Menopauzė ir šlapimo nelaikymas
October 8th, 2024
Maždaug nuo 45 – erių moterys gali pradėti jausti vienokius ar kitokius nemalonius simptomus, menstruacijų ciklas vėl išsibalansuoja lyg paauglystėje – tai mėnesinės gausios, tai jų beveik nėra. Medikai šį periodą vadina perimenopauze. Menopauze jis virsta, kai mėnesinių iš viso nelieka. Vienoms stipriau, kitoms silpniau, vienoms porą metų, kitoms ir gerą dešimtmetį gali užtrukti perimenopauzė ir visa jos simptomų įvairovė. Gydytojai šio moterų tarpsnio nevadina liga, tad ir gydymo nesiūlo. Nemalonių simptomų suvaldymas gula ant kiekvienos moters pečių. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime, kas vyksta moters kūne, kai hormonai šoka šokius ir kaip suvaldyti vieną nemaloniausių menopauzės simptomų – šlapimo nelaikymą.
Lytinių hormonų atsisveikinimas
Tokie simptomai kaip makšties sausumas, menstruacijų ciklo sutrikimai atgena moteris pas gydytojus ginekologus. Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos tinklalapyje rašoma, kad menopauzė – tai moters gyvenimo laikotarpis, kuomet silpstant kiaušidžių folikulinei funkcijai, pasibaigia menstruacijos. „Tai perėjimas nuo moters reprodukcinės funkcijos susilpnėjimo iki visiško nevaisingumo dėl laipsniško kiaušidžių folikulinio aparato išsekimo. To pasekoje atsiranda estrogenų stokos sukelti klinikiniai simptomai“, - rašoma prieš 3 metus Lietuvos akušerių ginekologų valdybos patvirtintose rekomendacijose.
Gimus mergaitės kiaušidėse turi apie 300 000 folikulų. Sulaukus menopauzės jų sumažėja iki 1000. Medikai mažėjant folikulų skaičiui ir mažėjant jų gaminamo hormono inhibino koncentracijai, girdi iš moterų tokius skundus kaip padažnėjusios mėnesinės. Nors estrogeno koncentracija tuomet būna nepakitusi ar net kiek padidėjusi dėl didesnio suaktyvintų folikulų skaičiaus. „Senkant folikulų atsargoms ir jiems tinkamai nereaguojant į gonadotropinių hormonų stimuliaciją – ilgėja mėnesinių ciklai. Dažnai jie būna anovuliaciniai. Prasideda estradiolio koncentracijos svyravimai. Neįvykus ovuliacijai, nesusiformuoja geltonkūnis – nesintezuojamas progesteronas. Vystosi santykinė hiperestrogenemija progesterono stokos fone. Mėnesinių ciklai tampa nereguliarūs, dėl endometriumo išvešėjimo galimi disfunkciniai kraujavimai. Perimenopauzinis laikotarpis vidutiniškai trunka 5 metus, net 95 proc. moterų perimenopauzė tęsiasi nuo 2 iki 8 metų“, - pateikia informaciją Lietuvos akušerių ginekologų draugija.
Būdingiausi menopauzinio sindromo simptomai
- Ankstyvieji: karščio pylimas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, ūžimas ausyse, širdies plakimas, šaltkrėtis, kraujospūdžio kitimai, miego sutrikimai, depresija, dirglumas, išsiblaškymas, atminties susilpnėjimas, lytinio potraukio sumažėjimas, nuovargis, silpnumas, nerimas.
- Tarpiniai: makšties sausmė, vulvos niežulys ir deginimas, padažnėjęs šlapinimasis, skubos šlapimo nelaikymas, skausmingi lytiniai santykia,i kūno odos sausmė, išplonėjimas, raukšlėjimasis, sausi ir retėjantys plaukai, lūžinėjantys nagai, sąnarių, kaulų, raumenų skausmai.
- Vėlyvieji: osteoporozė, širdies kraujagyslių sistemos ligos, senatvinė silpnaprotystė.
Pasivažinėjimas emocijų kalneliais
Pasak VšĮ Inkocentras vadovės, gydytojos Jurgos Misevičienės, visi moterų jaučiami simptomai susiję su menopauzės metu mažėjančių kiekiu lytinių hormonų. Kai ima mažėti estrogenų silpsta raumenų tonusas, silpsta ir dubens dugno raumenys. „Nors aš sakyčiau, kad menopauzę moterys pajunta anksčiau nei prasideda kiaušidžių veiklos pokyčiai. Vieną iš menopauzės simptomų vadinamąjį „smegenų rūką“ patiria apie 70 proc. moterų. „Smegenų rūkas“ labai trikdo įprastinę moters veiklą – atsiranda užmaršumas, sunkiau susikaupti, priimti informaciją. „Rūko“ simptomatika siejama su estrogenų mažėjimu. Dėl to, kad tuo pačiu metu moters organizme mažėja testesterono, ima trūkti energijos ir motyvacijos. Testesteronas – tai moters gyvybingumas. Užsienyje moterys gydomos labai mažomis testesterono dozėmis, kad atgautų gyvenimo džiaugsmą“, - pasakoja J. Misevičienė.
Pasak jos, sunkiausia moterims būna atlaikyti visą laviną asmenybinių pokyčių. „Kai kurios moterys pasidaro labai irzlios, piktos, viskuo nepatenkintos, ūmiai užsiplieskia pykčiu. O jeigu dar prisideda šlapimo nelaikymo epizodai, mėnesinės du kartus per mėnesį... Tai įsivaizduokite, kokiais emociniais kalneliais ima važinėti moterys“, - sako Inkocentro vadovė J. Misevičienė.
