Klausk gydytojo

Klausimas ir atsakymas bus publikuojami šiame tinklalapyje.
Labai prašytume rašyti klausimus be rašybos klaidų.
Kristina Ušackienė (UAB „Panerio klinika“)

Psichologė, atsakys į klausimus apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų emocinę savijautą (nerimą, depresiją, baimes, paniką ir kt.), savivertę, vaikų – tėvų tarpusavio santykius ir auklėjimą, prieraišumą, vaikystės traumas, įvaikintų/globojamų vaikų emocijų ir elgesio ypatumus.

Psichologė Kristina Ušackienė dirba privačioje klinikoje UAB „Panerioklinika“ bei VGC “Pastogė“. Konsultuoja paauglius ir suaugusius, poras. Veda saves pažinimo, sapnų analizės, filmų terapijos grupes.Psichologė remiasi egzistencinės terapijos principais, taiko naratyvinės, kognityvinės terapijos metodus, gali taikyti dailės terapijos elementus.

Išsilavinimas:
1995-1999m.VDU įgytas psichologijos bakalauras.
1999-2001m. VDU įgytas sveikatos psichologijos magistro laipsnis.
2015m. ir 2016m. stažuotės Norvegijoje (sisteminis šeimos konsultavimas, naratyvinė terapija).
Nuo 2014m. priklausau Lietuvos psichologų sąjungai.
Kiekvienais metais keliu savo profesinę kvalifikaciją dalyvaudama įvairiuose seminaruose ir konferencijose.

Darbo patirtis:
1999 m – 2002 m VĮ “Valkininkų sanatorija”, psichologė
2002 m – iki dabar VGC “Pastogė”, psichologė
2006 m – iki dabar PPKC, psichologė, lektorė
2012 m – iki dabar UAB “Panerioklinika, psichologė
 
UAB  ”Panerio klinika”
Panerių g 79, Kaunas
+370 687 38049
 

Klausimai ekspertui:

Visos temos

Nuo: Mindaugas
2020-05-30
Sveiki, turiu problemą, vasario mėnesį buvau sporto salėje ir bėgant ant takelio pradėjo temti akyse, išsigandau, pradėjau galvoti kas čia buvo , gal širdis streikuoja. Poto prasidėjo įvairūs simptomai , durimas širdies plote ar tai toks spaudimas, įdomus pykinimas kažkoks nevimdo , bet taip kazkaip šleikštulys toks, kažkoks pliūpsnis užeidavo į galvą lyg link alpimo ir praeidavo, galvos skausmas, buvau pas kardiologą ir endikrinologą , echoskopija gera, skydliaukė gera, dėjo aparatą žiūrėti širdies darbą parai, viskas ok, išskyrus ryte prieš atiduodant buvo permušimas vienas, gal dėl to , kad nieko per tą parą nebuvo ir reikės grąžinti. Žodžiu šeimos daktare išraše Escitalopram Activis 10mg. Pagerėjo jau tu pliupsnių į galvą nebėra, nebepykina, širdis irgi aprimo. Geriau po tabletę į dieną , bet kad viskas išnyktų nėra taip, kartais lyg galvą skaudetu tokia netikra kažkokia, arba širdies plote toks spaudimas ir kartais užeina kad sunkiau įkvėpti , padidinom dozę iki pusantros tabletės vėl būna kad vieną dieną viskas ok, kitą diena ar tai galvoje toks sunkumas apdujimas mažas arba širdies plote spaudimas, arba įkvėpti sunkiau ir kas kart skirtingas simtomas nėra kad vienu metu būtų viskas iškarto. Tai galvoju ar tie vaistai išgydys mane ar blogi jie nes nėra taip kad jausciaus visada gerai, bet aisku geriau nei be jų ir kiek laiko reikės juos gert, baimių kažkokių nėra bet simtomai vistiek tai būna tai ne. Gal ka patartumet, šiandien va jauciu maža galvos skausmą

Laba diena, Mindaugai,

Ačiū už klausimą. Psichologas neturi kompetencijos komentuoti gydymą vaistais, tad šiuo atveju reiktų konsultuotis su gydančiu gydytoju. Iš jūsų aprašytos situacijos panašu, kad simptomai gali būti psichologinio pobūdžio. Gali būti baimė, kad panašūs pojūčiai gali pasikartoti. svarbu atkreipti dėmesį, ar šiuo metu nėra papildomų rūpesčių, įtampų, neišspręstų problemų ir stresinių situacijų. Jeigu pastebėsite, kad simptomai kartojasi, rekomenduočiau pasitikslinti, ar tai nėra panikos atakos.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Simona
2020-05-27
Laba diena. Ar taip būna, kad depresija neišgydoma? Esu visiškoj krizėj, einu pas specialistus, bet labai bijau, o jeigu man nepagerės.. ar būna išviso tokių atvejų, kad žmogui niekas nepadeda? Ačiū

Laba diena, Simona,

Ačiū už klausimą. Žinoma, į jį atsakyti nežinant konkrečios situacijos būtų keblu. Depresija reiškiasi įvairiai. Būna vienkartinių epizodų, būna, kad depresija atsikartoja, būna, kad ji pasireiškia sezoniškai. Net jei depresija nėra išgydoma, galima pasiekti būsenos pagerėjimo laikotarpių. Kartais atrodo, kad niekas nepadeda. Kaip jaustumėtės, jei nustotumėte vaikščioti pas specialistus? Stiprios depresijos atveju rekomenduotina gydymą vaistais derinti su psichoterapija. Taip pat rekomenduotina įtraukti aktyvų sportą. Tad linkiu, kad artimiausiu metu savijauta bent jau pagerėtų, kad būtų lengviau atlaikyti sunkesnius laikotarpius.

Pagrabiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Anonim
2020-05-14
Laba diena. Labai prašau pagalbos. Mano mamai blogai. Sako, jog nenori gyventi, jos gyvenimas pilkas. Sako, kad mes sugadinome jai gyvenimą, siubingai reaguoja į kiekviena negera dalyka. Psichologo pagalbos atsisako, sako jog nedrįstume nes tada nusižudys. Ką daryti, labai jums ačiū

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad atsidūrėte sudėtingoje situacijoje. Mamai blogai, kaltina Jus, kad sugadinote jai gyvenimą, tačiau psichologo pagalbos atsisako. Svarbu, kad atsakytumėte sau, kiek galite, kiek norite padėti mamai? Ar nėra taip, kad per kaltinimus mama manipuliuoja, siekdama Jūsų dėmesio, laiko ir panašiai? Jūsų atveju ir pačiam/-iai būtų naudinga psichologo konsultacijos, kad susigaudyti savo jausmuose, savo santykyje su mama.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Valda
2020-05-14
Labas rytas. Turiu labai judrų, 6 metu berniuką. Patarkite kaip elgtis. Nemoka susidoroti su savo emocine bukle. Jei supyksta, tuoj pat pradeda mustis, spardytis, arba meta į mane kas tik po ranka papuola. Bandau sulaikyti, jei muša ar spiria, sugaunu ranką ar koją; sakau eiti į kitą kambarį, tai užsidaręs spardo, daužo, duris. Po pykčio protrūkio, kalbamės, aiskinu, kad taip elgtis negalima, man skauda, jei supyksta, kad reikia gyliai kvėpuoti, o ne muštis ir pan. Tuo momentu jis verkia, atsiprašo, pažada taip nesielgti, bet tik supyksta ir vėl tas pats. Būna kartais, kad tiesiog nei iš šio, nei iš to, eina pro šalį ir su ranka trenkia man per koja, arba tiesiog prieina ir spiria šuniui, kuris jam niekada nieko nepadarė, net nėra suurzges. Paklaustas kodėl taip daro, atsako, kad jis tik truputį, neskaudziai. Ir taip beveik kiekvieną dieną. Kiek kartų kalbu, kiek aiskinu, ir jokio rezultato. Būčiau dėkinga, jei patartumete, nes nebezinau kaip elgtis. Ačiū.

Laba diena, Valda,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad problema įsisenėjusi. Iš Jūsų laiško jaučiasi Jūsų beviltiškumas ir nusiminimas. Kalbant apie vaikų pyktį, sverbu atkreipti dėmesį, kokį pavyzdį vaikas mato savo artimiausioje aplinkoje. Ar nėra taip, kad kažkas iš suaugusių pykčio apimtas elgiasi impulsyviai? Ar pats nėra patyręs smurto? Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kas vyksta šeimoje, ar nėra pokyčių? Tai irgi gali išprovokuoti vaiko pyktį. Šis jausmas rodo, kad vaikas iš tiesų dėl kažko jaučiasi blogai. Gerai, kad reaguojate į netinkamą vaiko elgesį. Vaikui supykus, svarbu priimti vai


daugiau...

Laba diena, Valda,

Ačiū už klausimą. Panašu, kad problema įsisenėjusi. Iš Jūsų laiško jaučiasi Jūsų beviltiškumas ir nusiminimas. Kalbant apie vaikų pyktį, sverbu atkreipti dėmesį, kokį pavyzdį vaikas mato savo artimiausioje aplinkoje. Ar nėra taip, kad kažkas iš suaugusių pykčio apimtas elgiasi impulsyviai? Ar pats nėra patyręs smurto? Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kas vyksta šeimoje, ar nėra pokyčių? Tai irgi gali išprovokuoti vaiko pyktį. Šis jausmas rodo, kad vaikas iš tiesų dėl kažko jaučiasi blogai. Gerai, kad reaguojate į netinkamą vaiko elgesį. Vaikui supykus, svarbu priimti vaiko emociją, jokiu būdu nesakyti "Nepyk", "Pykti negražu" ir panašiai. Geriau atreaguoti "Panašu, kad tu supykai". Jausmui leidžiame būti, tačiau elgesį koreguojame: "Matau, kad stipriai pyksti, tačiau supykus kitų nemušame. Gali patrypti kojomis ar pabėgioti." (Čia pavyzdys, kurį galima adaptuoti priklausomai nuo situacijos). Iš tiesų vaikų auklėjimas yra ilgas, nuoseklus procesas, todėl galite užsirašyti į tėvystės įgūdžių kursus, pvz., STEP grupės. Pastaruoju metu jų galima rasti ir online.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Danielė
2020-05-08
Laba diena. Kasdien suima panika dėl pasaulio. Dažnai nesuprantu, kaip viskas yra, mes žmonės, gyvenam, kažkoks netikrumo jausmas paima, ar tai pavojinga, bijau, kad išprotėsiu..

Laba diena, Daniele,

Ačiū už klausimą. Spėju, kad esate jaunas žmogus? Jei taip, toks mąstymas gali būti būdingas Jūsų amžiui. Jei klystu dėl amžiaus, galbūt tiesiog esate jautresnė asmenybė. Ar šis mąstymas nėra susijęs su COVID-19 karantinu? Dėl panikos, padidėjusio nerimo rekomenduočiau pasikalbėti su psichologu.

Pagarbiai, "Panerio klinikos" psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Vardas
2020-04-29
Laba diena,

Situacija tokia, jog prieš metus pirmą kartą susidūriau su panikos ataka, buvau su vaiku parduotuvėje, ir viskas prasidėjo, maniau mirštu, išsikviečiau vyrą, grįžus namo viskas aprimo ir tuo baigėsi..
Poto dar labai retai pasirodydavo lengva panika, bet greit susitvarkydavau, ir nukreipdavau mintis kitur,gyventi netrugdė.
Gruodžio pradžioje pakeičiau darbą, buvo daug streso šeimoje, vėl grįžo panikos atakos, kelios per dieną, baimė mirti, baisios mintys, baimė išeiti iš namų, iš darbo išėjau po 3 mėn, nes nebesugebėjau susitvarkyti, kreipiausi į psihoterapeutą, paskyrė xanax 1mg i dieną, vartoju jau 3 mėnesius, padeda ir labai, tačiau jaučiu, kad panika jau valdyti galiu, o vaistų atsisakyti visiškai, šiuo metu sumažinau iki 0.5mg, kartais 0.25mg. Neišgėrus vaistų apima jausmas, kad nualpsiu, drebulys, panikos atakos baimė, ar ši būsena nepavojinga? Galiu kentėti ir neišgerti vaistų?
Dėkoju už atsakymą

