Dėl gimdos miomų niekas neskuba galąsti skalpelio
4 sierpień 2015
Gimdos miomų diagnozė išgąsdina daugelį moterų – juk tai auglys, nors ir turintis mažą supiktybėjimo riziką. Ginekologas Heraldas Stankevičius sutiko papasakoti apie medikamentinius miomų gydymo būdus, padedančius sumažinti navikų sukeliamus simptomus ir suteikiančius galimybę moteriai atlikti operacijas, kurių metu būtų galima pašalinti ne visą gimdą, o tik miomų mazgus.
Kas antra 45 metų moteris turi gimdos miomų
Gimdos miomos yra nepiktybiniai augliai, susidarantys iš gimdos lygiųjų raumenų jungiamojo audinio ląstelių.
„Vis dar nėra aišku, kodėl užauga miomos, tačiau manoma, kad tai susiję su paveldimumu, nutukimu, amžiumi, menstruacinio ciklo sutrikimais ir aplinkos toksiniu poveikiu. Iš tikrųjų, miomos yra vieni dažniausiai diagnozuojamų gimdos auglių, kurių supiktybėjimo rizika tolygi pačios gimdos supiktybėjimo rizikai“, – pasakojo gydytojas, pastebėjęs, kad daugeliui moterų, išgirdusių apie auglį, iškart kyla mintys apie vėžį.
Medikas prisiminė vieną iš miomų vystymosi teorijų, teigiančią, kad navikų augimas susijęs su lytinių hormonų apykaitos sutrikimu. Miomos turi tiek estrogenų, tiek progesteronų steroidinius receptorius. Įdomu tai, kad pačioje miomoje progesterono receptorių yra 3 kartus daugiau nei pačiame gimdos raumenyje.
„Jaunesnio reprodukcinio amžiaus moterims miomų pasitaiko rečiau, o štai kas antra 45 metų moteris jų turi. Dažnai miomų gydyti net nereikia, tačiau jei pacientę vargina klinikiniai simptomai: gausus kraujavimas, skausmai, greitas miomos augimas ir su tuo susijęs gretimų organų spaudimas, tenka taikyti įvairius gydymo metodus“, – pasakoja H. Stankevičius.
Atrastas medikamentas, padedantis sumažinti sunkiausius miomų simptomus
Navikus reikia gydyti tuomet, kai jie sukelia varginančius sunkumus ir pablogina gyvenimo kokybę. Augdama mioma deformuoja gimdos anatominę struktūrą, keičia gimdos ertmę ir dėl to gali prasidėti gausūs menstruaciniai kraujavimai, gali atsirasti ir tarpmenstruaciniai kraujavimai.
„Tai sąlygoja per didelį kraujo netekimą, kuris negali būti atstatomas fiziologiškai ir vystosi mažakraujystė. Miomos gali sukelti pastovius maudžiančio pobūdžio skausmus pilvo apačioje, plintančius į strėnas ir nugarą. Jei mioma spaudžia gretimus organus, tarkime šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, gali atsirasti šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimai“, – pasakojo ginekologas, prisiminęs ir tokių atvejų, kai dispanserizavus moteris, miomos pradėdavo ženkliai ir greitai augti ir tekdavo imtis chirurginio gydymo.
Progesterono receptorių antagonistas ulipristalio acetatas yra efektyvus medikamentas konservatyviam miomų gydymui. Atlikus multicentrinius atsitiktinės atrankos placebu kontroliuojamus tyrimus, preparatas buvo užregistruotas Europoje prieš dvejus metus.
Tyrimai parodė, kad medikamentas efektyviai mažina su miomomis susijusį kraujavimą, be to, vartojant šį vaistą ženkliai sumažėja miomų tūris, o vaisto poveikis, pabaigus gydymo kursą, tęsiasi net iki pusmečio. Taip pat miomų sukeliamas skausmas, vertinant skausmo skalėje, sumažėjo 7 balais ir tai prilygo narkotinių analgetikų poveikiui bei buvo efektyviau lyginant su gonadropiną išskiriančio hormono analogais.
Jei konservatyvaus medikamentinio gydymo rezultatai nepakankami ir tenka operuoti, tai endoskopinė chirurginė intervencija būna lengvesnė ir trumpesnė, nes miomos tūris ženkliai sumažėja.
„Šiuo metu atliekami tyrimai dėl ilgalaikio miomų gydymo ulipristalio acetatu ir galima prognozuoti, kad daliai moterų tai gali padėti išvengti chirurginių intervencijų. Naujausioje literatūroje aprašoma atvejų, kai moterys, turinčios daugybines dideles miomas, sukeliančias kraujavimą ir nevaisingumą, gydytos šiuo medikamentu, sveiksta, sėkmingai pastoja ir išnešioja kūdikius“, - teigė gydytojas, apžvelgęs ir kitas miomų gydymo galimybes.
