Paieškų šiandien: 491

Klausk gydytojo

Klausimas ir atsakymas bus publikuojami šiame tinklalapyje.
Labai prašytume rašyti klausimus be rašybos klaidų.
Kristina Ušackienė (UAB „Panerio klinika“)

Psichologė, atsakys į klausimus apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų emocinę savijautą (nerimą, depresiją, baimes, paniką ir kt.), savivertę, vaikų – tėvų tarpusavio santykius ir auklėjimą, prieraišumą, vaikystės traumas, įvaikintų/globojamų vaikų emocijų ir elgesio ypatumus.

Psichologė Kristina Ušackienė dirba privačioje klinikoje UAB „Panerioklinika“ bei VGC “Pastogė“. Konsultuoja paauglius ir suaugusius, poras. Veda saves pažinimo, sapnų analizės, filmų terapijos grupes.Psichologė remiasi egzistencinės terapijos principais, taiko naratyvinės, kognityvinės terapijos metodus, gali taikyti dailės terapijos elementus.

Išsilavinimas:
1995-1999m.VDU įgytas psichologijos bakalauras.
1999-2001m. VDU įgytas sveikatos psichologijos magistro laipsnis.
2015m. ir 2016m. stažuotės Norvegijoje (sisteminis šeimos konsultavimas, naratyvinė terapija).
Nuo 2014m. priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.
Kiekvienais metais keliu savo profesinę kvalifikaciją dalyvaudama įvairiuose seminaruose ir konferencijose.

Darbo patirtis:
1999 m – 2002 m VĮ “Valkininkų sanatorija”, psichologė
2002 m – iki dabar VGC “Pastogė”, psichologė
2006 m – iki dabar PPKC, psichologė, lektorė
2012 m – iki dabar UAB “Panerioklinika, psichologė
 
UAB  ”Panerio klinika”
Panerių g 79, Kaunas
+370 687 38049
 

Klausimai ekspertui:

Visos temos

Nuo: Laima
2017-11-08
Laba diena, esu slaugytoja (43 m.). Niekas nedomina, bendrauju tik su artimiausiais žmonėmis, neturiu jėgų,...Paprašius gydytojo antidepresantų, patarė Cipralex. Bet paskaičiau, kad dažniausiai skiriamas vyresniems žmonėms. Gal Jūs gydytoja galite kažkokį vaistą patarti? Dėkoju už atsakymą.

Laba diena, Laima,

Ačiū už klausimą, tik, deja, negaliu visapusiškai atsakyti į jį. Atsakysiu psichologo kompetencijos ribose. Dėl vaistų vartojimo konsultuoja gydytojas psichiatras, todėl rekomenduoju pasikliauti savo gydytoju. Norėjau paklausti, kokiame šaltinyje parašyta, kad Cipralex skiriamas dažniausiai vyresniems žmonėms? Nes vaisto aprašyme nurodoma, kad šis vaistas skiriamas nuo 18 m., tik vyresniame amžiuje nurodoma skirtinga dozė. Kaip psichologė, atkreipiu dėmesį, kad pagal Jūsų savijautos aprašymą galima įtarti depresiją. Kai nuotaikos ir savijautos pablogėjimas turi konkrečias priežastis, tai antidepresantų vartojimas pagerina savijautą, tačiau nepašalina priežasčių. Rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju ir dėl psichoterapijos poreikio. Depresijos gydymo atveju paprastai geriausių rezultatų pasiekiama medikamentinį gydymą derinant su psichoterapija.