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Panikos atakos sukelia įvairių kūno pojūčių, jausmų ir minčių, tačiau iš tiesų realaus pavojaus sveikatai nėra. Matosi, kad Jums pavyksta atpažinti savo savijautą, reguliuoti vaistų kiekį, mažinti iki minimalaus. Ateityje tai gali praversti suvaldyti panikos atakas, neleisti būsenai pablogėti iki sunkios būklės. Paprastai panikos atakos susijusios su kažkokiu psichologiniu sunkumu, kuris nėra atpažintas ar iki galo suvoktas. Jūsų atveju rekomenduočiau medikamentinį gydymą derinti su psichologo konsultacijomis ar psichoterapine pagalba.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: ..
2020-04-27
Sveiki. Man 17 m. dažnai patiriu stresą, jaučiu nepilnavertiškumo jausmą. Prieš 2 sav iš niekur nieko prasidėjo stiprus nerimas. Pasireiškė širdies plakimu labai stipriu, pykinimu, užliedavo panikos bangos. Tas nerimas visiškai be priežasties, nors gal tiesiog viskas susidėjo, nes man jau visus metus nedavė ramybės tokie dalykai kaip ir minėjau visiškas nepilnavertiškumas, ateities baimė. Kreipiausi į gydytoją, vartoju Persen forte, turėjau dvi psichologo konsultacijas, viskas pagerėjo, ir po visiškai ramios savaitės vėl prasidėjo tas pats. Simptomai pasiketė. Anksčiau buvusių jau nebėra, dabar vargina galvo svaigulys, nors manau man psichologiškai tik atrodo, jog taip yra, skauda galvą,derealizacija, dažnai suima panika dėl visos egzistencijos kai įsigilinu, ir žinoma kankina įvarios mintys, kad išprotėsiu, nors žinau, jog tai netiesa, nesiseka man jų išvaryti. Ar man visi simptomai taip ir praeis? Prieš 3 mėn kreipiausi dėl pilvo skausmo, sužinojau, jog taip pat nerviškai, nes esu visiškai sveika, na,eina tie simptomai ir vis keičiasi.. nežinau, ką daryti, ar praeis viskas tik su žoliniu preparatu ir psichologo konsultacija, gal tokie lūžiai praeina savaime? Ačiū.

Laba diena,

Ačiū už platesnį situacijos paaiškinimą. Sunku pasakyti, ar tokie lūžiai praeina savaime. Kartais taip, kartais pats žmogus atranda, kaip įveikti sunkumus, kartais reikia psofesionalios pagalbos. Pastaruoju metu gyvenimas kupinas pokyčių, nestabilumo ir nežinomybės. Jūsų amžius taip pat artėja prie ribos, kai reikės rinktis, ką toliau daryti gyvenime. Šiuo atveju, manau, gerai, kad lankotės pas psichologą, išlaikykite reguliarų lankymąsi. Net jei pasijusite geriau, iš karto nenutraukite, sutarkite dar dėl 2-4 konsultacijų. Per tą laiką įsitikinsite, ar pagerėjimo būsena išlieka. Jei siyuacija iki vasaros nepagerės, stipriai apsunkins kasdienį gyvenimą, verta būtų pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru dėl medikamentinės pagalbos poreikio.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: /v
2020-04-26
Sveiki. Turiu nemažai problemų. Nuo vaikystės buvau jautri, dažnai kęsdavau nerimą, bet jis sustiprėjo prieš mėnesį, kai pradėjo jaudinti viskas, dažnai jaučiu nerimą be priežasties, kelias dienas jis pabūna, tuomet vėl savaitę viskas gerai, ir nebežinai, kada gali ir vėl užeiti. Turiu labai daug baimių, bijau ateities, įsipareigojimų, jaučiu nepilnavertiškumą. Tai žino tik artimiausi žmonės, nes esu labai aktyvi, gerai mokausi, niekas net nepagalvoja, kad esu tokia. Ar išgydžius nerimą išnyktų tokie dalykai kaip ateities baimė ar nepilnavertiškumas? Esu absoliučiai pasimetusi gyvenime, ar gali būti, kad šie dalykai siejasi, tai yra nepasitikėjimas kyla iš nerimo? Ką patartumėt daryti? Man 17m. Ačiū.

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Tarp nerimo ir ateities baimių bei nepilnavertiškumo yra ryšys. Tik turbūt atvirkščiai, įveikus ateities baimes bei stiprinant savivertę nerimas turėtų mažėti. Šiuo atveju tikrai praverstų psichologo pagalba.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Gerda
2020-04-23
Laba diena. Man 30 m. Sergu šizofrenija, gyvenu su tėvais. Esu jiems dėkinga, kad mane išlaiko, bet dažnai jaučiuosi nuo jų priklausoma. Pasvajoju apie nuosavą būstą, mėgiamą darbą tačiau metams bėgant vis sunkiau tikėti, kad galėsiu gyventi savarankiškai. Turiu žemą savivertę, socialinę fobiją. Nepavyksta niekur įsidarbinti. Ar turėčiau susitaikyti su tokia padėtimi ir svajones apie savarankišką gyvenimą palaidoti?

Laba diena, Gerda,

Ačiū už klausimą. Tikrai nėra lengva į jį atsakyti. Panašu, kad ne tik svajojate apie savarankišką gyvenimą, tačiau ir bandėte daryti žingsnius, kad tai pasiekti - bandėte įsidarbinti. Tačiau nepavyko. Kartais sunku priimti realybę. Turbūt bent iš dalies tikrai teks susitaikyti su tokia padėtimi.

Jūsų atveju galbūt būtų verta savo svajonę suskaidyti į mažesnius tikslus ir paklausti savęs: ką galima padaryti, kad mažinti priklausomybę nuo tėvų. Jei nepavyksta rasti darbo, gal galima ieškoti mažesnių veiklų, ar projektų, kad užsidirbti bent nedideliems savo poreikia


daugiau...

Laba diena, Gerda,

Ačiū už klausimą. Tikrai nėra lengva į jį atsakyti. Panašu, kad ne tik svajojate apie savarankišką gyvenimą, tačiau ir bandėte daryti žingsnius, kad tai pasiekti - bandėte įsidarbinti. Tačiau nepavyko. Kartais sunku priimti realybę. Turbūt bent iš dalies tikrai teks susitaikyti su tokia padėtimi.

