Demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuriam būdingas simptomų ir požymių, pasireiškiančių atminties sutrikimais, kalbos sutrikimais, psichologiniais ir psichikos pokyčiais bei kasdienio gyvenimo veiklos sutrikimais, visuma (Burns and Iliffe, 2009).

Demenciją sukelia įvairūs veiksniai, tačiau dažniausiai ji siejama su Alzheimerio ligos progresavimu, kraujotakos sutrikimais smegenyse arba kitais nervų sistemos pažeidimais.

Simptomai gali būti įvairūs priklausomai nuo demencijos priežasties, tačiau kai kurie bendri simptomai yra šie:

• Atminties praradimas: sunkumai įsiminti naują informaciją arba prisiminti ankstesnius įvykius.
• Sutrikęs mąstymas: problemos su sprendimų priėmimu, logika, kalba arba dėmesiu. Kalbos arba rašysenos sunkumai: žodžių pamiršimas, netinkamai vartojama kalba, sutrikęs gebėjimas rašyti.
• Elgesio ir asmenybės pokyčiai: pasikeitę elgesys, nuotaikos svyravimai, susierzinimas, agresyvumas arba pasyvumas.
• Gebėjimo savarankiškai atlikti kasdienius darbus mažėjimas: sunkumai su kasdieninėmis veiklomis, pvz., apsirengimu, valgymu, asmeninės higienos palaikymu.

Demencijos rizikos veiksniai

Demencija yra kompleksiška būklė, o jos atsiradimą įtakoja įvairūs veiksniai. Išsiaiškinus pagrindinius rizikos veiksnius, galima stengtis palaikyti kuo geresnę sveikatos būklę ir atitolinti sunkesnes demencijos stadijas. Kai kurie rizikos veiksniai deja nėra nuo mūsų priklausomi ar
keičiami, bet taip pat yra ir tokių, kurie priklauso nuo mūsų kasdienio elgesio ir pasirinkimų.

Nekontroliuojami demencijos rizikos veiksniai:

• Amžius: didėjantis amžius yra svarbiausias nekontroliuojamas demencijos rizikos veiksnys. Dauguma demencijos formų dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
• Genetika ir šeimos istorija: paveldimumas gali turėti įtakos demencijos rizikai. Jei šeimoje yra atvejų su demencija, tai gali padidinti asmens riziką susirgti šia liga pačiam.
• Alzheimerio ligos genai: keli genai, susiję su Alzheimerio liga, gali didinti šios ligos riziką.
• Pakartotinių galvos traumų istorija: pasikartojančios galvos traumos, ypač su sąmonės netekimu, gali padidinti demencijos riziką.
  
  
  Kontroliuojami demencijos rizikos veiksniai:
• Sąlygos, susijusios su širdies ir kraujagyslių sistema: tokios būklės kaip aukštas kraujospūdis, širdies ligos, diabetas ir aukštas cholesterolis gali prisidėti prie demencijos rizikos, tačiau šias būkles galima valdyti.
• Nutukimas: antsvoris ir nutukimas gali būti susiję su didesne demencijos rizika, bet tai galima kontroliuoti per tinkamą mitybą.
• Neaktyvus gyvenimo būdas: fizinio aktyvumo trūkumas ir sėdimas gyvenimo būdas gali prisidėti prie demencijos vystymosi, tad svarbu palaikyti nuolatinį fizinį aktyvumą, taip
  prisidedant ir prie nutukimo, kaip rizikos veiksnio mažinimo.
• Depresija ir psichinė sveikata: depresija ir kiti psichinės sveikatos sutrikimai gali būti susiję su didesne demencijos rizika, tad labai svarbu rūpintis savo psichologine sveikata
  ir gerove, skirti laiko mėgiamiems užsiėmimams ir laikui gamtoje.
• Socialinė izoliacija: nepakankamas socialinis aktyvumas ir izoliacija gali turėti neigiamą poveikį smegenų sveikatai, tad labai svarbu palaikyti teigiamus socialinius ryšius ir kontaktus, priklausyti mėgiamos veiklos grupėms, turėti reguliarius pokalbius su kitais asmenimis.
• Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu: rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas taip pat gali būti susiję su demencijos rizika, todėl svarbu vengti toksiškų mūsų organizmui medžiagų ir keisti savo elgseną susijusią su šiomis medžiagomis.

Svarbu paminėti, kad šie veiksniai veikia kompleksiškai ir ne visada vienareikšmiškai lemia demencijos atsiradimą. Žmonės gali turėti skirtingą demencijos rizikos profilį, ir sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir psichinę sveikatą, gali prisidėti prie demencijos prevencijos. Patariama pasitarti su sveikatos specialistu dėl individualių rizikos veiksnių vertinimo ir prevencijos strategijų.

