Kokius tyrimus atlieka hematologas ir kada reikalinga gydytojo konsultacija?
January 23rd, 2024
Turbūt retas kuris galėtų tiksliai pasakyti, kas yra gydytojas hematologas ir kokias ligas jis diagnozuoja. Tad kokius tyrimus atlieka gydytojas hematologas, kada būtina jo konsultacija ir kaip užsiregistruoti bei pasiruošti privačiai hematologo konsultacijai? Apie tai kalbamės su medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja hematologe Lina Aleškevičiene.
Kas yra gydytojas hematologas ir kokias ligas jis diagnozuoja?
Hematologija bendrąja prasme yra mokslas apie kraują ir kraujo ligas. Hematologas yra gydytojas, kuris specializuojasi kraujo ligų diagnostikoje, gydyme ir prevencijoje.
Pasak gydytojos L. Aleškevičienės, įprastai hematologas tiesiogiai dirba su žmonėmis, kurie serga kraujo ligomis: „Jei įtariama kraujo liga arba randama pakitimų paciento kraujo tyrime, pirminės sveikatos grandies specialistas, t. y. šeimos gydytojas, gali išrašyti pacientui siuntimą pas hematologą, kuris specializuojasi gydant kraujo ligas ir turi daugiau patirties, kaip vienos ar kitos ligos veikia kraujo rezultatus.“
Gydytoja patikslino, jog siuntimas pas hematologą dar nereiškia, jog pacientas serga kraujo vėžiu. Yra daug kitų būklių, kai išsamesni kraujo tyrimai atliekami stebėjimui ir diagnozei patikslinti.
Dažniausiai pasitaikančios kraujo ligos ir ką apie jas turite žinoti?
Hematologė L. Aleškevičienė išvardijo dažniau pasitaikančias kraujo ligas, tokias kaip:
- kraujavimą sukeliančios ligos, pavyzdžiui, hemofilija;
- eritrocitus paveikiančios ligos, tokios kaip anemija, tikroji policitemija, talasemija;
- kraujo onkologinės ligos: leukemija, limfoma, dauginė mieloma, mielodisplazinis sindromas;
- galimos ir autoimuninės ligos, tokios kaip autoimuninė hemolizinė anemija, idiopatinė trombocitopenija ir kt.;
- yra ir genetinių kraujo ligų, pvz., pjautuvinių ląstelių anemija.
Sepsis ar septinis šokas, kaip teigė gydytoja, nėra tiesioginė kraujo liga, bet ši būklė taip pat turi įtakos pakitimams kraujyje, nes tai – sisteminė infekcija.
Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją hematologą?
„Hematologo konsultacija reikalinga tuomet, kai dėl neaiškių priežasčių kartojasi trombozės. Taip pat yra daug kitų sveikatos būklių, dėl kurių vienaip ar kitaip pasikeičia įprastas normalaus kraujo vaizdas“, – kalbėjo gydytoja hematologė L. Aleškevičienė.
Hematologo konsultacija Vilniuje, medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“, gali būti suteikta tą pačią, kai kreipiatės, jei tik tą dieną dirba specialistas.
Tačiau ne kiekvienam pacientui, anot L. Aleškevičienės, būtina gydytojo hematologo konsultacija (net ir nustačius pakitimus kraujyje). Pavyzdžiui, sergant geležies stokos anemija ir radus kraujavimo šaltinį, dažnu atveju gali pakonsultuoti gydytojas gastroenterologas ir išspręsti šią sveikatos problemą; arba pacientui, turinčiam hemoraginį bėrimą, gali pagelbėti infekcinių ligų gydytojas, kuris diagnozuos ir išgydys šią ligą.
Hematologas dažnai gali padėti suprasti, dėl ko atsiranda pakitimai kraujyje, gali padėti nustatyti teisingą diagnozę, individualizuoti ištyrimo planą ir koordinuoti gydymą. Jei jums reikalinga gydytojo hematologo konsultacija Vilniuje, eilių nėra – užsiregistruoti galite per 1–3 dienas.