Jūsų atveju galbūt būtų verta savo svajonę suskaidyti į mažesnius tikslus ir paklausti savęs: ką galima padaryti, kad mažinti priklausomybę nuo tėvų. Jei nepavyksta rasti darbo, gal galima ieškoti mažesnių veiklų, ar projektų, kad užsidirbti bent nedideliems savo poreikiams. Tai gali būti net ne darbas, o savanorystė. Savarankiškumą didinti galima ir namuose, pvz., prisiimti atsakomybę už tam tikras veiklas, tartis, kad tėvai toje vietoje nepadėtų, neprimintų, nepadarytų už Jus ir pan. Svarbu nenuvertinti pačios buities darbų. Jei galite padaryti tam tikrus darbus savarankiškai, tai taip pat indėlis į bendrą šeimos gyvenimą.

Jūsų klausime svarbi dalis apie tai, kad nesijaučiate gerai būdama priklausoma nuo tėvų. Kaip Jūsų tėvai į tai reaguoja? Ar priima, palaiko? Ar galbūt priekaištauja, pyksta? Jūsų savijauta turbūt priklauso ir nuo artimiausių žmonių paramos. Jei ta parama yra, priimti situaciją gali būti šiek tiek lengviau.

Pagarbiai, "Panerio" klinios psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Aiste
2020-04-21
Sveiki, pastarąsias savaites jaučiu daug nerimo, taip pat prieš savaite prasidėjo sunkumas kvepuojant, toks lyg truktų oro, taip pat kartu ir galvos svaigimas ir tai labai gąsdina. Taip pat padidėjęs pulsas, nemiga ir nenustoju ieškojus ligų internete. Kaip ta nerimą sumažinti? Man 18 metu

Laba diena, Aiste,

Ačiū už klausimą. Norėtųsi pasitikslinti, ar anksčiau yra kažkas panašaus buvę? Ar taip jaučiatės pirmą kartą? Ar pastaruoju metu buvo/yra reikšmingų įvykių, su kuriais galėtų būti susijęs savijautos pasikeitimas? Pagal Jūsų amžių, panašu, kad šiais ar kitais metais laukia mokyklos baigimas ir reikės priimti sprendimą, ką daryti toliau. Galbūt Jūsų nerimas susijęs su šiomis aplinkybėmis?

Atsižvelgiant į pandemijos situaciją, dėl pasunkėjusio kvėpavimo svarbu pasitikslinti, ar nekyla temperatūra, ar nesate turėjusi kontaktų su sergančiais korona virusu. Esant įtarimams


daugiau...

Laba diena, Aiste,

Ačiū už klausimą. Norėtųsi pasitikslinti, ar anksčiau yra kažkas panašaus buvę? Ar taip jaučiatės pirmą kartą? Ar pastaruoju metu buvo/yra reikšmingų įvykių, su kuriais galėtų būti susijęs savijautos pasikeitimas? Pagal Jūsų amžių, panašu, kad šiais ar kitais metais laukia mokyklos baigimas ir reikės priimti sprendimą, ką daryti toliau. Galbūt Jūsų nerimas susijęs su šiomis aplinkybėmis?

Atsižvelgiant į pandemijos situaciją, dėl pasunkėjusio kvėpavimo svarbu pasitikslinti, ar nekyla temperatūra, ar nesate turėjusi kontaktų su sergančiais korona virusu. Esant įtarimams, kad prasčiau jaučiatės ne vien dėl psichologinių dalykų, galite skambinti ir karštąja linija 1808. Atsargumas gėdos nedaro.

Bet kokiu atveju Jūsų psichologinė būklė rodo, kad praverstų profesionali psichologinė pagalba. Tai gali būti individualios psichologo konsultacijos, ypač tiktų kognityvinės krypties specialistai. Taip pat tiktų streso įveikos terapinės grupės. Greičiausiai būtų naudinga taip pat pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, kuris įvertintų medikamentinės pagalbos poreikį.

Ką galite padaryti pati? Esant panikos atakoms ar stipriam nerimui, padėti nusiraminti galima taikant specialius kvėpavimo pratimus (jų gali pamokyti psichologai). Telefone galite parsisiųsti programėlę "Ramu". Ten rasite ir pagalbos, kaip kvėpuoti, ir pagalbos darbui su savo mintimis. Visa tai gali padėti aprimti tuo metu, tačiau neišsprendžia pačių problemų. Galite rasti ir psichologinės literatūros apie pagalbos sau galimybes. Vis dėlto, efektyviau būtų, jei pagalbą sau derintumėte su profesionalia psichologine pagalba.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Žaneta
2020-04-09
Sveiki. Neseniai nerimas itin pastiprėjo, o kartu su juo atkeliavo ir nauja bėda- dažnai kamuoja tikrumo nesuvokimas. Kartais net suima mintis, kad čia viskas netikra, kad sapnas, nors žinau, kad taip nėra. Labai baisu, kad tik įveikčiau tai.. kaip įveikti nerimą ir kartu tuos keistus jausmus, jog viskas netikra? Ačiū

Ačiū, Žaneta, už klausimą. Turbūt nesuklysiu, kad nerimo sustiprėjimas susijęs arba bent jau pastiprintas visų pokyčių, kurie atėjo su pandemija ir karantino paskelbimu. Krizinių situacijų išgyvenimas vyksta tam tikrais etapais. Iš pradžių yra grėsmės nuojauta (kai pasiekdavo žinios, kas vyksta Kinijoje, vėliau - Italijoje). Po to vyksta emocinė duobė (paskelbtas karantinas), kai kyla stiprus nerimas, kaip reikės dabar išgyventi. Tuomet būna emocinis pakilimas (atsirado daug savanorių, norinčių pagelbėti seneliams, siuvančių kaukes medikams ir pan.). Gali sustiprėti bendrystės jausmas, atsiras


daugiau...

