Parkinsono liga yra lėtinė neurodegeneracinė liga, kurios simptomai dažniausiai prasideda palaipsniui ir laikant bėgui progresuoja. Ši liga susijusi su smegenų ląstelių, vadinamų dopaminerginiais neuronais, degeneracija. Dopaminerginiai neuronai yra atsakingi už dopamino gamybą, neurotransmiterį, kuris yra būtinas judėjimo kontrolės sistemai palaikyti. Parkinsono ligai progresuojant, nervų ląstelės smegenyse nebegali tinkamai funkcionuoti ir nebesugeba gaminti cheminių medžiagų, tokių kaip dopaminas. Be dopamino judesiai tampa ypač lėti ir sunkūs.

Ši liga buvo pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje “Esė apie drebantįjį paralyžių” (Essay on shaking palsy) išsamiai aprašė tokios ligos kamuojamų pacientų simptomus.

Parkinsono ligos paplitimas per pastaruosius 25 metus išaugo dvigubai. Pasaulinės sveikatos organizacijos 2019 metų įvertinimai rodo, kad Parkinsono liga serga per 8,5 milijono žmonių. Lietuvoje Parkinsono liga nustatyta apie 11 tūkstančių žmonių, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei 50 metų. Vis dėlto vienam iš dešimties ligonių ši liga prasideda prieš pasiekiant minėtą amžių.

Pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai:

Parkinsono ligos simptomai blogėja laikui bėgant ir gali ženkliai sumažinti gerovę bei gyvenimo kokybę. Jie apima:

Motorinius simptomus:

• Raumenų judesių sutrikimus (bradikineziją): Lėtesni ir mažiau koordinuoti kūno judesiai, sunkumai pradėti arba baigti judesius.
• Drebulį (tremorą): nevaldomas galūnių drebėjimas, nevalingi judesiai.
• Raumenų įtampą, standumą: storėjantys ir įtempti raumenys, ypač kaklo, rankų ir kojų srityse.
• Sunkumus vaikščioti, manipuliuoti rankomis, sutrikusią smulkiąją motoriką.
• Pusiausvyros praradimą: palaipsniui keičiant pozą, gali būti sunku išlaikyti bendrą kūno pusiausvyrą, kūnas gali lenktis į priekį.
• Koordinacijos sutrikimai: visi aukščiau paminėti simptomai gali sukelti bendrus kūno, akies-rankos koordinacijos sutrikimus.

Nemotorinius simptomus:

• Kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimą ar susilpnėjimą.
• Psichikos sveikatos sutrikimus: patiriamas stresas ir priverstinis atsitraukimas nuo mėgstamų veiklų gali sukelti psichologinių sunkumų.
• Demenciją: susilpnėjusi smegenų veikla gali daryti įtaką demencijos išsivystymui.
• Miego sutrikimus: dėl skausmo, raumenų įtampos gali sutrikti miego kokybė.
• Jutimo (sensorinius) sutrikimus.
• Kalbos problemos: dėl nevalingų ir skausmingų raumenų susitraukimų.

Ne visi išvardinti simptomai pasireiškia vienu metu, kiekvienas Parkinsono ligos atvejis yra labai individualus ir skirtingas, visgi, ligai progresuojant šie simptomai didina esamą negalią ir specialiosios individualizuotos priežiūros poreikį.

Parkinsono ligos atsiradimo priežastys:

Parkinsono ligos atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, bet manoma, kad tai gali būti susiję su genetiniais veiksniais ir aplinkos įtaka. Specifinės priežastys dar nėra visiškai suprastos, tačiau žmonės, kurių šeimos istorija yra susijusi su šia liga, turi didesnį rizikos lygmenį taip pat ja susirgti. Riziką gali padidinti tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, pesticidai ir chemikalai, bet kas, kas daro įtaką sveikai gyvensenai ir tinkamai smegenų veiklai.

