Kardiologas
Biofirst klinika
Ave Vita klinika, UAB
Pagalba mažyliui, vaikų klinika
P9 klinika, UAB
Gyd. V. Bružienė ir kolegos, UAB
Sveikatos garantas, klinika
Kireilio klinika, UAB
Salgymeda, UAB
Salvijos medicinos centras, UAB
Gijos Klinikos, AB „Ortopedijos technika“
Krikščionių medicinos centras, VšĮ
VilniusVet, Pašilaičių, Filaretų ir Žvėryno klinika - vaistinė
Northway medicinos centras Vilniuje
Northway medicinos centrai, UAB
VilniusVet, Pašilaičių, Filaretų ir Žvėryno klinika - vaistinė
VilniusVet, Pašilaičių, Filaretų ir Žvėryno klinika - vaistinė
Via Medica, UAB
I. Kelbauskienės šeimos klinika, VšĮ
Šeimos klinikos diagnostikos centras, UAB
Mėmelio klinika, UAB
Straipsniai
Tarp gyvybės ir mirties: kaip modernūs reabilitacijos metodai keičia širdies ligonių likimus
Kardiologas tampa tuo žmogumi, kurio rankose – ne tik paciento širdis ...Nelikime abejingi, mažinkime insulto rizikas!
Gydytojas kardiologas Jus konsultuos, atliks būtinus tyrimus ...Gegužės 17 d. Pasaulinė hipertenzijos diena
Mūsų klinikos kardiologas konsultuoja, diagnozuoja ...Kraują skystinantys vaistai ir jų vartojimas: ką svarbu žinoti?
esant kairiojo skilvelio viršūnės aneurizmai), gydytojas kardiologas gali paskirti ir geriamuosius antikoaguliantus ...
Kardiologas – tai gydytojas, kurio specializacija yra širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata. Jo darbas apima ne tik širdies ligų diagnostiką ir gydymą, bet ir svarbų vaidmenį užkertant kelią šių ligų vystymuisi, suteikiant pacientams galimybę gyventi sveikesnį ir ilgesnį gyvenimą. Širdis – tai žmogaus organizmo „variklis“, o jos sveikata yra ypatingai svarbi mūsų bendrai savijautai ir gyvenimo kokybei.
Ką daro kardiologas?
Kardiologo darbas yra ne tik širdies ir kraujagyslių ligų gydymas, bet ir jų prevencija bei diagnostika. Tai plati medicinos sritis, apimanti daugybę užduočių ir funkcijų, kurios užtikrina, kad pacientų širdies sveikata būtų stebima ir tinkamai prižiūrima. Kardiologai atlieka įvairius tyrimus, pavyzdžiui, elektrokardiogramą, echokardiografiją ir kitus. Įvairūs tyrimai padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimus, kraujotakos problemas, širdies raumens būklę ir kitas patologijas.
Kardiologai gali skirti tiek medikamentinį, tiek intervencinį gydymą. Jie skiria vaistus, kurie reguliuoja kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį, stabilizuoja širdies ritmą ar skystina kraują. O tam tikrais atvejais gali būti atliekamos ir invazinės procedūros. Be to, kardiologai teikia ir rekomendacijas, kaip sumažinti širdies ligų riziką.
Kada kreiptis į kardiologą?
Širdies problemos dažnai prasideda nepastebimai, tačiau laiku kreipiantis į kardiologą galima užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms. Štai pagrindinės situacijos, kai vertėtų kreiptis į kardiologą:
Skausmas krūtinėje. Tai vienas dažniausių širdies problemų simptomų. Nors šis simptomas gali būti sukeltas rėmens, jis taip pat gali būti požymis, kad sergate išemine širdies liga.
Dusulys. Jeigu jaučiate kvėpavimo trūkumą net ir lengvo krūvio metu, tai gali būti širdies nepakankamumo ar kitų ligų požymis, tad kardiologo konsultacija tikrai gali būti naudinga.
Širdies plakimo sutrikimai. Jausmas, kad širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai, gali reikšti aritmiją.
Nuovargis. Nepaaiškinamas silpnumas ir nuovargis, ypač kartu su kitais simptomais, taip pat gali būti susijęs su širdies problemomis.
Aukštas kraujo spaudimas. Jeigu kraujospūdis yra nuolat aukštas, ilgainiui jis gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas.