Ačiū, Žaneta, už klausimą. Turbūt nesuklysiu, kad nerimo sustiprėjimas susijęs arba bent jau pastiprintas visų pokyčių, kurie atėjo su pandemija ir karantino paskelbimu. Krizinių situacijų išgyvenimas vyksta tam tikrais etapais. Iš pradžių yra grėsmės nuojauta (kai pasiekdavo žinios, kas vyksta Kinijoje, vėliau - Italijoje). Po to vyksta emocinė duobė (paskelbtas karantinas), kai kyla stiprus nerimas, kaip reikės dabar išgyventi. Tuomet būna emocinis pakilimas (atsirado daug savanorių, norinčių pagelbėti seneliams, siuvančių kaukes medikams ir pan.). Gali sustiprėti bendrystės jausmas, atsirasti tam tikros vilties. Visa tai trunka keletą dienų. Tačiau tuomet ateina realybės suvokimas, kad tai tikrai vyksta su mumis, galbūt išgirstame apie susirgusius artimoje aplinkoje, įvertiname pokyčius kasdieniame gyvenime, darbe. Šis suvokimas nubloškia į dar gilesnę emocinę duobę. Gali būti, kad esate šiame etape, kai pasąmonė bando Jus apsaugoti nuo realybės suvokimo, t.y. nuo kritimo į emocinę duobę. Deja, šiuo atveju realybės pripažinimas su visomis jos pasekmėmis gali sukelti įvairių jausmų, kurie greičiausia bus skaudūs ar nemalonūs, susiję su įvairiais praradimais. Net jei Jūsų manymu nerimas nėra susijęs su karantinu, pabandykite įsisąmoninti savo realybę - tikrovę, kurią pasamonė bando nuslopinti. Apie ką ji? Kas iš tiesų kelia nerimą paskutiniu metu? Tik pripažinus realybę ir su tuo susijusius jausmus, galima judėti įveikimo linkme. Realybė yra tokia, kad atsistatymo laikotarpis gali užtrukti nuo metų iki trijų. Deja, didžioji dalis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žmonių yra panašioje situacijoje, tarsi praradę iki šiol turėtą ar susikurtą stabilumą. Labai daug žmonių šiuo metu patiria nerimą, kuris yra adekvati reakcija susidariusiai situacijai. Jei nerimas per dvi savaites nesumažės, tuomet būtų verta kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės terapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: -
2020-04-08
Sveiki, ar tokiu atveju kai niekas nepadeda galima paauglei kažkiek laiko vartoti antidepresantą? Girdėjau, jog jo poveikis vaikams labai pavojingas, visiškai pasikeičiama, paskui liekama kaip ,,zombiu’’. Tai tiesa?

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Dėl antidepresanto skyrimo būtina konsultuotis su vaikų psichiatru. Žinoma, antidepresantas, kaip ir dauguma kitų vaistų, gali duoti šalutinį poveikį. Todėl būtina konsultuotis su gydytoju, kad atitaikyti tinkamą dozę. Ta vadinama "zombio būsena" gali būti ir laikina, kol organizmas prisitaiko prie pokyčio pradėjus vartoti vaistus. Vis dėlto, vaistas gali tik palengvinti emocinę savijautą, tačiau neišsprendžia pačių problemų. Todėl net jei pereitumėte prie medikamentinio gydymo, rekomenduoju nenutraukti (jei jūsų dukra lankėsi pas psichologą ar psichoterapeutą)


daugiau...

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Dėl antidepresanto skyrimo būtina konsultuotis su vaikų psichiatru. Žinoma, antidepresantas, kaip ir dauguma kitų vaistų, gali duoti šalutinį poveikį. Todėl būtina konsultuotis su gydytoju, kad atitaikyti tinkamą dozę. Ta vadinama "zombio būsena" gali būti ir laikina, kol organizmas prisitaiko prie pokyčio pradėjus vartoti vaistus. Vis dėlto, vaistas gali tik palengvinti emocinę savijautą, tačiau neišsprendžia pačių problemų. Todėl net jei pereitumėte prie medikamentinio gydymo, rekomenduoju nenutraukti (jei jūsų dukra lankėsi pas psichologą ar psichoterapeutą) psichologinės pagalbos.

Žinoma, labai svarbu, ar pati dukra pripažįsta savo psichologines problemas ir suvokia psichologinės pagalbos poreikį. Todėl siųlyčiau pasikalbėti su dukra, ką ji pati galvoja apie savo problemą, apie tai, kad niekas nepadeda, kokia būtų jos nuomonė dėl medikamentinės pagalbos. Reiktų vengti prievartos. Tačiau jei kyla grėsmė gyvybei, tuomet būtina kreiptis pagalbos.

Pagarbiai, "Panerio" klinikos psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: Simona
2020-04-07
Sveiki, 4 dienos patiriu labai didelį nerimą be pagrindo, kartais net panika suima, vakar išgėriau dvi tabletes 0.25 xanax, ir ėmė labai krėsti drebulys, ar gali būti, kad šalutinis poveikis? Labai bijau jog nepagysiu, neišsivaduosiu iš šito nerimo.

Laba diena, Simona,

Ačiū už klausimą. Kalbant apie drebulį - gali būti šalutinis vaisto poveikis (Vaisto aprašyme jis yra įvardijamas kaip dažnas), tačiau būtų gerai, jei apie tai pasitartumėte su Jus gydančiu gydytoju.

Kalbant apie nerimą, greičiausiai tam yra priežastis, nors ir aiškiai nesuvokiama. Šiuo metu papildomo nerimo gali įnešti ir pandemija, jos pasėkoje įvestas karantinas ir su tuo susiję pokyčiai kasdieniame gyvenime. Net 66 proc. Lietuvos gyventojų įvardijo, kad karantino laikotarpis paveikė jų psichinę savijautą. Tikėtina, kad ir Jūs esate šių žmonių tarpe. Tikrai rekome


daugiau...

Laba diena, Simona,

Ačiū už klausimą. Kalbant apie drebulį - gali būti šalutinis vaisto poveikis (Vaisto aprašyme jis yra įvardijamas kaip dažnas), tačiau būtų gerai, jei apie tai pasitartumėte su Jus gydančiu gydytoju.

Kalbant apie nerimą, greičiausiai tam yra priežastis, nors ir aiškiai nesuvokiama. Šiuo metu papildomo nerimo gali įnešti ir pandemija, jos pasėkoje įvestas karantinas ir su tuo susiję pokyčiai kasdieniame gyvenime. Net 66 proc. Lietuvos gyventojų įvardijo, kad karantino laikotarpis paveikė jų psichinę savijautą. Tikėtina, kad ir Jūs esate šių žmonių tarpe. Tikrai rekomenduočiau užsirašyti pas psichologą ir pasikalbėti apie tai. Arba skambinti nemokamos psichologinės pagalbos linijai. Jau vien galėjimas su kažkuo pasikalbėti apie savo būseną, gali padėti sumažinti nerimą. Taip pat psichologas gali padėti įveikti panikos priepuolius.

Linkiu nedelsti ir pasirūpinti savo psichine sveikata.

