Paieškų šiandien: 90

Pagal temą

Aptiekas, farmaceitiskās darbības uzņēmumiAptiekasĀrstniecības augiMedikamenti, medicīnas materiāliPārtikas piedevas, vitamīniCita ar medicīnu saistītā darbībaFondi un sabiedriskās organizācijas, sabiedrības, asociācijas, dienestiPreces topošām māmiņām, zīdaiņiem un bērniemZinātnes un mācību iestādesGinekoloģijaAkušieri, ginekoloģiAuglības centriMedicīnas iekārtas, materiāliAprīkojums invalīdiem, rehabilitācijas un aprūpes iekārtas, ortopēdiskie līdzekļiDzirdes aparātiHigiēnas precesMedicīnas apģērbs, apaviMedicīnas un citas iekārtas, instrumenti, līdzekļiOdontoloģijas iekārta, materiāliMedicīnas pārbaudesMedicīnas pārbaudes, laboratorijasOdontoloģijaBērnu zobārstiOdontologiOrtodontiZobu protēžu ražošanaZobu implantēšana, implantiOptika, acu ārstiOftalmologi, acu ārstiOrtopēdija, ortopēdiski ārstniecības līdzekļiAprīkojums invalīdiem, rehabilitācijas un aprūpes iekārtas, ortopēdiskie līdzekļiOrtopēdi, traumatologiPrimārās veselības aprūpes centriPoliklīnikas, primāras veselības aprūpes centriPrivātās ārstniecības iestādesAkušieri, ginekoloģiAlergologi, imunologiAsinsvadu ķirurgiAuglības centriAusu, deguna, kakla ārstiBērnu zobārstiBērnu slimību ārsti, pediatriDabiskā medicīnaDermatovenerologiDermatologiDiagnostika (ehoskopija, rentgens u.c.)DietologiEndokrinologiEstētiskā medicīnaGastroenterologiĢenētikaĢimenes ārstiIekšķīgo slimību ārsti, terapeitiInfektologiKardiologiKopšana, slimnieku aprūpeKosmētiskās dermatoloģijaĶirurgiLāzerķirurģija, klīnikasLogopēdiMamologiMasāžas, kineziterapija, fizioterapijaMedicīnas pārbaudes, laboratorijasNeirologiOdontologiOftalmologi, acu ārstiOnkologiOrtopēdi, traumatologiPlastiskā un rekonstrukcijas ķirurģijaPrivātie ārstēšanas centriProktologiPsiholoģi, psihiatri, psihoterapeitiPulmonologiSāpju medicīnaToksikologi, narkologiUrologi, andrologi, nefrologiVvakcīnasZobu protēžu ražošanaZobu implantēšana, implantiPsiholoģija, psihiatrijaPsiholoģi, psihiatri, psihoterapeitiPubliskas ārstniecības iestādesĀtrā medicīnas palīdzībaKopšana, slimnieku aprūpePoliklīnikas, primāras veselības aprūpes centriSabiedrības veselības birojiSanatorijas, reabilitācijas centriSāpju medicīnaSlimnieku kases, dienestiSlimnīcas, klīnikasSanatorijas, rehabilitācijas centriSanatorijas, reabilitācijas centriSkaistums un veselīgumsKosmetoloģijaKosmētikaSkaistumkopšanas salonu, SPA iekārtasSPA centriVeselīga pārtikaSlimnīcas, klīnikasSlimnīcas, klīnikas

Pasirašyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis

23. jūnijs

Penktadienį, birželio 16 d., medikų profesinės sąjungos ir sveikatos apsaugos ministras
Aurelijus Veryga pasirašė ilgai siektą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos
kolektyvinę sutartį.
Medicinos darbuotojams šis susitarimas leis užtikrinti palankesnes darbo sąlygas dėl laiko, trukmės,
atostogų, o dirbantiems kenksmingomis sąlygomis gerės socialinės garantijos.
Dvi iš LNSS pasirašiusių profesinių sąjungų – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė
sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija – yra Lietuvos profesinių sąjungų
konfederacijos narės. Kviečiame skaityti interviu su vienos jų pirmininke Aldona Baublyte.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė pabrėžia, šios sutarties
pasirašymas – svarbus laimėjimas.


