Dermatitas yra dažna odos liga, kuriai būdingas odos uždegimas. Tai gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant paraudimą, niežėjimą, patinimą ir į bėrimą panašių odos dėmių atsiradimą. Dermatitas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje ir gali būti įvairaus sunkumo – nuo ​​lengvo iki sunkaus.

Dermatitas yra dažna odos liga. Apskaičiuota, kad milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairaus sunkumo dermatito. Dermatito paplitimas gali skirtis priklausomai nuo konkretaus tipo ir geografinio regiono, tačiau apskritai jis laikomas viena iš labiausiai paplitusių odos ligų.

Atopiniu dermatitu (egzema), kuris yra vienas iš labiausiai paplitusių dermatito tipų, suserga nemažai vaikų ir suaugusiųjų. Jis dažnai prasideda vaikystėje ir gali tęstis suaugus, nors simptomų sunkumas gali skirtis įvairiais gyvenimo periodais.

Kontaktinis dermatitas taip pat gana dažnas ir gali atsirasti dėl aplinkoje esančių dirgiklių ar alergenų. Žmonės, dirbantys tam tikrose pramonės šakose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, valymo ar statybos srityse, gali turėti didesnę riziką susirgti kontaktiniu dermatitu dėl dažno galimų provokuojančių veiksnių poveikio.

Nors tikslūs skaičiai gali skirtis, dermatitas paprastai laikomas įprasta odos liga, su kuria tam tikru savo gyvenimo momentu susiduria daugelis žmonių. Svarbu pažymėti, kad nors dermatitas gali būti nemalonus ir varginantis, dažniausiai tai nėra rimta ar pavojinga gyvybei būklė. Tinkamai gydant dauguma žmonių, sergančių dermatitu, gali palengvinti savo simptomus.

Plačiau apie dermatito tipus

Ši liga skirstoma bent į 6 skirtingas ligos formas. Yra keletas skirtingų dermatito tipų, kurių kiekvienas turi savo specifines priežastis ir ypatybes:

1. Atopinis dermatitas: tai dažniausia dermatito forma ir dažnai siejama su asmenine ar šeimos alergijų, astmos ar šienligės istorija. Paprastai tai prasideda vaikystėje ir gali tęstis suaugus.
2. Kontaktinis dermatitas: šio tipo dermatitas atsiranda, kai oda liečiasi su dirginančia medžiaga (dirginantis kontaktinis dermatitas) arba alergenu (alerginis kontaktinis dermatitas). Įprasti dirgikliai yra muilas, plovikliai, cheminės medžiagos ir tam tikri audiniai, o įprasti alergenai yra tam tikri metalai (pvz., nikelis) ir tam tikri augalai (pvz., nuodingosios gebenės, rūtos).
3. Seborėjinis dermatitas: ši dermatito forma daugiausia pažeidžia odos vietas, kuriose gausu riebalinių liaukų, pavyzdžiui, galvos odą, veidą ir viršutinę krūtinės dalį. Jis dažnai pasireiškia kaip pleiskanos, pleiskanojančios dėmės ir kartais vadinamos „pleiskanomis“, kai jos atsiranda ant galvos odos.
4. Monetiškasis (numulinis) dermatitas: jam būdingos monetos formos sudirgusios odos dėmės, monetišką dermatitą gali sukelti tokie veiksniai kaip sausa oda, žiemos oras ir tam tikri metalai.
5. Dishidrozinis dermatitas: šio tipo dermatitas pažeidžia delnus ir padus, todėl susidaro mažos, niežtinčios pūslelės.
6. Stazinis dermatitas: stazinis dermatitas (dar vadinamas gravitaciniu dermatitu ar venine egzema) paprastai pasireiškia blauzdose ir dažnai yra susijęs su prasta kraujotaka ir venų varikoze.

Dermatito gydymas skiriasi priklausomai nuo būklės tipo ir sunkumo. Tai gali būti nereceptiniai arba receptiniai kremai, tepalai ar geriamieji vaistai, mažinantys uždegimą ir niežėjimą. Be to, vengiant provokuojančių veiksnių, kurie pablogina odos būklę, palaikydami tinkamą odos higieną ir naudodami drėkinamąsias priemones, galite padėti valdyti ir užkirsti kelią dermatito paūmėjimui. Jei įtariate, kad sergate dermatitu, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu arba dermatologu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir tinkamas gydymo planas.