Pagarbiai, psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: VIRGINIJA
2020-04-02
Laba diena, esu 46metu, jauciu nuolatini pykinima, silpnuma, dirginima pilvo srityje. Gydytoja pripazino depresija, geriu coaxil, tačiau vis tiek pykina, nepraeina. Ar simptomai gali buti dėl depresijos ar gali buti kitos problemos?

Laba diena, Virginija,

Ačiū už klausimą. Pirmiausiai norėtųsi pasitikslinti, ar depresiją pripažino gydytoja psichiatrė? Taip pat svarbu, ar kalbėjotės su šeimos gydytoją? Ar buvo atlikti kokie nors tyrimai? Paprastai pirmiausiai ieškoma medicininių priežasčių. Jei tyrimai rodo, kad viskas tvarkoje, tuomet minėtus simptomus galima būtų paaiškinti psichologinėmis priežastimis.

Rašote, kad jaičiate nuolatinį pykinimą, silpnumą, dirginimą pilvo srityje. Tačiau panašu, kad anksčiau to nejautėte. Ar pavyktų atpažinti, kada viskas prasidėjo? Kas tuo metu vyko Jūsų gyvenime, ar buvo svarbių įv


daugiau...

Laba diena, Virginija,

Ačiū už klausimą. Pirmiausiai norėtųsi pasitikslinti, ar depresiją pripažino gydytoja psichiatrė? Taip pat svarbu, ar kalbėjotės su šeimos gydytoją? Ar buvo atlikti kokie nors tyrimai? Paprastai pirmiausiai ieškoma medicininių priežasčių. Jei tyrimai rodo, kad viskas tvarkoje, tuomet minėtus simptomus galima būtų paaiškinti psichologinėmis priežastimis.

Rašote, kad jaičiate nuolatinį pykinimą, silpnumą, dirginimą pilvo srityje. Tačiau panašu, kad anksčiau to nejautėte. Ar pavyktų atpažinti, kada viskas prasidėjo? Kas tuo metu vyko Jūsų gyvenime, ar buvo svarbių įvykių, kurie galėtų būti susiję su Jūsų depresiškumu ( galbūt jie sukėlė arba sustiprino jau esamus simptomus). Dėl vaistų vartojimo reguliariai konsultuokitės su Jus gydančia gydytoja. Esant stipriai depresijai, didžiausią efektyvumą duoda vaistų vartojimas kartu su psichoterapija. Nes vaistai gerina emocinę savijautą, tačiau neišsprendžia pačios problemos. Noriu atkreipti dėmesį, kad karantino laikotarpiu (dėl COVID-19) psichologinę ir psichoterapinę pagalbą galima gauti nuotoliniu būdu. Taip konsultuoja tiek valstybinių įstaigų, tiek privačių klinikų psichologai bei psichoterapeutai.

Taigi, apibendrinant noriu pasakyti, jei dar nėra atlikta pilnai tyrimų ieškant medicininių priežasčių, rekomenduoju pirmiausiai kreiptis į šeimos gydytoją. Jei gydytojai nieko nerado ir minėtus simptomus sieja su psichologiniais dalykais, tuomet šalia gydymosi vaistais rekomenduoju ir asmeninę psichoterapiją.

Pagarbiai, psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė Kristina Ušackienė

Nuo: EDITA
2019-08-20
Sveiki. Auginu dvi vyro mergaites 9m. ir 11m. ir viena bendrą mūsų vaiką-berniuką1m.
Jau ilga laiką kovoju su 9m. mergaitės melu. Kalbamės,kad meluoti nėra gerai, kokios būna jo pasekmės, bet meluoja ištisai ir vaikas jokio paaiškinimo nesuranda. Verkia ir sako, jog tai jai savaime išeina ir neturi ką pasakyti. Mergaičių tikroji mama su jomis nebendrauja.

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Jei melavimas įsišaknijęs, gali laukti ilgas procesas, siekiant pakeisti mergaitės elgesį. Vaikai dažnai meluoja bijodami bausmės. Šiuo atveju bausmių didinimas gali skatinti tik dar didesnį melą. Taikykite logines pasekmes (čia reikėtų atsižvelgti į konkrečias situacijas, tai aptarti iš anksto su mergaite. Kartais patys vaikai pasiūlo, kaip galėtų išpirkti savo netinkamą poelgį). Taip pat melavimas gali būti susijęs su situacija šeimoje. Tai gali būti bendravimo su biologine mama stokos pasekmės. Pabandykite į mergaitės melavimą pažiūrėti kaip į būdą gauti sau


daugiau...

Laba diena,

Ačiū už klausimą. Jei melavimas įsišaknijęs, gali laukti ilgas procesas, siekiant pakeisti mergaitės elgesį. Vaikai dažnai meluoja bijodami bausmės. Šiuo atveju bausmių didinimas gali skatinti tik dar didesnį melą. Taikykite logines pasekmes (čia reikėtų atsižvelgti į konkrečias situacijas, tai aptarti iš anksto su mergaite. Kartais patys vaikai pasiūlo, kaip galėtų išpirkti savo netinkamą poelgį). Taip pat melavimas gali būti susijęs su situacija šeimoje. Tai gali būti bendravimo su biologine mama stokos pasekmės. Pabandykite į mergaitės melavimą pažiūrėti kaip į būdą gauti sau daugiau dėmesio. Kaip žinome, vaikams geriau sulaukti dėmesio net ir elgiantis netinkamai, nei nesulaukti dėmesio apskritai. Brolio gimimas galėjo dar labiau užaštrinti meilės ir dėmesio stoką. Kasdien suraskite, už ką galėtumėte pagirti kiekvieną vaiką ar pasidžiaugti juo, tame tarpe ir minėta mergaite. Stenkitės pastebėti kiekvieną, kad ir menkiausią "gero elgesio" poelgį. Tačiau pagyrimas tikrai turi būti pelnytas. Ypač vertinkite situacijas, kuriose dažniausiai būdavo išsakomas melas, tačiau vaikas išdrįsta prisipažinti. Į mergaitės melą sureguokite, tačiau nepaverskite to ilgu moralizavimu. Kantrybės tikrai prireiks. Į kiekvieną melo situaciją žvelkite kaip į atskirą, nesakykite tokių frazių, kaip "tu ir vėl/tu visada meluoji". Kalbėkitės, kas nutiko šįkart. Net kai vaikas žino, kaip turėtų elgtis, nėra lengva pakeisti savo įprotį. Padėkite, tikėdami, kad jis gali nustoti meluoti.