Naujienų portalo „15min.lt“ fotografo Irmanto Gelūno nuotrauka
***
LPSK: Prireikė net ketverių metų, kad ši sutartis būtų subrandinta, tiesa?
A.B.: Taip, sutarčiai pasirašyti prireikė ketverių metų, o apie bent minimalių sveikatos apsaugos
darbuotojų poreikių garantavimą svajota jau ne vieną dešimtmetį. Tai įgyvendinti bandėme ne kartą.
Su Sveikatos apsaugos ministerija net pasirašyta pora bendradarbiavimo sutarčių, bet, deja, jos buvo
gana deklaratyvaus pobūdžio.
LPSK: Kaip viskas klostėsi?
A.B.: Kai sveikatos apsaugos ministru tapo Vytenis Andriukaitis, matęs profesinių sąjungų ištakas,
gerai pažinojęs sistemą bei pats priklausęs Lietuvos gydytojų sąjungai, pasidarė lengviau. Tada
socialinės partnerystės iniciatyvą ėmė rodyti jau ne tik profesinės sąjungos, bet ir SAM.
Netrukus įsteigta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Trišalė taryba prie SAM ir 2013 m. ten
pasirašėme susitarimą, tapusį šios šakinės sutarties pagrindu. Jame visos šalys įsipareigojo
išnagrinėti medikų darbo sąlygas, kvalifikacijos kėlimo situaciją, specialistų poreikį bei kitus
aktualius klausimus. Tai padarėme per porą metų.
Be abejo, tuomet teko įdėti nemažai darbo, kad būtų suvienytos visos sveikatos sistemos
specialistams atstovaujančios organizacijos. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pastate
susirinko visų sveikatos sistemos specialistų organizacijų atstovai, kad aiškiai išgrynintume, kur
stovime, atliktume stiprybių ir silpnybių analizę, susitartume dėl reprezentatyvumo derybose. Tada
pasirašėme susitarimą dėl Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės, vienos organizacijos suteikė
atstovavimo įgaliojimus kitoms ir prasidėjo tikrasis darbas.
Čia visų mūsų vardu norėčiau padėkoti advokatui, vienam geriausių darbo teisės specialistų šalyje
dr. Nerijui Kasiliauskui už atliktą didžiulį darbą – jis visada mums rasdavo laiko ir noro dirbti kartu.
LPSK: Kas pasiekta? Ar pasirašyta sutartis daug skiriasi nuo pradinių profesinių sąjungų
norų?
A.B.: Nuo pirminio varianto pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis labiausiai skiriasi tuo, kad
siekėme geriau reglamentuoti darbo užmokesčio sistemą, deja, tai pavyko tik iš dalies.
Siekėme, kad kiekvienas tam tikroje srityje dirbantis sveikatos priežiūros specialistas, turėtų
minimalaus atlyginimo garantą. Pabrėžiu: kalbu ne apie šalies minimalią mėnesinę algą, bet
konkrečiai sveikatos apsaugos sričiai nustatytą minimalų užmokestį.
Nors šito pasiekti nepavyko, vis tik šakinės sutarties darbo užmokesčio reglamentavimo dalis tikrai
nėra siaura. Ji apima 12 punktų. Čia įtraukta ir tai, kas daug įstaigų, deja, nėra praktikuojama.
Vienas tokių dalykų – kolegų pavadavimai. Jei dirbi už save ir kolegą, atrodo logiškai, kad turėtum
gauti priedą. Ik šiol buvo taip, kad, jei kolega išeina atostogų, tu PRIVALAI jį pavaduoti be jokių
priedų. Dabar susitarėme, kad tokiais atvejais turi būti mokamas ne mažesnis nei 50 proc. priedas.
Kitas pagerinimas susijęs su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Daugumai sveikatos sistemos