Parkinsono liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ji taip pat gali prasidėti ir ankstesniame ar vidutiniame amžiuje. Dažniau ji pasireiškia vyrams nei moterims.

Parkinsono liga yra klasifikuojama į keturis lygmenis:

• Pirma stadija: simptomai gali būti nestiprūs ir apriboti tik vieną kūno pusę. Asmuo gali turėti lengvą tremorą, bet jo gyvenimo kokybė vis dar gera ir sugeba pats savarankiškai apsitarnauti visose srityse.
• Antra stadija: simptomai stiprėja, gali pasireikšti abiejose kūno pusėse. Pacientas gali turėti sunkumų palaikant kūno pusiausvyrą bei judant, gali prireikti minimalios pagalbos
  kasdienėse veiklose.
• Trečia stadija: ligos simptomai tampa sunkesni, asmuo gali patirti didelių sunkumų su judėjimu ir pusiausvyra, bet vis dar pajėgia vaikščioti ir naudoti kūno judesius, reikia vis daugiau aplinkinių pagalbos apsitarnauti kasdienėse veiklose.
• Ketvirta stadija: tai yra pažengusi Parkinsono ligos stadija, kurioje judėjimas yra labai ribotas, pacientas gali reikalauti didelės pagalbos judant ir atliekant kasdienes veiklas.

Gydymas ir priežiūra:

Parkinsono liga pablogėja laikui bėgant. Kol kas šiai ligai deja, bet nėra gydymo, tačiau tinkamos terapijos, intervencijos ir vaistai gali sumažinti simptomus.

Reabilitacija, įskaitant fizioterapiją, kineziterapiją ir ergoterapiją, gali suteikti didelį palengvėjimą Parkinsono ligos ir kitų degeneracinių neurologinių sutrikimų atvejais. Terapijos apima kūno raumenų stiprinimo pratimus, koordinacijos ir pusiausvyros treniruotes, smulkiosios motorikos ir kognityvinių funkcijų lavinimą, hidroterapiją. Šios intervencijos gali padėti pagerinti funkcionalumą ir gyvenimo kokybę žmonėms su Parkinsonu ir ženkliai sumažinti priežiūrėtojų ir artimųjų naštą, kuo ilgiau palaikant asmens savarankiškumą ir gebėjimus.

Prevencija:

Kol kas nėra specifinių būdų, kaip visiškai išvengti Parkinsono ligos, nes jos tikrosios priežastys dar nėra visiškai aiškios. Tačiau yra keletas bendrų sveikatos praktikų, kurios gali padėti palaikyti gerą savijautą ir kūno veiklą bei mažinti riziką susirgti Parkinsono liga ar bent jau atitolinti jos simptomus:

• Aktyvus gyvenimo būdas: fizinis aktyvumas visuomet turi teigiamą poveikį nervų sistemai ir padeda išlaikyti gerą sveikatą. Reguliarūs pratimai gali būti naudingi ne tik kūnui, bet ir tinkamai smegenų veiklai palaikyti.
• Sveika mityba: sveika ir subalansuota mityba prisideda prie bendros savijautos ir sveikatos. Tyrimuose pastebėta, kad žmonės, besilaikantys sveikos mitybos principų, gali turėti mažesnę riziką susirgti neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant ir Parkinsono ligą.
• Vengti toksinų: yra tam tikrų aplinkos veiksnių, pvz., pesticidų arba kitų cheminių medžiagų, kurios didina Parkinsono ligos riziką. Mažinant sąlytį su toksinais savo aplinkoje (vengiant nenatūralių medžiagų ir maisto priedų) bei stebint aplinkos pokyčius ore, galima išvengti neigiamos įtakos organizmui iš aplinkos.
• Reguliarus sveikatos tikrinimas: ankstyvas ligos diagnozavimas gali padėti pradėti gydymą anksčiau ir geriau bei ilgiau valdyti simptomus. Reguliarūs sveikatos tikrinimai gali padėti nustatyti bet kokius pokyčius organizme.
• Streso valdymas: ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį organizmo sveikatai. Streso valdymo praktikos, gali padėti išlaikyti emocinę gerovę.