Pagrindinės demencijos prevencijos priemonės:

Nors ne visada galima visiškai išvengti demencijos, yra keletas prevencinių priemonių, kurios gali prisidėti prie gerinimo ir rizikos mažinimo. Štai pagrindinės demencijos prevencijos priemonės:

• Fizinis aktyvumas: regularus fizinis aktyvumas gali turėti teigiamą poveikį smegenų sveikatai. Aerobinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, bėgimas ar plaukiojimas, gali padėti
  pagerinti kraujotaką ir sumažinti demencijos riziką.
• Sveika mityba: subalansuota ir sveika mityba, kuri savo racione apima vaisius, daržoves, baltymus ir sveikus riebalus, gali prisidėti prie smegenų sveikatos ir funkcijos palaikymo.
• Kraujospūdžio kontrolė: kontroliuojant kraujospūdį, galima mažinti kraujagyslių sistemos apkrovą ir pagerinti nervų sistemos būklę ir sveikatą.
• Diabeto valdymas: kontroliuojant diabetą ir palaikant sveiką cukraus lygį kraujyje, mažinama kraujospūdžio ligų rizika ir taip gerinama bendra fizinė kūno būklė.
• Svorio kontrolė: sveikos kūno masės palaikymas ir antsvorio bei nutukimo vengimas yra svarbus demencijos prevencijos aspektas.
• Intelektinis aktyvumas: nuolatinis smegenų aktyvumas ir darbas, toks kaip skaitymas, mokymasis, kryžiažodžių sprendimas ar muzikos klausymasis, gali padėti palaikyti
  sveikas smegenų funkcijas.
• Socialinis aktyvumas: aktyvus socialinis gyvenimas, bendravimas su draugais ir šeima, dalyvavimas bendruomenės veiklose gali turėti teigiamą poveikį emocinei sveikatai ir demencijos prevencijai.
• Gero miego palaikymas: reguliarus ir pakankamas miegas yra svarbus sveikatai ir bendrai savijautai.
• Streso valdymas: ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį smegenų veiklai ir sveikatai. Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija ar joga, mėgstamų veiklų įtraukimas į rutiną, gali būti naudingos.
• Žalingų įpročių atsisakymas: rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo vengimas yra svarbūs demencijos prevencijos veiksniai.

Kuo gali padėti ergoterapija?

Ergoterapija yra naudinga žmonėms, sergantiems demencija, padedant jiems įgyti įgūdžių ir įpročių, reikalingų kasdieniniams uždaviniams atlikti.

Demencija sergantiems žmonėms dažnai kyla sunkumų įvairiose jau prieš tai išvardintose kasdienės veiklos srityse, taip pat ir elgesyje, atmintyje, mąstyme ir kalboje. Svarbu paminėti, kad ergoterapija negali sustabdyti demencijos pablogėjimo ar jos išgydyti. Vis dėlto ergoterapeutas gali padėti žmonėms, sergantiems demencija, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir
gebėjimą įgalinti save kasdienėse veiklose. Ergoterapeutai dirba tiek su demencija sergančiais asmenimis, tiek su juos prižiūrinčiais asmenimis.

Ergoterapija gali apimti šiuos veiksmus:

• Kasdienių veiklų įgūdžių lavinimą ir palaikymą;
• Kognityvinių funkcijų lavinimą ir palaikymą;
• Namų ar darbo aplinkos pritaikymą siekiant padaryti ją saugesnę ir lengviau valdomą;
• Šeimos ir globėjų švietimą, kaip geriau palaikyti mylimą žmogų ir kokių lūkesčių turėti, kad jie galėtų tinkamai pasiruošti ateičiai.

Ergoterapijos procesas sudaromas individualiai kiekvienam asmeniui. Pradžioje terapeutas įvertina gebėjimus ir sunkumus, susipažįsta su ligos istorija ir aptaria aplinkos veiksnius bei asmeninius poreikius. Jis bendrauja su demencija sergančiu asmeniu ir jo artimaisiais, kad aptartų iššūkius ir nustatytų ergoterapijos tikslus. Remiantis tuo, terapeutas parengia individualų planą, atitinkantį individualius asmens poreikius.

Toliau ergoterapijos procesas dažnai apima reguliarius asmeninius susitikimus, per kuriuos praktikuojami įvairūs įgūdžiai. Terapeutas nuolat vertina jūsų pažangą, stebi jūsų gebėjimus.

Aiškūs tikslai žmonėms, sergantiems demencija

Svarbu nusistatyti aiškius ir įveikiamus tikslus prieš pradedant ergoterapiją. Tikslai gali būti šie:

• Kasdienių veiklų atlikimas (pvz., maisto gaminimas, apsirengimas, valymas) be pagalbos.
• Savarankiškumas namuose;
• Saugumas ir traumų prevencija;
• Fizinio aktyvumo palaikymas;
• Demencijos priežiūros planas ir simptomų valdymas;
• Socialinių santykių palaikymas.

Dauguma demencijos tipų yra progresuojantys, todėl simptomai pablogėja su laiku. Tuo atveju tikslas yra valdyti šiuos simptomus ir padėti asmeniui kuo ilgiau išlaikyti gebėjimą tikslingai veikti. Paprastai pratimus ar užduotis tenka atlikti ir namuose, su globėjo pagalba arba be jos.

