Gimdos miomų tramdymo pradžia
July 21st, 2015
Dažnai moterų sveikatos problemos, susijusios su reprodukcinių organų ligomis, lieka už „uždarų durų“. Nors moterims rekomenduojama bent kartą ar du per metus apsilankyti ginekologo kabinete, dažnai pas gydytoją moterys atsiduria tik vejamos rimtų ir varginančių simptomų – kraujavimo, skausmo ar kitokių. Ginekologas Virginijus Diržauskas pasakoja apie gimdos miomų simptomatiką, atsiradusią trumpalaikio ikioperacinio gydymo galimybę ir moterų apsisprendimą gultis ant operacinio stalo.
Miomų kraujavimas – vienas aiškiausių simptomų
Moterims, turinčioms gimdos miomų, vyraujantys simptomai gali būti skirtingi, tačiau vienas pagrindinių, dažniausiai ir atvedančių moterį į ginekologo kabinetą, yra kraujavimas. Kraujuoti pradedama miomai augant ir spaudžiant gimdos gleivinę, menstruacijų metu, kartais tarp menstruacijų, kai gimdos raumuo normaliai nesusitraukia ir tai sąlygoja ilgas ir sunkiai suvokiamo gausumo mėnesines, kurių metu kartais pastebimi net susiformavę kraujo krešuliai.
„Dėl šio simptomo atsiranda lėtinis nukraujavimas, kuomet keičiasi moters nuotaika, išvaizda, darbingumas, o šeimos gydytojai, paskyrę atlikti kraujo tyrimą, nustato geležies trūkumą kraujyje ir kritusio hemoglobino bei eritrocitų kiekį“, - sako ginekologas. Gydytojo teigimu, gimdos miomos dažnai nepastebimos dėl to, kad moteris jų ilgą laiką tiesiog nejaučia. Dažniausiai profilaktinės apžiūros metu ginekologas ir pasako nustebusiai pacientei apie atsiradusius navikus.
V. Diržauskas sako, kad retai kada moteriai iš karto siūlomas operacinis gydymas – situacija priklauso nuo miomų kiekio, išvešėjimo, lokalizacijos gimdoje. „Viskas priklauso nuo to, ar mioma gali būti prižiūrima, sekama ir vertinama, ar moteris pas gydytoją apsilankė kasmetinei apžiūrai, ar po ilgo laiko tarpsnio, kuomet mioma ar miomų „paketas“ jau netelpa dubenyje. Tik auglio dydis bei simptomatika gali lemti, kas bus pasiūlyta pacientei “, – pasakoja gydytojas.
Rimsta miomų keliami simptomai – didėja galimybė išsaugoti gimdą
Miomos gali būti skirtingų tipų: vienos auga gimdos išorėje, kitos – gimdos raumenyje ir gali plėstis tiek į įšorę, tiek į vidų, o trečios auga po gleivine, į gimdos vidų. Pastarųjų dažniausiai nebūna itin daug, tačiau būtent jos sukelia didžiausias problemas keliantį simptomą - gausų kraujavimą. „Tam, kad šias miomas būtų galima pašalinti, pacientei skiriamas ulipristalio acetatas, medikamentas, kuris sustabdo menstruacijas, sumažina miomos tūrį. Nebesant mėnesinėms atsistato prarasto kraujo kiekis ir jo kokybiniai rodikliai: eritrocitai, hemoglobinas. Po tokio gydymo galima pašalinti tik pačią miomą ar miomas, neliečiant gimdos“, – ikioperacinį gydymo būdą apibūdina medikas.
Jei mioma yra randama gimdos sienelėje, tuomet navikas yra stebimas: ar sąlygoja kraujavimą ir nukraujavimą, skausmą, didina gimdą, kur link spaudžia, ar turi įtakos gretimų organų funkcijai. Gimdos išorėje augančios miomos taip pat yra stebimos – pagal tai, kokio dydžio mioma ir kur ji lokalizuota, pasirenkamas teisingiausias pacientės sekimo ar operacijos kelias. „Jei pacientė skundžiasi gausiomis ir ilgomis menstruacijomis, jos hemoglobino kiekis yra mažas, jai gali būti skiriami medikamentai, kurie slopina ir gydymosi metu sustabdo kraujavimą “, – sako V. Diržauskas.
Gydytojas pabrėžia, kad pasirinkus ikioperacinį medikamentinį gydymą svarbu žinoti jo tikslą – iki šiol nėra pilnai aiški gimdos miomų etiologija, tad ir miomų gydymas nėra iki galo aiškus. Stebint miomas ir pasirinkus teisingą ir tikslingą ikioperacinį bei mažai invazinį chirurginį gydymą, pacientei gali būti išsaugota gimda.