Hematologė L. Aleškevičienė ragina atkreipti dėmesį į keletą simptomų, kurie gali liudyti kraujo ligas
Kraujo ligos dažnai yra sudėtingos, nes pradinėje stadijoje organizmas dažniausiai neišduoda jokių specifinių simptomų apie galimą kraujo ligą. Nusiskundimai, pasak gydytojos hematologės, dažnai būna bendro pobūdžio:
- bendras silpnumas,
- dusulys,
- pablyškusios gleivinės ir oda,
- plaukų slinkimas,
- atsirandančios kraujosruvos odoje,
- padidėję limfmazgiai,
- karščiavimas,
- gausus naktinis prakaitavimas,
- svorio kritimas.
„Juntami simptomai nebūtinai praneša apie kraujo ligą. Beje, susirgus dalies simptomų gali ir nebūti arba dalis jų gali būti mažiau ar daugiau išreikšti – tai in-dividualu“, – paaiškino hematologė ir pridūrė, jog pakitimų kraujyje gali būti randama ir atsitiktinai, pvz., pacientui atliekant profilaktines patikras, norint do-nuoti kraujo.
Kokius tyrimus atlieka hematologas?
Atėjus į konsultaciją pas gydytoją hematologą pacientui dažniausiai užduodami tokie klausimai:
- Ar rasta pakitimų (jei taip – kokių?) atlikus tokius tyrimus kaip rentgenografija, echoskopija (ultragarsinis ištyrimas)?
- Kokios gautos konsultavusių specialistų išvados ir rekomendacijos?
- Kiek laiko randami pakitimai kraujyje, kaip jie kito ir kaip buvo bandyta tai spręsti?
- Ar krinta svoris, vargina naktinis prakaitavimas?
- Kokiomis ligomis sirgo, kokie medikamentai vartoti?
- Kokiomis ligomis sirgo artimieji?
- Ar pacientas yra turėjęs kokių nors operacijų?
Tiek simptomai, tiek gydytojo klausimai individualiu atveju gali skirtis. Jei yra jau atliktų tyrimų ar dokumentų iš gydymo įstaigų, tai, hematologės teigimu, visada padeda lengviau suprasti problemą, tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai kraujo ligos diagnostika užtrunka.
Tarp specifinių tyrimų, kuriuos atlieka hematologai, gydytoja L. Aleškevičienė įvardijo kaulų čiulpų aspiracinę biopsiją – tai kelių mililitrų skystosios kaulų čiulpų dalies paėmimas specialiu švirkštu. Šis specifinis tyrimas dažnai atliekamas norint diagnozuoti leukemiją, limfomą ir kitas kraujo ligas.
„Kaulų čiulpų biopsija (trepanobiopsija) – tai nedidelio kaulų gabalėlio paėmimas su kaulų čiulpais. Kaulų čiulpų mėginys toliau tiriamas įvairiais metodais. Šio tyrimo rizika yra minimali, o diagnostinė vertė – itin svarbi. Tai – bene tiksliausias tyrimas kaulų čiulpų pakitimams įvertinti“, – sakė „Hila“ hematologė.
Kraujo ligas gydytoja įvardijo kaip problematiškas, nes jos labai heterogeniškos, nevienodos, skirtingo agresyvumo, skirtingos prigimties, o kraujo pakitimus dažnai įtakoja ne kraujo ligos. Tokiais atvejais gydytojas hematologas įsijungia tada, kai jo reikia.
Į privačią kliniką, pasak hematologės, pacientas dažniausiai kreipiasi tuomet, kai dėl pakitimų krešėjimo tyrimuose pacientui nukeliama suplanuota operacija. Tad šiuo atveju hematologas yra tas gydytojas, kuris galėtų patikslinti problemą ir pasiūlyti sprendimą.
Kraujo sistemos ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika
Labai dažnai į pagalbą diagnozuojant kraujo ligas gydytojai hematologai pasitelkia ir kitus specialistus, pavyzdžiui, skiriant ultragarsinį ištyrimą, atliekant kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą, pozitroninės emisijos tomografiją, rentgeno tyrimus, taip pat pacientą siunčiant pas intervencinius radiologus biopsijai atlikti iš limfmazgio.
Šiuolaikinė diagnostika, gydytojos L. Aleškevičienės teigimu, neįmanoma be laboratorinės medicinos specialistų, kuomet, be įprastų laboratorinių tyrimų, atliekami ir imunologiniai, krešėjimo faktorių, molekulinės genetikos.