Pagarbiai - medicinos psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Lina
2017-08-30
Laba diena,
Noriu Jusu paklausti ar nerimo sutrikimas daznai gali buti lydimas ir depresijos. Turiu nerimo sutrikima ir dabar jau keleta dienu jauciu kazkokia tai nuotaikos pablogejima ir labai bijau , kad neuzpultu dar ir depresija.
Aciu uz atsakyma

Laba diena, Lina,

Jei trumpai atsakyti į Jūsų pateiktą klausimą - maždaug pusei nuo chroniško nerimo kenčiančių asmenų pasireiškia ir depresijos simptomai. Be to, dalis simptomų prie depresijos ir nerimo yra tokie patys. Jūsų konkrečiu atveju - jei nuotaikos pablogėjimas išliks kasdien ir tęsis daugiau nei dvi savaites, galima įtarti depresiją. Tokiu atveju rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, kuris ne tik padės atsakyti, ar yra depresija, bet ir rekomenduos tinkamą gydymą. Neatmesčiau ir psichologinės pagalbos poreikio šiuo gyvenimo etapu.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Roma
2017-08-24
Sveiki, turėjau nustatyta depresija prieš kelis metus. Bet gydymą nutraukiau pati. Šiuo metu nesijaučiu labai gerai. Ir galvoju ar būtų galimas koks gydymas be vaistų. Kartais kyla mintys apie savižudybę.

Laba diena, Roma,

Ačiū už klausimą, kuris iš tiesų yra ir pagalbos šauksmas. Mintys apie savižudybę tik patvirtina, kad pagalba ir gydymas šiuo metu yra labai svarbūs ir būtini. Kalbant apie depresijos gydymą, paprastai geriausių rezultatų pasiekiama, kai medikamentinė pagalba derinama su psichoterapija. Gydymas be vaistų ir būtų psichoterapija. Galima tiek individuali, tiek grupinė psichoterapija, arba jas abi galima derinti kartu. Šiuo metu Lietuvoje tampa populiarios Mindfulness grupės depresijos įveikimui - reikėtų pasiieškoti artimiausiame mieste. Vilniuje galite rasti depresijos gydymo be vaistų programą "Įveik depresiją kitaip". Arba tiesiog kreipkitės individualios pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.

Pagarbiai - psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Asta
2017-06-11
Laba diena. Man 32 metai. Prieš keletą metų turėjau nemažai streso ir pradėjo kažkas darytis su manimi? negalėdavau būti atvirose erdvėse, darydavosi silpna. Atrodė,kad tuoj nualpsiu. Nuvykau pas gydytoją,išrašė panaudoti seroxatą ir viskas greit praėjo. Dabar pastebėjau tokį dalyką, kad krtais nesuvokiu realybės. Na pvz mirė giminaitis, buvau laidotuvėse , bet nesuvokiu kad jo nebėra. Ir daug panašių situacijų. Net negaliu apsakyti, bet kartais toks jausmas, kaip plaukiojanti kokia būčiau?. Ar čia reikalingas gydymas?

Laba diena, Asta, rašote, kad prieš keletą metų turėjote nemažai streso. O kaip yra šiuo metu? Ar gali taip būti, kad ir šiuo metu yra stresinių situacijų, kurios įtakoja savijautą? Ar reiktų medikamentinio gydymo, reikėtų pasitarti su gydytoju psichiatru. Psichologas galėtų padėti susivokti, kokios situacijos kelia stresą, kaip į jas reaguojate, kaip galite padėti sau įveikiant stresą. Kitas klausimas - dėl realybės suvokimo. Mirus artimam žmogui, gali ištikti šokas ir kurį laiką galime iš tiesų nepriimti fakto, kad žmogaus jau nebėra. Dažniau taip atsitinka, kai mirtis yra labai netikėta arba jei su tuo žmogumi turėjome ypatingą ryšį. Galbūt ir Jums reikia laiko susitaikyti su netektimi, priimti šį faktą. Šiuo atveju galėtų padėti apsilankymas pas psichologą.