Kaip atpažinti, kad man dermatitas?

Dermatito atpažinimas apima būdingų šios būklės simptomų stebėjimą. Nors tikslūs simptomai gali skirtis priklausomai nuo dermatito tipo, čia yra keletas bendrų požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

1. Paraudimas ir uždegimas: dermatitas dažnai sukelia pažeistos odos paraudimą, uždegimą. Paraudimas gali būti neryškus arba labiau išsklaidytas, daug nedidelių raudonų plotelių.
2. Niežulys: vienas iš būdingų dermatito simptomų yra stiprus niežėjimas. Niežulys gali būti gana stiprus ir gali sukelti įbrėžimų juos kasant, o tai gali tik dar labiau pabloginti odos būklę.
3. Bėrimas arba dėmės: dėl dermatito ant odos gali susidaryti į bėrimą panašios dėmės. Šios dėmės gali būti pažeistos, suragėjusios arba nelygios tekstūros.
4. Sausa, pleiskanojanti oda: pažeista oda gali išsausėti ir pleiskanoti, o kai kuriais atvejais ji gali įtrūkti arba nusilupti.
5. Pūslės: kai kurių tipų dermatito atveju, pvz., alerginio kontaktinio dermatito ar dishidrozinio dermatito atveju, gali susidaryti mažos pūslelės. Šios pūslelės gali niežėti ir plyšti, dėl to gali išsausėti oda arba susidaryti odos pluta.
6. Simptomų vieta: simptomų vieta taip pat gali suteikti užuominų. Įvairių tipų dermatitas dažniausiai pasireiškia tam tikrose kūno vietose. Pavyzdžiui, atopinis dermatitas dažnai pažeidžia vidines alkūnių ir kelių raukšles, o seborėjinis dermatitas dažniausiai būna galvos odoje, veide ir viršutinėje krūtinės dalyje.
7. Dirgikliai: jei pastebite, kad simptomai pablogėja po sąlyčio su tam tikromis medžiagomis, tokiomis kaip tam tikras muilas, plovikliai, metalai ar augalai, tai gali reikšti kontaktinį dermatitą.
8. Anamnezė (asmens ir jo šeimos ligos istorija): asmeninė ar šeimos alergijų, astmos ar kitų alerginių ligų istorija gali padidinti atopinio dermatito tikimybę.

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali sutapti su kitomis odos ligomis, todėl patartina kreiptis į gydytoją dėl tikslios diagnozės. Dermatologas yra medicinos specialistas, kurio specializacija yra odos ligų diagnostika ir gydymas. Jei įtariate, kad sergate dermatitu arba jaučiate nuolatinius ar sunkius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju arba dermatologu. Jie gali pateikti tinkamą diagnozę ir rekomenduoti tinkamą gydymo planą, atsižvelgdami į jūsų konkrečią situaciją.

Kaip gydomas dermatitas?

Dermatito gydymas priklauso nuo būklės tipo ir sunkumo. Svarbu pasikonsultuoti su dermatologu dėl tikslios diagnozės ir individualaus gydymo plano, tačiau žemiau pateikiame tradicinius ir alternatyvius dermatito gydymo būdus:

1. Vietiniai kortikosteroidai: tai priešuždegiminiai kremai ar tepalai, kurie dažnai skiriami uždegimui, niežėjimui ir paraudimui mažinti. Jie būna įvairių stiprumų ir tepami tiesiai ant pažeistos odos. Svarbu juos naudoti taip, kaip nurodė sveikatos priežiūros specialistas, nes ilgalaikis ar per didelis vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį.
2. Vietiniai kalcineurino inhibitoriai: tai nesteroidiniai kremai ar tepalai, kurie padeda sumažinti uždegimą ir dažnai naudojami, kai kortikosteroidai netinka arba neveiksmingi. Jie dažniausiai skiriami jautrioms vietoms, tokioms kaip veidas ir kirkšnis.
3. Drėkikliai: reguliarus drėkinamo kremų naudojimas padeda išlaikyti odos hidrataciją ir gali padėti valdyti simptomus, nes sumažina sausumą ir niežėjimą. Rinkitės bekvapius ir hipoalerginius drėkinamuosius kremus, kad sumažintumėte sudirginimo riziką.
4. Dirgiklių vengimas: svarbu nustatyti ir vengti veiksnių, kurie pablogina jūsų odos negalavimus. Tai gali apimti tam tikrų muilų, ploviklių, audinių ar alergenų, kurie gali prisidėti prie jūsų dermatito, vengimą.
5. Vietiniai antihistamininiai vaistai: jie gali būti rekomenduojami niežėjimui ir diskomfortui sumažinti. Tačiau geriamieji antihistamininiai vaistai paprastai nėra tokie veiksmingi gydant su dermatitu susijusį niežulį.
6. Drėgni kompresai: kai kuriais atvejais ant pažeistų vietų galima dėti drėgnus tvarsčius arba daryti įvyniojimus, kurie padės nuraminti odą ir paskatinti gijimą. Paprastai tai atliekama prižiūrint gydytojui.
7. Fototerapija: kontroliuojamas UVB šviesos poveikis gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti simptomus. Šį gydymą paprastai atlieka dermatologas, nors kai kuriais atvejais žmonės eina į soliariumus. Pastarojo būdo derėtų vengti, nes lempų kokybė yra labai svarbi ir nors išoriškai gali atrodyti, kad jums padeda, tačiau ilgalaikis poveikis gali būti atvirkštinis.
8. Geriamieji vaistai: Sunkesniais atvejais uždegimui kontroliuoti gali būti skiriami geriamieji kortikosteroidai ar kiti geriamieji vaistai. Paprastai jie naudojami trumpą laiką dėl galimo šalutinio poveikio.
9. Imunomoduliatoriai: Tam tikri geriamieji arba injekciniai imunomoduliuojantys vaistai gali būti skiriami sunkiais atopinio dermatito atvejais, kurie blogai reaguoja į kitus gydymo būdus.
10. Gyvenimo būdas ir higiena: laikydamiesi geros odos higienos, pavyzdžiui, maudydamiesi drungnu dušu, vengdami atšiauraus muilo ir glostydami (netrindami) odą, galite valdyti simptomus. Taip pat gali būti naudinga dėvėti minkštus, kvėpuojančius audinius ir vengti per didelio karščio bei prakaitavimo.
11. CBD kosmetikos naudojimas: kai kurie ikiklinikiniai ir nedidelio masto klinikiniai tyrimai parodė (paskutiniai buvo atlikti 2021 m. rugsėjį), kad CBD priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės gali būti naudingos odos ligoms, tokioms kaip dermatitas. CBD gali padėti sumažinti uždegimą, niežulį ir sudirginimą, susijusį su dermatitu. Tačiau svarbu pažymėti, kad šie tyrimai dažnai yra preliminarūs, o rezultatai gali skirtis. Jei nusprestumėte naudoti šią priemonę, rinkitės aukštos kokybės CBD produktus iš patikimų gamintojų. Ieškokite produktų, kuriuose atliekami trečiųjų šalių bandymai ir kurie turi analizės sertifikatą iš nepriklausomos laboratorijos. Tai užtikrina, kad produkte yra nurodytas CBD kiekis ir jame nėra teršalų.

Svarbu pažymėti, kad laikui bėgant gydymo planus gali tekti koreguoti, atsižvelgiant į jūsų odos reakciją ir bet kokius jūsų būklės pokyčius. Be to, norint išvengti paūmėjimų ir palaikyti odos sveikatą, dažnai būtina nuolatinė priežiūra. J

Taip pat verta visais atvejais, kai nutariate rinkti alternatyvias gydymo priemones būti atsargiems, gerai apsvarstant alternatyvas ir pasitarti su jus prižiūrinčiu specialistu. Dermatitas gali turėti įvairių priežasčių ir provokuojančių veiksnių, o tai, kas tinka vienam asmeniui, gali neveikti taip pat kitam.