Diagnozuojant kraujo sistemos ligas, kraujo tyrime dažniausiai randami pakitimai:
- anemija (mažakraujystė),
- leukocitų skaičiaus pakitimai (dažnai tai yra leukocitų skaičiaus padidėjimas, vadinamas leukocitoze),
- trombocitų skaičiaus pakitimai (trombocitopenija, kai trombocitų skaičius yra sumažėjęs, arba trombocitozė, kai trombocitų skaičius padidėjęs).
„Nekalbant apie piktybines kraujo ligas, dažniausiai mažakraujystę sukelia geležies ir B12 vitamino trūkumas. Beje, ji gali būti lydima ir kitų ligų, – kalbėjo gydytoja hematologė. – Anemiją pastebėti paprasta iš šių požymių: odos, gleivinių pablyškimas, sumažėjusi energija, juntamas dusulys fizinio krūvio metu, bendras silpnumas. Pirminėje grandyje atlikus kraujo tyrimą, randamas sumažėjęs hemoglobino kiekis.“
Pažengusi trombocitopenija, kaip sakė gydytoja, gali lemti mėlynių atsiradimą odoje. Gali būti matomi padidėję limfmazgiai, kurie kartais gali būti skausmingi, didėjantys (jei jie didėja tarpuplautyje, gali net sukelti kosulį ar dusulį).
Sergant nepiktybinėmis kraujo ligomis, pavyzdžiui, geležies stokos, megaloblastine anemija, anot hematologės L. Aleškevičienės, invazyvių kaulų čiulpų tyrimų dažniausiai neprireikia. Diagnozavus minėtus trūkumus, paskiriamas atitinkamas gydymas, kurio metu tiek paciento kraujo rodikliai, tiek bendra sveikatos būklė pagerėja (belieka sudėlioti tolesnį stebėjimo ir gydymo planą).
„Limfmazgių padidėjimas ne visada signalizuoja apie kraujo ligą. Priežastis gali būti bakterinė arba virusinė infekcija, gretimo organo pažeidimas, kitos kilmės piktybinis procesas. Įvertiname limfmazgių dydį, formą, struktūrą, lokalizaciją, kaip jie čiuopiasi, kaip aprašomi ultragarsiniame tyrime. Tokiu būdu gali būti skiriami ir kiti radiologiniai tyrimai ar kitų organų sistemų ištyrimas, vertinami tam tikri kraujo žymenys“, – paaiškino specialistė.
Matydamas, jog reikia patikslinti limfmazgio didėjimo priežastį, hematologas gali siųsti pacientą atlikti limfmazgio biopsiją. Tačiau gydytoja patikino, jog bijoti jos nereikėtų, mat biopsija atliekama nuskausminus, paimamas nedidelis medžiagos gabalėlis: „Beje, siuntimas biopsijai dar nereiškia limfomos diagnozės. Jei limfmazgiai didėja, nesant infekcijos, jų atsiranda daugiau, būtina pasirodyti gydytojui.“
Privatus hematologas Hila centre Vilniuje – kaip užsiregistruoti ir pasiruošti konsultacijai?
Privačios klinikos hematologo privalumai:
- greitas patekimas pas specialistą, nėra eilių;
- vieno vizito pas privatų hematologą metu galima atlikti keletą tyrimų, padedančių patikslinti problemą, pvz.: radiologinį ištyrimą (echoskopiją, rentgeno tyrimą, kompiuterinę tomografiją), endoskopinį ištyrimą, taip pat išsamesnius kraujo tyrimus, kurie būdingi vienai ar kitai diferencijuojamai ligai;
- gydytojas hematologas jau pirmo vizito metu gali rasti dalies kraujo ligų sprendimą;
- esant agresyvesnio proceso požymiams, pacientas nukreipiamas gauti specializuotas paslaugas;
- pacientui sudaromas individualizuotas stebėjimo ir gydymo planas tuo atveju, jei prieš tai taikytas gydymas nebuvo efektyvus, bet nėra agresyvios kraujo ligos požymių;
- kalbant apie kainas, „Hila“ centre hematologo konsultacijos kaina su siuntimu yra kone mažiausia Vilniuje tarp visų privačių medicinos įstaigų.
Apie hematologijos paslaugas ir kainas Hila centre