Pagarbiai - Kristina Ušackienė

Nuo: Mama
2017-05-12
Laba diena.
Norėčiau sužinoti ką daryti,kad vaikas nebūtų toks nervingas ir agresyvus?gyvenimas ne iš lengvųjų,vienai tenka auginti ir aplinkoj yra nerviškai sutrikusių žmonių tiek daržely,dauguma pikti nepatenkinti,o vaiko tėvas atvažiuoja tada vaikas pyksta kai išvažiuoja,išsilieja ant manęs,3metų vaikas,nesuprantu ką man daryti,vienas gydytojas siūlė valerijono,žuvų taukų guminukus valgo,jaučiuosi išsekus ir noriu padėt vaikui,bet kalbėjimas nepadeda.I darželį nenori eiti visiškai,būta netinkamo auklėtojų elgesio ir išvis nebenori ten eiti,pastovus nerimas ką daryt vienai ir kaip...
Laba diena, jaučiu Jūsų didelį norą padėti savo vaikui, motinišką rūpestį. Tuo pačiu girdžiu ir Jūsų kaip moters skausmą. Kadangi vaikučiui dar tik treji, jo savijauta labai priklauso nuo artimiausios aplinkos, nuo artimiausių žmonių, ypač Jūsų kaip mamos savijautos ir nuotaikos. Ne veltui sakoma, kad vaikai - mūsų veidrodėliai. Be to, vaikus labai traumuojančiai veikia tėvų skyrybos. Jau vien šio fakto pakanka, kad vaikas taptų nervingas ir agresyvus. Vaikai jaučiasi labai nesaugiai, dažniausiai turi slaptą viltį, kad tėvai vėl bus kartu. Jam reikia laiko susitaikyti su tėčio išėjimu, su poky
daugiau...
Laba diena, jaučiu Jūsų didelį norą padėti savo vaikui, motinišką rūpestį. Tuo pačiu girdžiu ir Jūsų kaip moters skausmą. Kadangi vaikučiui dar tik treji, jo savijauta labai priklauso nuo artimiausios aplinkos, nuo artimiausių žmonių, ypač Jūsų kaip mamos savijautos ir nuotaikos. Ne veltui sakoma, kad vaikai - mūsų veidrodėliai. Be to, vaikus labai traumuojančiai veikia tėvų skyrybos. Jau vien šio fakto pakanka, kad vaikas taptų nervingas ir agresyvus. Vaikai jaučiasi labai nesaugiai, dažniausiai turi slaptą viltį, kad tėvai vėl bus kartu. Jam reikia laiko susitaikyti su tėčio išėjimu, su pokyčiais. Tad jam iš tiesų labai reikalinga mylinčios mamos parama, supratimas ir pagalba. Iš tiesų sunku patarti iš tokio trumpo situacijos apibūdinimo. Parašysiu tik keletą pasiūlymų, kurie galėtų tikti Jūsų situacijoje. Galbūt tai padės atrasti, kaip elgtis toliau. Jei norisi konkretumo, tuomet galite apsilankyti pas vaikų psichologą, su kuriuo aptartumėte, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Taigi, kai išėjus tėčiui vaikas pyksta, labai svarbu, kad neišsigąstumėte jo jausmų. Galite įvardinti vaiko jausmą, pvz., "Panašu, kad tu liūdi/pyksti" ir pan. Parodykite, pasakykite, kad suprantate jį, kad jo vietoje tikriausiai jaustumėtės panašiai. Galite apkabinti, jei vaikas leidžiasi. Tuomet pasiūlykite pagalbą jam nusiraminti (būdų yra pačių įvairiausių, turite atrasti, kas tinka jūsų vaikui). Visa tai daug lengviau padaryti, jei pati esate rami ir nepervargusi. Panašu, kad ne tik vaiko savijauta kelia nerimą. Kaip Jūs pati išgyvenote skyrybas? Kaip jaučiatės, kai vaiko tėtis jį aplanko? Kokius jausmus jaučiate savo buvusiam vyrui? Kaip jaučiatės dėl to, kad vaikas negali tėčio matyti kasdien? ir t.t. Jeigu Jūsų pačios savijauta trukdo padėti vaikui, pirmiausiai siūlyčiau pasirūpinti savimi. Net jeigu vaikui būtų teikiama psichologinė pagalba, jam grįžus į tą pačią aplinką, pas neramią, ar pervargusią, depresišką ar nelaimingą mamą, jo savijauta vėl greitai grįžtų į pradinę būseną... Linkiu vidinės ramybės, kurios dėka, tikiu, lengviau rasite kelią, kaip būti, kalbėtis su savo vaiku.
Pagarbiai - Kristina Ušackienė
Nuo: Ugnė
2017-05-10
Labas vakaras. Nuo 13-14 metų turėjau depresiją (dabar 20), užeidavo seniau, kad nerviškai pradėdavau drebėti. Kartais užeina ir dabar taip jei prisimenu vaikystę arba apie ją kalbu su kažkuo. Ką paauglystėje patyriau, būna, kad naktį susapnuoji ir atsikeli iš to išgąsčio. Nuo vaikystės nėra didelio pasitikėjimo savimi, lyg ir nori kažką keisti, bet tuo pačiu ir bijai. Esu pasimetusi labai. Atrodo lyg nebežinai, ko nori. Galvoje atrodo, kad būtų labai daug klaustukų, mintys labai sujauktos. Gal galit padėti kaip suprasti save, labiau pasitikėti savimi ir ištrūkti iš tokios būsenos.. Ačiū.
Laba diena, Ugne,