Nors šie faktoriai gali turėti įtakos bendrai sveikatai, jie nesuteikia 100% garantijos išvengti Parkinsono ligos. Prevencinės priemonės turėtų būti suvokiamos kaip bendros sveikatos palaikymo ir gerinimo strategijos. Jei turite rizikos veiksnių arba ligos simptomų, svarbu konsultuotis su gydytoju ir nedelsti.

Parkinsono liga ir ergoterapija:

Parkinsono liga gali sukelti įvairius iššūkius jūsų kasdieniame gyvenime, įskaitant tuos, kurie kliudo paprastoms veikloms, kurias anksčiau laikėte savaime suprantamomis – tokioms kaip valgymas, rašymas ir mobilaus telefono naudojimas.

Kas yra ergoterapija ir kaip ji gali padėti su Parkinsono liga?

Ergoterapija yra reabilitacinės medicinos šaka, kuri susitelkia ties veiklų, reikalingų nepriklausomam kasdieniniam gyvenimui atlikimu. Ergoterapeutai yra specialistai kuriems tenka rasti būdus, kaip asmuo galėtų maksimaliai išnaudoti savo judesius ir aplinką palaikant gerą gyvenimo kokybę.

Sergant Parkinsono liga ir konsultuojantis su ergoterapeutu, apžvelgiamos šios gyvenimo sritys:

• Kasdieniai įgūdžiai ir apsitarnavima
• Pagalbinės priemonės
• Sensorinis profilis ir jutimai
• Kognityvinės funkcijos ir jų palaikymas
• Augmentatyvi ir alternatyvi komunikacija
• Namų aplinkos pritaikymas ir modifikacijos

Skirtingai nei kineziterapeutai, padedantys gerinti kūno judesius, didinti judėjimo diapazoną, taip pat stiprinti pusiausvyrą, ergoterapeutai sutelkia dėmesį į kasdienio gyvenimo veiklas ir užduotis, siekdami skatinti nepriklausomumą ir produktyvumą. Daugelis Parkinsono ligą turinčių žmonių dirba su įvairių terapeutų komanda, taip apimanti visas veiklos ir sveikatos sritis.

Ergoterapija gali būti naudinga Parkinsono liga sergantiems žmonėms, teikdama specializuotą pagalbą ir patarimus, siekiant gerinti kasdieninio gyvenimo kokybę ir savarankiškumą. Keletas konkrečių būdų, kaip ergoterapija gali padėti Parkinsono liga sergantiems žmonėms:

• Judėjimo gerinimas: ergoterapeutai gali teikti rekomendacijas ir praktines gaires, kaip pagerinti judėjimo koordinaciją ir stabilumą. Tai gali apimti pratimus ir mankštas, skirtas didinti judesių kontrolę. Taip pat ergoterapeutai vertina ir pataria dėl saugių padėčių ir griuvimo prevencijos.
• Pagalba kasdieninėse veiklose: ergoterapeutai gali mokyti ir pritaikyti specialius metodus ar įrankius, kad būtų lengviau atlikti kasdienines veiklas, tokias kaip valgymas, apsirengimas, maudymasis, rašymas ir kt.
• Smulkiosios motorikos įgūdžių išlaikymas: tai gali apimti specializuotas užduotis ir pratimus, kurie padeda išlaikyti rankų jėgą, lankstumą, pirštų manipuliaciją ir suėmimą bei koordinaciją, kuri gali sumažėti dėl Parkinsono ligos.
• Technologijos naudojimas: ergoterapeutai gali informuoti ir mokyti pacientus bei jų šeimos narius naudotis specialiais įrenginiais ar technologijomis, kurios padeda įveikti Parkinsono ligos sukeltus iššūkius, pavyzdžiui, specialūs valgymo įrankiai, kurie palengvina ar valgymo procesą.
• Namų aplinkos pritaikymas: specialistai gali suteikti rekomendacijas, kaip pritaikyti namus, kad būtų lengviau ir saugiau judėti namuose. Tai gali apimti baldų pakeitimą, pritaikymą pagal aukštį, pavojingų kampų pašalinimą, svarbiausių daiktų perdėliojimą.
• Emocinė parama: ergoterapeutai taip pat gali suteikti emocinę paramą ir motyvaciją, padėdami pacientui prisitaikyti prie lėtėjančių judesių ir kitų simptomų.
• Artimųjų ir kitų globėjų mokymas: ergoterapeutai moko asmens artimuosius ar kitus žmones, kurie rūpinasi sergančiu žmogumi, kaip tinkamai ir ergonomiškai rūpintis savo artimuoju, kokie tinkami pratimai ar veiklos kasdienybėje, kaip prisitaikyti prie pasikeitimų.