Kitas medikamentinis gydymas – ne toks efektyvus
Priklausomai nuo klinikinės situacijos naudojamas ir kitas medikamentinis gydymas, siekiant koreguoti per gausų kraujavimą. Tradiciškai skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės, progestinai ir kiti vaistai nėra pakankamai efektyvūs esant gausiam kraujavimui, nes nors sukeliama gimdos gleivinės atrofija ir sumažinamas menstruacijų metu netenkamo kraujo kiekis, tačiau jie nesumažina pačios miomos tūrio ir net yra duomenų, jog veikiant hormoniniams vaistams navikas gali pradėti didėti.
Jei mioma nėra didelė, gimdos ertmė nedeformuota, pati gimda nepadidėjusi, galima naudoti hormonus išskiriančią intragimdinę spiralę, efektyviai koreguojančią sunkius menstruacinius kraujavimus. Tačiau jos negalima naudoti tuomet, kai miomos yra pogleivyje ar gimda yra ženkliai padidėjusi dėl pačių miomų.
Tradiciškai ilgą laiką buvo naudojami gonadropiną išskiriančio hormono analogai, skiriami priešoperaciniam paruošimui, siekiant sumažinti miomos tūrį ir palengvinti endoskopinę operaciją. Jie sukelia medikamentinę kastraciją, kiaušidės nesintezuoja estradiolio ir progesterono, tai sumažina pačią miomą ir kraujavimą. Ilgalaikis gydymas netaikomas, nes estrogenų stoka sukelia osteoporozę, nutraukus gydymą miomos dydis atsistato.
Planuojančioms pastoti stengiamasi išsaugoti gimdą
Tradicinis auglių gydymo būdas yra chirurginis. Jei pacientė vyresnio reprodukcinio amžiaus, nebeplanuoja gimdyti, gimdos miomos yra daugybinės, didelės, sukeliančios išreikštą kliniką, taikoma radikali operacija, šalinama gimda, bet išsaugomos sveikos kiaušides, kurios gamina moteriškus hormonus. Jaunesnės moterys gydomos konservatyviomis chirurginėmis intervencijomis. Dažniausiai miomos pašalinamos laparoskopijos ar laparatomijos metu.
Atliekant chirurginę intervenciją galima perrišti gimdos kraujagysles, taip sutrikdant miomos augimą ir sukeliant jos nekrozę – tai sumažina miomos tūrį ir su ja susijusią simptomatiką.
Analogiškai, radiologai intervenciniu radiologiniu būdu embolizuoja gimdos kraujagyslės.
„Šie būdai nėra pirmo pasirinkimo, jei moteris planuoja gimdyti. Jais sutrikdoma gimdos kraujotaka, kuri yra labai svarbi nėštumo metu. Taip pat embolizacija sukelia didelius skausmus, kurį laiką gali pagausėti nemalonių išskyrų, kraujo, o jei į suirusią miomą patenka infekcija, susiformuoja pūlinys“, – šiuos gydymo būdus kritiškai vertino medikas.
Vienas iš brangesnių ir palyginus retai taikomų gydymo metodų yra kompiuterio fokusuota didelio intensyvumo ultragarso miomos abliacija – kompiuteriu nustatoma miomos lokalizacija ir sufokusavus į tą vietą ultragarsinį poveikį, temperatūra pakyla iki 70 laipsnių, taip mioma sunaikinama.
Gajausias mitas tarp moterų – pašalinus gimdą dingsta moteriškumas
Nors moterys labiausiai bijo auglio supiktybėjimo, tačiau gimdos pašalinimo operaciją traktuoja kaip moteriškumo pradingimą.
„Būna, kad net ginekologai sako, jog pradings moteriškumas, lytinio gyenimo malonumas, vyras pradės žiūrėti neigiamai. Tai yra visiškas mitas, nes pašalinus gimdą praktiškai niekas nesikeičia, jei nepašalinamos kiaušidės. Kiaušidėse sintezuojami moteriški hormonai, kurie ir yra moteriškumo pagrindas, o gimda yra organas, kuris į jų poveikį tik reaguoja, kaip ir kiti organizmo audiniai, turintys lytinių hormonų receptorius. Be abejo, jei moteris yra jaunesnio reprodukcinio amžiaus ir dar ruošiasi gimdyti, gydytojai stengiasi išsaugoti gimdą. Jei pašalinamos kiaušidės, estrogenų stoka sukelia klimakterinį sindromą, tačiau ir tuo atveju situacija koreguojama pacientei skiriant pomenopauzinę lytinių hormonų terapiją“, – pasakojo H. Stankevičius.
Mediko teigimu, kiekvienas atvejis yra individualus ir jei moteriai galima padėti vaistais, niekas peilių galąsti nepuola - neverta tikėti sklandančiais gandais.
Daugiau informacijos apie gimdos miomas, simptomus, diagnostiką bei gydymo metodus galite rasti: www.gimdosmioma.lt