Pirmiausiai noriu padėkoti už klausimą. Už tai, kad ieškai pagalbos sau, nors ir jauti, kad tai kartu ir baugina. Iš laiško sunku tiksliai suprasti, kokia buvo tavo vaikystė, ką išgyvenai paauglystėje. Ir vis dėlto, panašu, kad tavo depresija, nervinės reakcijos susijosios su kažkuo labai konkrečiu - galbūt įvykiu, galbūt tam tikrais tarpusavio santykiais, kažkuo, kas tau buvo reikšminga, ypatingai svarbu. Gali būti, kad patyrei labai stiprų emocinį išgyvenimą, sukrėtimą, kurio pasekmes jauti ligi šiol. Taip jau yra, kad negalime pabėgti nuo savo emocijų. Negalime pamiršti
daugiau...
Laba diena, Ugne,

Pirmiausiai noriu padėkoti už klausimą. Už tai, kad ieškai pagalbos sau, nors ir jauti, kad tai kartu ir baugina. Iš laiško sunku tiksliai suprasti, kokia buvo tavo vaikystė, ką išgyvenai paauglystėje. Ir vis dėlto, panašu, kad tavo depresija, nervinės reakcijos susijosios su kažkuo labai konkrečiu - galbūt įvykiu, galbūt tam tikrais tarpusavio santykiais, kažkuo, kas tau buvo reikšminga, ypatingai svarbu. Gali būti, kad patyrei labai stiprų emocinį išgyvenimą, sukrėtimą, kurio pasekmes jauti ligi šiol. Taip jau yra, kad negalime pabėgti nuo savo emocijų. Negalime pamiršti emociškai svarbių įvykių. Nėra tokio trintuko, kuriuo galėtume ištrinti savo praeitį. Tačiau galime išmokti priimti savo praeitį, kad jos šešėliai netemdytų dabarties ir ateities. Sutinku su tavimi, kad šioje situacijoje svarbu geriau save suprasti. Suprasti, kas įvyko TĄ dieną, ar Tuo Gyvenimo laikotarpiu. Kad visa tai suprasti, reikia išdrįsti sugrįžti į praeitį, tarsi iš naujo išgyventi tą patirtį. O tai neretai būna skausminga. Ne veltui rašai, kad norisi keistis, bet kartu ir baisu. Kam viso to reikia? Kad išsilaisvinti iš jausmų, kurie yra paslėpti kažkur giliai giliai viduje. Tai procesas, kuris neįvyksta per vieną dieną. Kartais tam prireikia ir metų ar daugiau. Gali bandyti tai daryti pati, skaitydama knygas ar padedama artimo žmogaus. Vis dėlto, rekomenduočiau pagalvoti ir apie profesionalią pagalbą - psichologą ar psichoterapeutą, kuris ne tik padėtų atrsati kelią, kaip išeiti iš užburto rato, bet ir būtų šalia. Linkiu drąsos susitikti su savimi.
Pagarbiai - Kristina Ušackienė
Nuo: Rimante
2017-02-11
Laba diena.Auginu 15 metu paaugle,jai puse metu uzeina traukuliai,lankemes pas gydytojus,paskyre vaistus,kol juos geria,traukuliai apmazeja,nustojus gerti vel paumeja,kas jai gali buti?