Jei matysite, kad problema išlieka, galite kreiptis šeimos konsultacijai.

Pagarbiai, psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Vardas
2019-02-20
Laba diena,
Iš tiesų turiu problemą, man tik 22 metai, tačiau sunku paaiškinti kaip aš “egzistuoju”... Toks jausmas, jog man 20 metų ir jau nebeinu tolyn, atrodo, jog mano gyvenimas sustojo ir stovi vietoje, kai kiti mano bendraamžiai eina į priekį, o aš stoviu, stoviu ir stoviu vienoje vietoje ir kenčiu nuo realybės... Vadinamą realybę, kuomet ji būna karti aš “užmušu” miegu... tačiau suprantu, jog tai yra negerai... nors ir
geriu antidepresantus, tačiau spėju, jog jie man nepadeda ir vis dar jaučiu tuštumą, nenoriu niekur eiti, nors ir kviečia mane pažįstami, apsimetu, jog esu baisiai užsiėmusi. Nors iš tiesų miegu ir miegu... Nežinau kaip ištrūkti iš savo galvos/minčių kalėjimo... Kartais labiau už viską noriu mirti, tačiau bijau... Bijau ir gyventi, bijau ir mirti... Kažkur eidama gyvenimo keliu pasukau ne ten ir esu prie bedugnės krašto... Ką man daryti... Pasakoti niekam negaliu, tiesiog slepiuosi po “kauke” ir apsimetu laiminga, nors iš tiesų viskas yra visai kitaip...

Laba diena,

Labai ačiū už klausimą, už pasidalinimą, už tai, kad ieškote išeities, kad ir mažiausios vilties. Iš tiesų panašu, kad esate depresijos gniaužtuose. Galbūt su tuo susijęs konkretus gyvenimo įvykis, o gal tiesiog esate savo tapatumo paieškose ir keliate egzistencinius klausimus, kurie paprastai nėra lengvai išgyvenami. Tai gali prilygti kriziniam išgyvenimui, kurį reikia atlaikyti, išbūti. Nors iš vienos pusės ėmėte užsidaryti nuo išorinio pasaulio, tačiau savo viduje tikrai turite noro, kad viskas pasikeistų. Kitiems pasakoti galite, bet panašu, kad nenorite. Šiuo atveju psichol


daugiau...

Laba diena,

Labai ačiū už klausimą, už pasidalinimą, už tai, kad ieškote išeities, kad ir mažiausios vilties. Iš tiesų panašu, kad esate depresijos gniaužtuose. Galbūt su tuo susijęs konkretus gyvenimo įvykis, o gal tiesiog esate savo tapatumo paieškose ir keliate egzistencinius klausimus, kurie paprastai nėra lengvai išgyvenami. Tai gali prilygti kriziniam išgyvenimui, kurį reikia atlaikyti, išbūti. Nors iš vienos pusės ėmėte užsidaryti nuo išorinio pasaulio, tačiau savo viduje tikrai turite noro, kad viskas pasikeistų. Kitiems pasakoti galite, bet panašu, kad nenorite. Šiuo atveju psichologas galėtų būti tas asmuo, kam galėtumėte patikėti savo išgybenimus, kuris galėtų būti šalia, kol atrasite atsakymus į sau svarbius klausimus, kol pajusite norą ne tik egzistuoti, bet gyventi. O tam, kad gyventi, pirmiausiai reikia atrasti savo Savastį. Jeigu nedrąsu, galite pradėti nuo anoniminių skambučių nemokamos psichologinės pagalbos linijomis. Tačiau svarbu suprasti, kad sveikimas yra procesas, kad Jūsų atveju nepakaks vieno ar keleto pokalbių. Turėtumėte skirti sau laiko - gal net metus ar dvejus - dirbti su savimi. Tikiuosi, tai Jūsų neišgąsdins, o atvirkščiai, padės apsispręsti dėl tolimesnės ne tik medikamentinės, bet ir psichologinės pagalbos.

Pagarbiai, psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Anonimas
2019-02-06
Labas vakaras,
Mano situacija, kurią apibūdinsiu bus ganėtinai nestandartinė, tačiau noriu paklausti Jūsų patarimo kaip man su tuo kas su manimi vyksta elgtis... Taigi, pirmiausia sergu depresija, kurią kaip ir gydžiau kaip ir ne, be to esu perfekcionistė, kas labai man kiška koja ir dėl to susiduriu su stresu ir nerimu. Tačiau tai nėra blogausias variantas, norėdama užsimiršti aš daug laiko “fantazuoju” ir kuo toliau tuo labiau užeina, taip jog aš grimztu į savo “fantazijas”( pavyzdžiui-sukuriu žmones kurių nėra ir su jais susitapatinu ir kartais lyg ir jais norėtųsi man gyventi), skamba ganėtinai siaubingai, kartais ir man taip atrodo, bet.. kartais ir ne... prisipažinsiu, jog jeigu ne studijos tai neatsikelčiau iš lovos, nes atrodo, jog neišsimiegočiau niekada, bet kartais būna tokių dienų, jog galiu dirbti be poilsio ir be galo daug. Iš tiesų toks jausmas, jog aš viduje esu mirusi, jau seniai... Realiai reikia patarimo, ką man daryti su savimi, nors lankausi pas psichiatrą, bet bijau pasakyti visą tiesą...

Pagarbiai,
Anonimas

Laba diena,

Pirmiausiai noriu padėkoti už klausimą ir už tai, kad žengėte pirmą žingsnį kalbėti apie savo problemą. Iš Jūsų aprašytos situacijos galima numatyti, kad dėl kažkokių priežasčių yra sunku priimti dabartinę realybę. Tiek nugrimzdimas į fantazijas, tiek pasinėrimas į darbą, veiklą - tarsi atsitraukimas nuo realybės. Savo fantazijose greičiausiai realizuojate tai, ko trūksta. Visa tai padeda išbūti, išgyventi, tačiau kartu nepakeičia realybės ir po truputį tas atotrūkis tarp realybės ir fantazijų didėja. Gilios depresijos atveju geriausias rezultatas pasiekiamas medikamentinį gydym


daugiau...