Chirurginis gydymas – paskutinis miomų gydymo žingsnis
V. Diržausko teigimu, ne tik moteriai, bet ir medikams chirurginė intervencija yra paskutinė priemonė, kurios imamasi tuomet, kai visos įmanomos priemonės jau išbandytos. „Tai nėra tik moters pasirinkimas, operacija yra ir gydytojo pasirinkimas, prieš tai stebint ir vertinant miomą bei išbandžius medikamentinį gydymą. Bet kokiu atveju, iš viso gydymo arsenalo, operacija yra kraštutinė priemonė“, – sako ginekologas. Moteris operacijai dažniausiai ryžtasi, kuomet būna išbandžiusi visas neoperacines priemones ir jei jos nebuvo veiksmingos, pasirenka chirurginį gydymą. Gydytojo teigimu, pasiryžus operacijai kartu su gydančiu gydytoju reikia aptarti galimus operacinius veiksmus ir nereikia galvoti, kad būtinai bus šalinama visa gimda. Medikai taip pat suinteresuoti atlikti kuo labiau tausojančias ir minimaliai invazines (laparoskopines, histeroskopines) operacijas.
„Pašalinti gimdą – skamba lyg verdiktas, nors po šiais žodžiais dažnai slepiasi dalinis gimdos šalinimas, kuomet yra paliekamos struktūros, svarbios kasdieniame ir intymiame moters gyvenime. Tam, kad būtų šalinama visa gimda, turi būti rimti pokyčiai gimdoje, gimdos kaklelyje ar šalia jų, vyresnis moters amžius bei pačios moters pageidavimas“, – sako medikas.
V. Diržausko teigimu, tik išskirtiniais atvejais operuojant neįmanoma išsaugoti gimdos. Dažniausiai galima pašalinti tik miomas, paprasčiau – jei jos auga pavienės. Problemos kyla tuomet, kai jauna moteris turi kelias dešimtis miominių mazgų, o pastarieji nemenko dydžio, skirtingų ir nedėkingų lokalizacijų ir ateityje planuojamas nėštumas. Tuomet reprodukcinės moters funkcijos išsaugojimas – pagrindinis operacijos tikslas.
Pirminė reakcija – šokas
Gydytojas sako, kad sužinojusios, jog vis dėlto gali tekti šalinti gimdą, dauguma moterų dėl to labai išgyvena. „Jos būna tikrame šoke, jaudinasi, kad tai iš esmės pakeis jų savijautą, pasikeis lytinis gyvenimas – gimdos šalinimą sieja su kiaušidžių šalinimu, klimakso - menopauzės pradžia. Tai iš lūpų į lūpas moterų perduodamas gandas. Tuomet moteriai atrodo, kad nieko nėra baisesnio, kaip netekti labiausiai su moteriškumu siejamo organo –gimdos. Ir dar, jei moteris savo aplinkoje turi tokių artimų žmonių, kurie sugeba žarstytis komentarais, kad gimdą praradusi moteris, tai mirusi moteris ar panašiai, nieko baisiau jai negali būti“, – pacienčių savijautą apibūdina ginekologas.
Baimių ir mitų – vis dar daugybė, kai kurios moterys medikui prasitaria, kad apie operaciją šiukštu neprasitars savo vyrams, nes šie gali jas palikti. V. Diržausko teigimu, vyrui moters gimdos pašalinimas įtakos visiškai nedaro – nei moters kasdienis, nei lytinis gyvenimas dėl to visiškai nepasikeičia. Žinoma jeigu ji pati nesuserga gimdos netekties sindromu. Tuomet kenčia ir ji, ir vyras, ir vaikai bei aplinkiniai. „Moteriai jos reprodukciniai organai, gebėjimas išnešioti kūdikį, pagimdyti jį, yra pagrindinis moteriškumo atspindys, tad dėl mažo informuotumo moterys sutapatina savo moteriškumą su gimda ir tenka daug laiko praleisti aiškinant pacientėms apie tai, kokia yra tikroji tiesa ir kas jų laukia iš tikrųjų“, – pasakoja V. Diržauskas. Medicina tobulėja kiekvieną dieną, tad labai svarbu yra šviestis ir žinoti naujausias gydymo galimybes.
Daugiau informacijos apie gimdos miomas, simptomus, diagnostiką bei gydymo metodus galite rasti: www.gimdosmioma.lt