Patinimas. Kojų, kulkšnių ar pėdų tinimas gali reikšti širdies nepakankamumą, nes širdis nepajėgia tinkamai pumpuoti kraujo.
Kada svarbu reguliariai lankytis pas kardiologą?
Net jei šiuo metu nejaučiate jokių širdies problemų, verta apsilankyti pas kardiologą, jei:
- Jūsų šeimoje yra buvę širdies ligų atvejų (genetinis paveldimumas).
- Turite rizikos veiksnių, tokių kaip diabetas, rūkymas, nutukimas ar aukštas cholesterolio kiekis.
- Esate vyresnio amžiaus arba gyvenate sėdimą gyvenimo būdą.
- Patiriate nuolatinį stresą ar turite miego problemų, kurios gali paveikti širdies sveikatą.
Kaip vyksta vizitas pas kardiologą?
Vizitas pas kardiologą paprastai prasideda nuo išsamaus pokalbio su gydytoju, kurio metu surenkama paciento sveikatos istorija. Kardiologas užduos klausimų apie paciento patiriamus simptomus (pavyzdžiui, skausmą krūtinėje, dusulį, širdies plakimo sutrikimus), gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą, streso lygį ir įpročius, tokius kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. Taip pat gali būti aptariama šeimos medicininė istorija, nes daugelis širdies ligų turi genetinį polinkį. Ši informacija padeda gydytojui geriau suprasti galimas ligos priežastis ir planuoti tolimesnius veiksmus.
Po pokalbio dažniausiai atliekama apžiūra, kurios metu kardiologas matuoja kraujospūdį, stebi pulsą ir ieško galimų kraujotakos sutrikimų požymių, pavyzdžiui, patinusių galūnių ar odos spalvos pokyčių. Gydytojas gali atlikti įvairius diagnostinius tyrimus, priklausomai nuo paciento simptomų ir būklės. Vienas pagrindinių tyrimų yra elektrokardiograma, kuri leidžia įvertinti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti ritmo sutrikimus. Taip pat gali būti atliekama echokardiografija, kuri ultragarsu leidžia “apžiūrėti” širdį, arba krūvio testas, kuris parodo, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį.
Kai kuriais atvejais pacientui gali būti paskirti papildomi tyrimai, tokie kaip Holterio monitoravimas, kuris leidžia stebėti širdies veiklą 24 valandas, arba širdies MRT bei kompiuterinė tomografija. Visi šie tyrimai padeda kardiologui tiksliai diagnozuoti būklę ir sudaryti veiksmingą gydymo planą.
Vizito metu kardiologas taip pat aptaria prevencines priemones ir gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali padėti pagerinti širdies sveikatą. Gydytojas pateiks konkrečias rekomendacijas dėl mitybos, fizinio aktyvumo, streso valdymo ar žalingų įpročių atsisakymo. O vizito pabaigoje pacientui pateikiamas individualus gydymo planas, į kurį gali būti įtraukti vaistai, procedūros ar tolesni vizitai stebėjimui. Taigi, vizitas pas kardiologą – tai ne tik diagnostika ir gydymas, bet ir galimybė gauti naudingos informacijos apie tai, kaip rūpintis savo širdies sveikata kasdieniame gyvenime.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai apima tiek genetinius, tiek gyvenimo būdo aspektus. Aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas ir stresas yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys šių ligų vystymąsi. Tačiau daugumą šių veiksnių galima suvaldyti gyvenimo būdo pokyčiais, todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata ir reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus.
Straipsniai
Tarp gyvybės ir mirties: kaip modernūs reabilitacijos metodai keičia širdies ligonių likimus
Kardiologas tampa tuo žmogumi, kurio rankose – ne tik paciento širdis ...Nelikime abejingi, mažinkime insulto rizikas!
Gydytojas kardiologas Jus konsultuos, atliks būtinus tyrimus ...Pasaulinė širdies diena
Mūsų klinikos kardiologas konsultuoja, diagnozuoja ...Gegužės 17 d. Pasaulinė hipertenzijos diena
Mūsų klinikos kardiologas konsultuoja, diagnozuoja ...Kraują skystinantys vaistai ir jų vartojimas: ką svarbu žinoti?
esant kairiojo skilvelio viršūnės aneurizmai), gydytojas kardiologas gali paskirti ir geriamuosius antikoaguliantus ...