Vaikų dantukų priežiūra ir gydymas
14 Februar 2012
Vienas iš svarbiausių ir siekiamiausių vaikų odontologo tikslų, kad mažasis pacientas pasitikėtų savo gydytoju. Vilniaus odontologijos klinikos „Denticija“ vaikų odontologė Lina Mikonienė jau yra užsitarnavusi tiek tėvelių, tiek mažųjų pacientų pasitikėjimą, ir vaikučiai sugrįžta noriai, be jokios baimės..
Sakysite, ką veikti su pusės metų kūdikiu odontologo kabinete? Juk tokio amžiaus pipirui dažniausiai dar tik pradeda lįsti pirmieji perliukai. Taigi kalbėti apie dantukų taisymą dar tikrai per anksti. Tas tiesa, tačiau pasak odontologijos klinikos Vilniaus ”Denticija” vaikų odontologės gydytojos Linos Mikonienės, kai reikia dantukus taisyti, pirmąkąrt praverti gydytojo odontologo kabineto duris jau gali būti per vėlu – šalia skausmo prisidės dar ir baimė, kad tik niekas prie skaudamos vietos nesiliestų. Tuo tarpu vizitas, kol dantukai dar sveiki, ne tik nebaisus, bet ir linksmas. Vaikas gaus pažaisti, viską pačiupinėti, o tėveliams gydytoja paaiškins, kaip reikia rūpintis ir prižiūrėti pirmuosius dantukus.
Vyresni vaikučiai, atvykę pirmojo vizito, susipažins su aplinka, net galės nuspalvinti nupieštą dantuką ar pagydyti savo mylimo žaisliuko dantukus. Vaikučiui bežaidžiant gydytoja dažniausiai prikalbina jį išsižioti ir taip patikrina, ar nėra skylučių. Pirmas vizitas pas gydytoją paprastai būna neilgas, o dantukai nėra taisomi.
Nelaukite skausmo!
Profilaktiškai tikrinti dantis reikėtų kas 6–12 mėnesių. Ypač pravartu pasirodyti, kai:
išdygsta pirmasis pieninis krūminis dantukas,
išdygsta visi pieniniai dantys,
susiformuoja tamprūs tarpdančiai (maždaug apie penktuosius metus),
išdygsta pirmasis nuolatinis krūminis dantukas(maždaug apie šeštuosius metus),
išdygsta nuolatiniai prieškrūminiai,
išdygsta antrieji krūminiai dantys.
Jei pastebėsite skylutę anksčiau, nelaukite, kol pradės dantuką skaudėti, kreipkitės į gydytoją. Netiesa, kad pieninių dantų gydyti nereikia. Negydomi jie ne tik skauda, bet infekcija toliau plinta šaknies kanalu ir gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas ir taip sutrikdyti jų ir viso žandikaulio formavimąsi. Be to, lėtinės infekcijos židinys gali sukelti bendras organizmo ligas, pakenkti imunitetui. Neminint to, kad negydyti dantys neestetiškai atrodo ir dėl to vaikas gali patirti patyčių.
O jei pasirodė skylutė…
Pasiruošti vizitui pas odontologą reikėtų iš anksto.
Paaiškinkite vaikui, kodėl atsirado skylutė ir kad ją reikia gydyti. Mat didžiausia problema būna, kai mažylis nesuvokia, kam tuos dantukus taisyti. Užteks pasakyti, kad reikia iš dantuko išvaryti įsibrovėlius ir užklijuoti dantuką. Kad būtų aiškiau, galite nupiešti obuolį ir iš jo išlindusį kirmėliuką. Internete yra daugybė sugedusių dantukų paveikslėlių – tik žiūrint reikėtų ne gąsdinti, kad vaikui taip ir nutiks, o paaiškinti, kad būtent dėl to, jog taip nenutiktų, reikia dantuką gydyti, kol skylutė dar maža. Taip pat galima pažaisti dantukų gydytoją su mažylio mėgstamiausiu žaisliuku. Motyvuokite vaiką, aiškindami, kad sveikų jo dantukų reikia ne mamai ar tėčiui, o jam pačiam.