Laba diena, Rimante,

Jūsų žinutėje jaučiu didelį nerimą dėl dukters sveikatos. Deja, klausimas ne visai psichologo kompetencijai. Traukulių priežasčių gali būti labai įvairių. Kadangi traukuliai kartojasi, galima įtarti priepuolinius traukulius ar epilepsiją. Vertėtų daugiau pasikalbėti su savo gydytoju, išsiaiškinti, kodėl skiria būtent tokius vaistus, kaip jie veikia ir kaip juos vartoti, kiek laiko gali tekti vartoti vaistus, ar galima juos nutraukti ir pan. Kai kuriais atvejais vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą, tačiau kaip yra jūsų dukters atveju, sunku pasakyti.

Kalbant apie


daugiau...

Laba diena, Rimante,

Jūsų žinutėje jaučiu didelį nerimą dėl dukters sveikatos. Deja, klausimas ne visai psichologo kompetencijai. Traukulių priežasčių gali būti labai įvairių. Kadangi traukuliai kartojasi, galima įtarti priepuolinius traukulius ar epilepsiją. Vertėtų daugiau pasikalbėti su savo gydytoju, išsiaiškinti, kodėl skiria būtent tokius vaistus, kaip jie veikia ir kaip juos vartoti, kiek laiko gali tekti vartoti vaistus, ar galima juos nutraukti ir pan. Kai kuriais atvejais vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą, tačiau kaip yra jūsų dukters atveju, sunku pasakyti.

Kalbant apie psichologinę pagalbą, gali būti, kad jūsų dukrai psichologas galėtų padėti padėti atpažinti ir įveikti stresą, įvertinti emocinę būklę. Tačiau panašu, kad tokia pagalba būtų tik dalinė, šalia medikamentinės. Jums kaip mamai psichologas suteiktų galimybę pasidalinti savo nerimu, baimėmis dėl ateities, padėti susitaikyti su dukters sveikatos pokyčiais.

Su pagarba - Kristina Ušackienė

Nuo: Gabija
2017-02-01
Laba diena, jau apie mėnuo kankina stipri nemiga. Pirmiausia ji būdavo esant dideliam nerimui, artėjant egzaminams, kai iki paryčių tekdavo prasivartyti ir užmigdavau tik kelioms valandoms. Tačiau paskutiniu metu, nemiga kamuoja ramybės būsenoje, ji kartojasi 4 kartus per savaitę, kartais pavyksta užmigti tik paryčiais arba prasivartau visą naktį. Lankiausi pas šeimos gydytoją, išrašė gerti raminančių lexotanil, tačiau šie vaistai pradėjo taip pat nebepadėti, nebežinau kur kreiptis ir ieškoti pagalbos.

Laba diena, Gabija, pirmiausiai atsakysiu dėl vaistų - kartais užtrunka, kol gydytojas atitaiko reikiamą vaistą ar koreguoja dozę. Tad siųlyčiau dar kartą nueiti pas šeimos gydytoją ir pasitarti. Rašote, kad nemiga tęsiasi ir "ramybės būsenoje". Galbūt baigėsi egzaminai, tačiau yra kitų nerimo šaltinių? O gal atsirado baimė, kad ir vėl nepavyks užmigti? Pabandykite susikurti vakaro ritualą, kuris padėtų atsipalaiduoti prieš miegą. Jeigu po poros savaičių nepagerės, tuomet galite kreiptis į psichologą - paprastai kartu lengviau atrasti priežastis ir pagalbos sau būdus.

Pagarbiai - Kristina Ušackienė


Lankytojų klausimai publikuojami be korektūros.