Išsaugoti gyvenimo kokybę
Jurga Misevičienė pasakoja apie vieną šlapimą nelaikančių moterų apklausą. Moterims buvo pateikiami klausimai apie jų gyvenimo kokybę prasidėjus šlapimo nelaikymui. Šią studiją atliko OMD kompanija. Ji atskleidė, kad 46 proc. moterų, susidūrusių su nevalingai pratekančio šlapimo problema, apriboja savo gyvenimo veiklas.
- 22 proc. vengia sportuoti ar užsiimti aktyvia fizine veikla,
- 10 proc. vengia lankytis pasilinksminimo ir kitose susibūrimų vietose,
- 10 proc. vengia keliauti,
- 10 proc. vengia juoktis viešose vietose,
- 9 proc. jaučiasi susikausčiusios lytinių santykių metu.
„Ši studija parodė, kad dėl šlapimo nelaikymo smarkiai pasikeitė moterų savęs vertinimas. 55 proc. moterų, susidūrusių su intymiomis problemomis, sukeltomis šlapimo nelaikymo, turi prastesnę emocinę savijautą. 17 proc. pažymėjo, kad nustojo galvojo, kad yra patrauklios priešingai lyčiai. 14 proc. nepasitiki savimi bendraudamos su aplinkiniais, 15 proc. jaučiasi kaltos dėl pasitenkinimo neteikiančių lytinių santykių. Dalis moterų nemano, kad galės susirasti gyvenimo partnerį. Visa tai labai iškalbingai byloja apie moterų gyvenimo kokybę“, - tyrimą komentuoja J. Misevičienė.
Specialistė sako, kad būtina pasikonsultuoti su gydytoju urologu vos tik prasideda pirmasis šlapimo nelaikymas. „Tie keli ištekėję šlapimo lašeliai jau turi būti garsiai skambantys varpeliai, raginantys užsirašyti konsultacijai pas urologą. Kol lauksite vizito pas gydytoją, įsigykite šlapimą sugeriančius įklotus. Jie leis negalvoti apie nuo jūsų sklindantį kvapą. Būtinai pirkite šlapimo nelaikymui skirtus įklotus, nesirinkite paprastų, higieninių, skirtų mėnesinėms. Šie įklotai nesulaiko šlapimo kvapo, nuo jų gali atsirasti odos niežėjimas, perštėjimas. Mažo laipsnio šlapimo nelaikymo įklotukai nėra valstybės kompensuojami. Tačiau jeigu moteris turi vidutinį šlapimo nelaikymo laipsnį, ji gali gauti kompensaciją šiems gaminiams įsigyti“, - pataria J. Misevičienė.
Keisti gyvenimo būdą ir mitybą
Dr. Sara Gottfried Szal teigia, kad galima sukontroliuoti estrogenų kiekį organizme pasitelkus skaidulas ir metilino maisto papildus. Šios medikės knyga „Kaip atkurti hormonų pusiausvyrą“ 2023 buvo išleista lietuvių kalba. Knygoje ir savo paskaitose ji dažnai pabrėžia, kad estrogenų pusiausvyrai organizme turi įtakos daug veiksnių. Rūkymas, uždegimai, aplinkos teršalai, cukraus perteklius dietoje ir alkoholis – visa tai, pasak dr. S. Gottfried, veikia hormonus. Todėl ji siūlo pagal galimybes šalinti šiuos veiksnius iš savo gyvenimo.
Taip pat ji rašo, kad ftalatai ir bisfenolis gali veikti testesterono kiekį organizme, o gretutinės ligos, tokios kaip padidėjęs insulino kiekis ar nutukimas gali veikti kortizolį. Dr.S. Gotfried siūlo kovą už gyvenimo kokybės susigrąžinimą pradėti nuo visų simptomų surašymo ir konsultacijos su medikais – endokrinologu ar ginekologu. Savo praktikoje ji ne kartą matė kardinalius sveikatos būklės pokyčius vien pasitelkus maisto papildus ir padarius kažkokius pakitimus aplinkoje, pavyzdžiui, atsisakius plastikinius indų.
Sveikatos žurnalistė Nijolė Koskienė, besidominti naujausiais sveikatos tyrimais, sako, kad šių dienų žmogus „maudosi“ estrogenuose. „Kas atseks kuo šeriami žolėdžiai gyvūnai, kiek GMO suvartojame? Estrogenų perteklius atsiranda moteriai dirbant sėdimą darbą, kai užkietėja viduriai, kai valgoma mėsa užauginta su hormonais, vartojant pieno produktus, naudojant kontraceptines priemones, turint nutukimą, suriebėjusias kepenis ir t.t. Ieškojau atsakymo, kas galėtų padėti pašalinti estrogeno perteklių? Įvairūs tyrimai rodo, kad tikra pagalba mums – kryžmažiedės daržoves: kopūstai, brokoliai, briuseliniai ir kale kopūstai. Kryžmažiedžiai turi specifinių augalinių junginių tokių kaip DIM (diindolimetanas), kurie gali padėti reguliuoti estrogenų kiekį organizme“, - sako sveikatos žurnalistė N. Koskienė. Ji vardija ir kitus augalus, kurie gali padėti reguliuoti estrogenų balansą:
- žalioji arbata,
- česnakai,
- ciberžolė.
„Sveikos gyvensenos rekomendacijos – mankšta, alkoholio ribojimas, streso valdymas, kokybiškas miegas – tampa itin aktualios menopauzės laikotarpio moterims. Dabar pats laikas pradėti gyventi sveikiau!“, - sako N. Koskienė.
