate, spėju, kad prie to prisideda lyginimasis su kitais. Kitas svarbus momentas, susidaro įspūdis, kad labai daug galvojate apie tai, kas gali nutikti ateityje. Tuo pačiu tarsi pabėgate nuo buvimo čia ir dabar. Jūsų nerimas, kurį išgyvenate, - tai tarsi aisbergo viršūnė, o po vandeniu esanti dalis yra tai, ko pati apie save nesuprantate. Jūsų atveju rekomenduočiau pradėti ilgalaikę psichoterapiją, kur kartu su profesionalu galėtumėte patyrinėti savo nerimą, paieškoti jo ištakų, suteikti tam nerimui erdvės ir kartu sumažinti jo plitimą kasdieniuose reikaluose.

Pagarbiai, psichologė, psichoanalitinės terapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Mindaugas
2020-05-30
Sveiki, turiu problemą, vasario mėnesį buvau sporto salėje ir bėgant ant takelio pradėjo temti akyse, išsigandau, pradėjau galvoti kas čia buvo , gal širdis streikuoja. Poto prasidėjo įvairūs simptomai , durimas širdies plote ar tai toks spaudimas, įdomus pykinimas kažkoks nevimdo , bet taip kazkaip šleikštulys toks, kažkoks pliūpsnis užeidavo į galvą lyg link alpimo ir praeidavo, galvos skausmas, buvau pas kardiologą ir endikrinologą , echoskopija gera, skydliaukė gera, dėjo aparatą žiūrėti širdies darbą parai, viskas ok, išskyrus ryte prieš atiduodant buvo permušimas vienas, gal dėl to , kad nieko per tą parą nebuvo ir reikės grąžinti. Žodžiu šeimos daktare išraše Escitalopram Activis 10mg. Pagerėjo jau tu pliupsnių į galvą nebėra, nebepykina, širdis irgi aprimo. Geriau po tabletę į dieną , bet kad viskas išnyktų nėra taip, kartais lyg galvą skaudetu tokia netikra kažkokia, arba širdies plote toks spaudimas ir kartais užeina kad sunkiau įkvėpti , padidinom dozę iki pusantros tabletės vėl būna kad vieną dieną viskas ok, kitą diena ar tai galvoje toks sunkumas apdujimas mažas arba širdies plote spaudimas, arba įkvėpti sunkiau ir kas kart skirtingas simtomas nėra kad vienu metu būtų viskas iškarto. Tai galvoju ar tie vaistai išgydys mane ar blogi jie nes nėra taip kad jausciaus visada gerai, bet aisku geriau nei be jų ir kiek laiko reikės juos gert, baimių kažkokių nėra bet simtomai vistiek tai būna tai ne. Gal ka patartumet, šiandien va jauciu maža galvos skausmą

Laba diena, Mindaugai,

Ačiū už klausimą. Psichologas neturi kompetencijos komentuoti gydymą vaistais, tad šiuo atveju reiktų konsultuotis su gydančiu gydytoju. Iš jūsų aprašytos situacijos panašu, kad simptomai gali būti psichologinio pobūdžio. Gali būti baimė, kad panašūs pojūčiai gali pasikartoti. svarbu atkreipti dėmesį, ar šiuo metu nėra papildomų rūpesčių, įtampų, neišspręstų problemų ir stresinių situacijų. Jeigu pastebėsite, kad simptomai kartojasi, rekomenduočiau pasitikslinti, ar tai nėra panikos atakos.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė


Lankytojų klausimai publikuojami be korektūros.

Šis atsakymas yra bendro pobūdžio informacija, kuri nėra ir jokiais būdais negali būti laikoma Jūsų diagnoze, skiriamu gydymu ar kitokia Jums tiesiogiai teikiama sveikatos priežiūros paslauga. Bendro pobūdžio atsakymas teikiamas išimtinai pagal Jūsų pateiktą klausimą. Visais atvejais rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į sveikatos priežiūros specialistą dėl diagnozės, gydymo ar kitokios sveikatos priežiūros paslaugos.