Negąsdinkite būsimomis procedūromis. Žodžių kraujas, adatos, durti, gręžti, pjauti, leisti vaistus reikėtų iš viso atsisakyti. Jei jau nežinote, kaip vaikui paaiškinti apie dantukų taisymą, geriau pasakykite, kad kartu apie tai paklausite gydytojo. Dar blogiau– kai tėvai gąsdina blogai besielgiantį vaiką gydytojais, ligoninėmis ar vaistų leidimu. Tokiu atveju dėl mažylio gydytojų baimės galite kaltinti tik patys save…
Nerodykite savo baimės. Jei mažoji dukrelė su džiaugsmu rengiasi rožine suknele, nes juk eis pirmą kartą rodyti dantukų, nesugadinkite visko pasakymu: “Nebijok, tau nieko nedarys, o tik pažiūrės dantukus.” Tai vaiką verčia suklusti ir sunerimti – kažkas čia ne taip! Juk jei nereikia bijoti, vadinasi yra ko ir bijoti.
Skatinkite mažylį, pavyzdžiui, pažadėdami po dantukų taisymo kokią nors jam mielą staigmeną – tai gali padėti vaikui susidoroti su baime. Tik nežadėkite to, ko negalite ištesėti, arba priešingai – to, ką jis vis tiek gaus, nesvarbu, taisysis dantukus ar ne. Taip vaiką apgausite ir jis kitą kartą jumis nebetikės. Beje, nenuteikinėkite vaiko, kad vizitas pas odontologą – nesvarbu, menkniekis, – tai irgi yra apgavystė.
Pasirinkite tinkamą laiką. Mažylį pas gydytoją vesti geriau ryte, kol jis dar nėra irzlus ir pavargęs. Tegul vaikas būna papusryčiavęs.
Bendradrabiaukite.Trikampis – tėvai, vaikas, gydytojas – yra labai svarbus. Tai reiškia, kad ne tik vaikas, bet ir tėvai turi klausyti gydytojo nurodymų.
Ai, skauda!
Kai keliauti pas gydytoją (ypač pirmąsyk) tenka jau su skaudančiu dantimi, situacija sudėtingiausia – tiek įsibaiminusiam mažyliui, tiek gydytojui. Kad vaikas vizito metu būtų bent šiek tiek ramesnis, prieš tai naktį pamiegojęs, pasitarę su gydytoju duokite jam vaistų nuo skausmo.
Mitas, kad vaikams dantis reikia gydyti be skausmo šalinimo, neva, pieniniai dantys neturi nervų ar šaknų. Kyla klausimas, kodėl tuos dantukus tada skauda… Pieniniai dantys yra panašūs į nuolatinius, tik mažesni, jų šaknys siauros, ilgos, nervų kanalai – ploni. Mitas ir tai, esą gydytojams geriau gydyti dantis nešalinant skausmo, neva, iš aikčiojimo geriau jaučiama, kur dar krapštytis, o kur – jau nebe… Be to, šitoks “pasikrapštymas” būtų paskutinis. Pasak odontologijos klinikos “Denticija” gydytojos L.Mikonienės, skausmo numalšinimo bijoti nereikia, juk mažyliai dažniausiai nėra kantrūs skausmui, su jais sunku susitarti, kad jis suskaudus kilstelės ranką. Netikėtas skausmas jį gali atgrasyti nuo tolesnės draugystės su odontologu.