Laba diena,

Pirmiausiai noriu padėkoti už klausimą ir už tai, kad žengėte pirmą žingsnį kalbėti apie savo problemą. Iš Jūsų aprašytos situacijos galima numatyti, kad dėl kažkokių priežasčių yra sunku priimti dabartinę realybę. Tiek nugrimzdimas į fantazijas, tiek pasinėrimas į darbą, veiklą - tarsi atsitraukimas nuo realybės. Savo fantazijose greičiausiai realizuojate tai, ko trūksta. Visa tai padeda išbūti, išgyventi, tačiau kartu nepakeičia realybės ir po truputį tas atotrūkis tarp realybės ir fantazijų didėja. Gilios depresijos atveju geriausias rezultatas pasiekiamas medikamentinį gydymą derinant su psichoterapija. Kaip ir pati parašėte - gydotės tik pusiau. Pagalvokite, kas trukdo atsiverti psichiatrui? Galbūt turite kažkokių baimių? Jūsų atveju rekomenduočiau į pagalbos sąrašą įtraukti ir psichologinę pagalbą. Jei Jūsų gydytojas yra ir psichoterapeutas, jis galėtų taikyti ir psichoterapiją. Jeigu ne - greičiausiai rekomenduotų Jums psichoterapeutą ar psichologą. Iš anksto noriu pasakyti, kad tam reikėtų nusiteikti skirti savo asmeninio laiko, tačiau be pagalbos gali būti sudėtinga kažką pakeisti. Linkiu išdrįsti susitikti su savimi.

Pagarbiai, psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Lauryna
2019-02-03
Sveiki, kenčiu nuo nerimo dėl sveikatos, kiekvienas skausmas kažkur man kelia nerima. Nebegaliu normaliai galvoti ar džiaugtis. Pas daktarus einu beveik kas mėnesį nes įsitikinusi, kad su manimi kažkas negerai. Kaip nustoti nerimauti?

Laba diena, Lauryna,

Ačiū už klausimą. Iš aprašymo nėra aišku, ar nerimas visuomet buvo dėl skausmo, ar paskutiniu metu sustiprėjo, o gal jo atsiradimui galėjo turėti įtkos koks nors įvykis ar konkreti liga. Apie tai rekomenduočiau pasikalbėti su savo psichologu ir kartu paieškoti būdų nerimui įveikti. Taip pat Jūsų atveju tiktų dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) streso įveikimo 8 savaičių programa.

Pagarbiai, psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Jonas
2019-01-30
Sveiki. Esu 21 metų jaunuolis. Prieš 3 mėnesius pradėjau jausti jausmą, kad kažkas yra pastrige gerklėje. Tas jausmas po poros savaičių praėjo. Bet prasidejo labai stiprūs panikos priepoliai kurie trukdavo ilgiau nei valanda. Į nieką nesikreipiau, nes jaučiu baimę kalbėtis su kitais apie savo problemas, o jei bandau tai viskas, gaunasi labai nerišliai ir niekas nesupranta. Prie priepolių beveik pripratau, bet vis bijau, kad tai gali būti ne mano galvoje, bet kažkokios ligos padarinys. Pastaruoju metu netekau labai daug svorio, bet manau, kad tai nuo sunkaus fizinio darbo. Dažnai būna bloga, silpna. Net kitaip pradėjau savo akim matyti pasaulį, spavos tiesiog patamsėjo. Visada nenoriu su niekuo bendrauti. Nes tai dažnai vargina. Bet muzika, kas ankščiau džiugindavo, dabar vargina. Vis bijau, kad kažkuo susirgau. Kartais aš jaučiuosi labai blogai, kartais labai gerai. Ką patartumėte?

Jonai, ačiū, už klausimą. Jei trumpai - iš Jūsų aprašytos savijautos įtarčiau galimai pasireiškiančią depresiją ar tam tikrus jos požymius. Šiuo atveju dėl diagnozės patikslinimo reikėtų kreiptis į psichiatrą, kuris įvertintų, ar šiuo metu reikalinga medikamentinė pagalba. Kalbant apie psichologinę pusę - prieš tris mėnesius pajustas pastrigimo gerklėje jausmas gali liudyti apie kažkokius užspaustus jausmus, kuriuos bandote paslėpti savyje ir niekam neparodyti, ko pasekoje galėjo atsirasti ir panikos priepuoliai. Šiuo atveju tikrai galėtų padėti psichologas - pabandyti suprasti, kas vyksta Jūsų gyvenime, nuo ko norisi "pasislėpti" ar pabėgti ir kaip išsilaisvinti nuo slegiančių jausmų. Rašote, kad nenorite su niekuo bendrauti, tačiau santykis su psichologu yra kitoks - konfidencialus, nevertinantis. Tad tikrai rekomenduočiau išdrįsti kreiptis pagalbos, nes panašu, kad jaučiatės užstrigęs.

Pagarbiai, psichologė Kristina Ušackienė

Nuo: Klaudija
2018-12-25
Sveiki,
Sergu šizofrenija, kelis mėnesius jaučiuosi geriau, bet štai neseniai pavogiau vieną dalykėlį. Nesuprantu kodėl tai padariau. Mane kankina kaltė. Ir nesuvokiu kam man to reikėjo. Kodėl aš tai padariau? Ypač,kai po labai ilgo laiko pasijutau geriau.

Laba diena, Klaudija,

Ačiū, kad dalijatės savo išgyvenimu. Pirmiausiai noriu paklausti, ar jau gražinote tai, ką pavogėte? Jei ne, patarčiau tai padaryti - galite anonimiškai, galite asmeniškai, atsiprašydama - ir tokiu būdu išpirkti ar bent jau sumažinti savo kaltę. Jeigu esate tikintis žmogus, galite nueiti išpažinties. Jei norėtumėte pasigilinti į visą šią situaciją, užsirašykite psichologo konsultacijoms.

Pagarbiai, psichologė Kristina Ušackienė


Lankytojų klausimai publikuojami be korektūros.

Šis atsakymas yra bendro pobūdžio informacija, kuri nėra ir jokiais būdais negali būti laikoma Jūsų diagnoze, skiriamu gydymu ar kitokia Jums tiesiogiai teikiama sveikatos priežiūros paslauga. Bendro pobūdžio atsakymas teikiamas išimtinai pagal Jūsų pateiktą klausimą. Visais atvejais rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į sveikatos priežiūros specialistą dėl diagnozės, gydymo ar kitokios sveikatos priežiūros paslaugos.