Svarbu paminėti, kad ergoterapija yra individualizuota ir pritaikyta kiekvieno paciento poreikiams. Jos tikslas yra padėti pacientui išsaugoti savarankiškumą ir kokybiškai gyventi, net ir su Parkinsono liga sukeltais iššūkiais. Ergoterapeutai dažnai bendradarbiauja su kitais specialistais, pavyzdžiui, su fizioterapeutais ir gydytojais, siekdami suteikti išsamų paciento palaikymą ir terapijos kokybę.

Patarimai ir išvados

Asmenims, kurie susiduria su Parkinsono liga, svarbu įgyti žinias ir įgūdžius, kaip geriau valdyti ligą ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Keli patarimai:

• Konsultuokitės su specialistais: susisiekite su neurologu, jis gali nustatyti diagnozę, suteikti informacijos apie ligą ir pasiūlyti tinkamą gydymą bei valdymo planą.
• Išsiaiškinkite daugiau apie ligą: suprasti savo ligą gali padėti ją geriau valdyti. Tyrinėkite patikimus šaltinius, skaitykite apie Parkinsono ligą, susiraskite patikimą informaciją.
• Stiprinkite fizinę būklę: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti raumenų stiprumą, judesių koordinaciją ir bendrą fizinę būklę. Pasitarkite su specialistu dėl tinkamo pratimų plano.
• Dirbkite su specialistų komanda: bendradarbiaukite su ergoterapeutu, fizioterapeutu ir kitais specialistais, kurie gali suteikti pagalbą ir patarimus dėl kasdieninių veiklų, judesių ir kitų iššūkių, su kuriais galite susidurti.
• Laikykitės sveikos mitybos: subalansuota mityba yra svarbi sveikatai ir gerovei. Konsultuokitės su dietologu dėl sveikos ir tinkamai subalansuotos mitybos.
• Planuokite savo dieną: susidarykite dienos grafiką, kuriame numatytas poilsio, aktyvumo ir miego laikas. Reguliarus ir tvarkingas gyvenimo tvarkaraštis gali stirpinti gerovę ir
  sumažinti streso lygį.
• Mokykitės būti emociškai atsparūs: susiduriant su liga gali kilti emocinių iššūkių.Mokykitės būti emociniškai atsparūs ir ieškokite paramos iš šeimos, draugų ar psichologo.
• Suteikite šeimai ir draugams informaciją: bendravimas su šeima ir draugais apie jūsų būklę gali sukurti stiprų socialinį tinklą ir padėti jums jausti palaikymą.
• Ieškokite paramos grupių: įstokite į Parkinsono ligos pacientų paramos grupę. Tai gali būti puiki vieta dalintis patirtimi, gauti patarimų ir jaustis suprastu.

Svarbiausia yra individualizuotas požiūris į kiekvieno asmens poreikius. Kiekvienam žmogui gali prireikti skirtingos pagalbos, todėl svarbu aktyviai bendradarbiauti su specialistais ir pasirinkti būdus, kaip geriausiai valdyti savo būklę.