Mažiau skaudės
Sedacija– tai nėra skausmo šalinimas, o nuraminimas (kai nepadeda pažintinės procedūros arba joms nėra laiko ir lieka baimė). Mažylis prislopinamas vaistais, kurie sugirdomi maždaug likus 20 minučių iki gydymo. Tai nėra visai nekalta procedūra, nes, kad ir kaip būtų, vaistai yra psichotropiniai, juos reikia tiksliai dozuoti, galimi šalutiniai reiškiniai, todėl sedacija gali būti atliekama tik prižiūrint anesteziologui. Sedacija veikia maždaug pusvalandį – tiek laiko pakanka dviem dantukams sutaisyti. Šie vaistai padeda įveikti gydymo baimę, mažylis tampa mieguistas, lengviau bendraujantis. Tik bėda, kad tikrai gydymo bijančių vaikų nėra tiek daug, kiek yra tiesiog neklausančių ir kaprizingų. Tuomet sedacijos poveikis gali būti atvirkštinis – vaikas tampa dar piktesnis ir agresyvesnis.
Vietinis skausmo šalinimas. Visų pirma vaikams dantenos patepamos malonaus vaisių kvapo, įprastai rožinės spalvos ir primenančiu uogienę anestetiku. Jis padaro nejautrią tą vietą, į kurią leidžiami skausmą malšinamieji vaistai, todėl adatos dūrio vaikas net nepajaučia. Kur kas svarbiau, kad nepamatytų adatos. Mažajam pacientui paaiškinama, kad taip kirmėlytės arba neklaužados ėduoniukai prieš miegelį turi pasisotinti, kad neįkastų gydytojai į pirštą. Paskui jie keliauja miegučio – tai reiškia, kad vaikas turi užsimerkti…
Bendrąja nejautrapiktnaudžiauti nereikėtų. Net naudojant šiuolaikišką aparatūrą ir medikamentus, procedūra nėra nerizikinga – netgi sutikimo formą tėvai pasirašo suvokiantys, kad vaiką gali ištikti netgi mirtis. Ji taikoma tik tada, kai nėra išeities: kai uždegimas yra sunaikinęs danties nervą, plinta į kaulą, minkštuosius audinius, tinsta, vaikas karščiuoja, yra labai mažas, neįgalus, reikia sutaisyti labai daug dantų.
Gydytojos pagalbininkai
Nežinau, ar kitos gydymo įstaigos tuo gali pasigirti, bet į Vilniaus odontologijos kliniką ”Denticija” mažieji sugrįžta noriai. Jiems patinka, kad čia jie gali pasirinkti ir seilių atsiurbiklio, servetėlių, plombų spalvą (tai automatiškai sumažina baimę, nukreipia mintis). Mažieji žino, kad dantukus galės taisyti kartu su savo žaisliniu draugu, o baigus procedūrą galės pažiūrėti medikų pasiūlytą arba savo iš namų atsineštą filmuką. Be to – iš gydytojos stebuklingos dėžutės išsirinkti dar ir prizą!
Pasak Vilniaus odontologijos klinikos “Denticija” gydytojos L.Mikonienės, vaikus skatinti reikia ne prieš pradedant gydyti dantuką, o pasibaigus procedūrai. Jei vos atėjus į kliniką įjungsime mažyliui filmuką, jis gali pamiršti ir ko atėjęs. O tada įkalbėti taisytis dantuką gali būti sunku. O ir prizai už dyką nedalijami. Jei vaikas atsisako taisytis dantuką, gydytoja, pravėrusi stebuklingą dėžutę, paklausia, kaip vaikas mano, ar jis yra vertas prizo. Neretai atsisakęs taisytis dantukus, žiūrėk, mažylis ima ir apsigalvoja – sėdasi atgal į kėdę. O jei vienam nedrąsu, galima sėsti ir mamai ar tėčiui ant kelių. Beje, gydytoja pastebėjo, kad atėjus su tėčiu ožiukų būna mažiau. Tai gal geriau palikime šią užduotį tėčiams…?
Pirmasis Jūsų vaiko vizitas pas gydytoją odontologą tūrėtų būti daugiau profilaktinis, kai vaikui išdygsta pirmieji dantukai.
Mūsų klinikos vaikų odontologai Jums tėveliai taip pat patars, kaip taisyklingai prižiūrėti vaiko dantis, kad jie negestų.