Ankstyva demencijos stadija ir ergoterapija

Ankstyvosiose demencijos stadijose asmenys dažnai gali gerai funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Jie pradeda dažniau pamiršti įprastus dalykus, tokius kaip susitikimų laikas, raktų vieta ar vaistų vartojimas. Šiame etape pravartu turėti atminties pagalbinės priemones: kalendorius, užrašų knygeles, priminimų lapelius, vaistų vartojimo priminimo dėžutes ar

nusistatyti priminimus telefonuose. Svarbus kasdienės rutinos laikymasis, kuris gali labai padėti išlaikyti asmeninę nepriklausomybę ir savarankiškumą kuo ilgiau.

Šeimos nariai gali prisidėti paklausinėdami įvairių atmintį lavinančių klausimų, paprašyti papasakoti atsiminimus, istorijas ir padėdami susdaryti atmintines ir tvarkaraščius. Svarbu nebijoti skirti dėmesio šioms paprastesnėms užduotims, jei pastebite, kad asmuo susiduria su sunkumais, net jei iš pradžių jie atrodo nesudėtingi ir stipriai nepaveikia kognityvinių gebėjimų.

Vidurinė demencijos stadija ir ergoterapija

Vidurinės demencijos stadijos metu atmintis ir kognityvinės (pažinimo) funkcijos labiau pablogėja. Šiame etape daugeliui žmonių gali prireikti pagalbos atliekant pagrindines savęs apsitarnavimo užduotis, tokias kaip laiku nueiti į tualetą, judėti namuose, atsiminti, kur yra padėti daiktai, prisiminti kada valgė, ar gėrė. Sumažėja gebėjimas sekti pagrindinių kasdienių veiklų eigą ir motorinį planavimą.

Šiame etape šeimos nariai ar slaugytojai gali būti linkę perimti iniciatyvą ir atlikti visus veiksmus už patį asmenį. Tačiau svarbu skatinti jį patį aktyviai dalyvauti, suteikiant galimybę savarankiškai atlikti užduotis, suteikiant žodinę informaciją ir nurodymus bei skatinimus.
Periodinis kasdieninių gyvenimo veiklų mokymasis, kurio metu kartojama ta pati veikla, sekos tvarka, laikas ir vieta, gali būti naudinga ilgalaikiam įgūdžių išlaikymui. Savęs priežiūros užduočių atlikimas tiesioginėje paciento gyvenamoje aplinkoje gali būti veiksmingesnis nei užsiėmimas sporto salėje arba imituojamos situacijos, jeigu tam yra tinkamos aplinkybės. Kuo labiau veikla atspindi kasdieninį gyvenimą, tuo geresni rezultatai gali būti pasiekti.

Vėlyvoji demencijos stadija ir ergoterapija

Šioje stadijoje labai tikėtina, kad asmenys negalės gerai orientuotis erdvėje, laike ar aplinkoje, dažnai priklausys nuo kitų pagalbos visose arba daugumoje savęs priežiūros sričių, įskaitant netgi maitinimą. Jie gali prarasti motorinę kontrolę ir dėl šios priežasties gali prireikti naudotis neįgaliojo vežimėliu ar kitomis techninės pagalbos priemonėmis.

Šioje stadijoje labai tikėtina, kad asmenys negalės gerai orientuotis erdvėje, laike ar aplinkoje, dažnai priklausys nuo kitų pagalbos visose arba daugumoje savęs priežiūros sričių, įskaitant netgi maitinimą. Jie gali prarasti motorinę kontrolę ir dėl šios priežasties gali prireikti naudotis neįgaliojo vežimėliu ar kitomis techninės pagalbos priemonėmis.

Šiais atvejais, kai stipriai sumažėja savarankiškumas, reikia akcentuoti tinkamą šeimos narių ir slaugytojų mokymą saugiam asmens perkėlimui, kontraktūrų valdymu, tinkamam kūno padėties išlaikymui, kognityvinių funkcijų palaikymui, sensorikos stimuliacijai. Šis etapas yra sunkus
artimiesiems besirūpinantiems asmeniu ir gali stipriai paveikti jų fizinę ir emocinę būklę, gali atsirasti didesnis stresas, depresija arba išsekimas. Specialistai teikiantys paramą (tiek internetu, tiek asmeniškai), gali būti labai naudingi tiems, kurie patiria panašius gyvenimo iššūkius.

Kodėl svarbu kreiptis į ergoterpeutą?

Ergoterapija gali būti veiksminga intervencija, padedanti išlaikyti pažinimo, motorikos funkcija ir sumažinti demencija sergančių pacientų psichikos sutrikimų simptomus. Ypač lengvesnės demencijos stadijos gali gauti daug naudos iš ergoterapijos dėl jos orientacijos į įgūdžių išlaikymą ir lavinimą.

Taip pat, kadangi ergoterapeutai dirba kartu ir su asmens artimaisiais ir
visais jį prižiūrinčiais asmenimis, tai yra individuali ir palaikanti terapijos forma asmenims sergantiems demencija. Taip pat tai padeda visiems žmonėms besirūpinantiems savo artimaisiais gauti teisingus patarimus ir tinkamą palaikymą, kuris yra ypač svarbus (Pimouguet et al., 2017).