specialistų tai būtina. Iki šiol dėl to daugelyje įstaigų darbuotojams tekdavo imti nemokamų
atostogų. Dabar įtvirtinta, kad už kvalifikacijos kėlimui skirtą laiką darbdavys turi mokėti vidutinį
darbo užmokestį.
Svarbu ir tai, kad šakinėje kolektyvinėje sutartyje garantuojama, jog darbas pavojingomis ir
kenksmingomis sąlygomis turi būti geriau apmokamas. Darbuotojams, dirbantiems kenksmingų
veiksnių veikiamose darbo vietose, pagal praktiškai dirbtą laiką mokamas 20 proc., o pavojingų –
15 proc. darbo užmokesčio priedas.
Dar paminėčiau, kad nustatyta, jog papildomas lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo rezervo
galima skirti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondui.
Galiausiai atkreipčiau dėmesį į tai, kad ši sutartis pasirašyta prieš įsigaliojant naujam Darbo
kodeksui, tad sveikatos priežiūros specialistams taip pat buvo svarbu išsaugoti turimas socialines
garantijas. Itin aktualios – dėl darbo laiko ir atostogų.
Dabartiniame Darbo kodekse nustatyta 20 darbo dienų atostogų, bet sveikatos priežiūros
specialistai, tiesiogiai teikiantys paslaugas, dirbantys nuolatinės psichinės ir fizinės įtampos
sąlygomis, turi pailgintas atostogas. Darbo laikas taip pat yra šiek tiek sutrumpintas. Džiugu, kad
šias garantijas pavyko įtvirtinti šakinėje kolektyvinėje sutartyje.
LPSK: Ar dokumentas tarsi įkaltas akmenyje, ar tam tikras nuostatas tikitės persiderėti?
A.B.: Sutarties negalime persiderėti bent jau metus. Ji galios iki 2018 m. liepos 1 d., o kita turės
būti parengta pagal naująjį Darbo kodeksą. Per šį laiką tikimės kuo geriau pasiruošti kitos sutarties
sudarymui.
Pirmiausia norėtume nusistatyti darbo apmokėjimo strategiją, kuri būtų ilgalaikė, o ne vienerių metų
dalykas. Tai yra, kad darbo užmokestis nebūtų vieną kartą pakeltas 8 proc., ir viskas. Čia yra
nemažai skaudulių. Pavyzdžiui, yra tokių įstaigų, kur gydytojų ir slaugytojų atlyginimai skiriasi 4
kartus. Jos dažniausiai būna prie didžiųjų miestų, respublikinių ligoninių. Kadangi gydytojų
trūkumas rinkoje ne toks jau menkas, kad juos lengvai prisiviliotų atvažiuoti, išpučia atlyginimus.
Vis dėlto už suteiktas paslaugas gydymo įstaiga gauna lėšas visų paslaugas teikiančių specialistų
darbo užmokesčiui, tad, išpūstus gydytojų atlyginimus, tai „kompensuojama“ slaugytojų sąskaita.
Tokių dalykų neturėtų būti.
LPSK: Kokius iššūkius išskirtumėte?
A.B.: Galima iš anksto konstatuoti, kad bus sunkumų dėl šios sutarties įgyvendinimo – daugiausia
dėl lėšų trūkumo. Taip pat svarbu prižiūrėti, kaip šios sutarties bus laikomasi. Su ministru A.
Veryga kalbėjomės, kad reikėtų atgaivinti darbo užmokesčio monitoringo grupę, suteikiant jai
įgaliojimus nuolat analizuoti, kaip įgyvendinama sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis.
LPSK: Ačiū už pokalbį.

 

 

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga

 

Tel. +370 5 249 7441

Faks. + 370 5 249 6809

El. paštas: lsadps@lsadps.com

www.lsadps.lt

 

Nauji straipsniai