Kiek kainuoja šlapimo nelaikantis žmogus?
1 September 2015
Lietuvoje sergančiųjų šlapimo nelaikymu skaičius galėtų būti apie 300 000. Kas 4 moteris ir kas 10 vyras turi šlapimo nelaikymo problemų. Džiugi žinia, kad 80 proc. šlapimo nelaikymo atvejų galima gydyti ir išgydyti, tačiau 20 proc. asmenų, deja, visą gyvenimą teks gyventi su šia liga. Tai yra maždaug 60 000 Lietuvos gyventojų. 39 000 iš jų sulaukia pagalbos, gauna bent jau po vieną šlapimą sugeriantį gaminį. Kiek tiesiogiai ir netiesiogiai valstybei kainuoja šlapimą nelaikantis žmogus? Į šį klausimą atsakymų Seime vykusioje diskusijoje „Šlapimo nelaikymas. Ar priimant sprendimus pavyks peržengti asmeninę stigmą?“ ieškojo VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė ir VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.
Daiva Ausėnaitė
Priežiūra ir gydymas
Sveidros duomenimis, 2014 m. dėl šlapimo nelaikymo problemų per metus įvyko 56 000 apsilankymų gydymo įstaigose. „Didžioji dalis apsilankymų buvo dėl suaugusiųjų šlapimo nelaikymo. Šlapimo nelaikymo problemą turintiems pacientams paslaugos yra kompensuojamos visose sveikatos priežiūros paslaugų teikimo grandyse, pradedant nuo šeimos gydytojo. Taip pat šlapimą nelaikantiems teikiamos ir ambulatorinės slaugos paslaugos. Buvo suteikta beveik 30 000 tokių paslaugų namuose, palyginimui, iš viso namuose suteikiama 300 000 paslaugų, vadinasi, 10 proc. paslaugų yra skirtos šiai problemai spręsti. Didžioji dauguma žmonių, kurie turi visišką negalią, turi ir šlapimo nelaikymo problemą”, - kalbėjo K. Garuolienė.
Šlapimą nelaikantiems pacientams yra teikiamos ir specializuotos paslaugos: ambulatorinės, dienos chirurgijos. Tokių paslaugų 2014 m. buvo suteikta 15 000 , tam iš PSDF biudžeto skirta 290 000 eurų. Stacionarinės paslaugos, kai pagrindinė diagnozė yra šlapimo nelaikymas, sudarė 786 atvejus. Tam buvo išleista 240 000 eurų. Kai šlapimo nelaikymas buvo nurodytas kaip ne pagrindinė diagnozė, tokių stacionarizavimo atvejų buvo ženkliai daugiau – 8000. Tam buvo skirta 5,4 mln. eurų paslaugoms apmokėti. Tai nėra didelė dalis nuo visų teikiamų stacionarinių paslaugų”, - sakė VLK atstovė.
Vaistai ir priemonės
Kasmet iš PSDF biudžeto suplanuojama tam tikra suma vaistams ir medicininės paskirties priemonėms (MPP) sergantiems šlapimo nelaikymu kompensuoti. Pasak K. Garuolienės, paskutiniaisiais metais išleidžiama daugiau negu suplanuojama, todėl finansinė situacija darosi pakankamai įtempta. Įtampą labiausiai didina suma skiriama medikamentams, nes per šešerius metus medicininės paskirties prekėms skiriama 14-15 mln. eurų ir ši suma nekinta. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pacientai dažniausiai neserga viena liga, tas pats žmogus gali sirgti šlapimo nelaikymu ir širdies liga. Tad skirstyti, dalinti biudžetą yra labai sudėtinga, nes problema kompleksinė, reikia ir vaistų, ir MPP. Reikia subalansuoti biudžetą, kad neaugtų įsiskolinimai vaistinėms, kad pati sistema funkcionuotų. Problema yra kompleksinė ir kartais labai sudėtingai įveikiama. Šlapimo nelaikymui, vaikų šlapimo nelaikymui, neurovaskulinei pūslės disfunkcijai gydyti yra kompensuojami vaistai. Vaistų kompensavimui mes kasmet išleidžiame apie pusę milijono eurų”, - kalbėjo K. Garuolienė.
VLK atstovė pateikė skaidrę, kurioje matyti, jog daugiausia lėšų yra skiriama sauskelnėms įsigyti – 4,6 mln. eu. Vienkartinėms paklodėms išleidžiama apie 111 000 eu, įklotams – 77 000 eu. „Noriu atkreipti dėmesį, kad 2014 m. šias priemones gavo apie 40 000 suaugusiųjų, 1,4 000 vaikų. Kasmet nuo 500 iki 1000 naujų pacientų gauna MPP kompensavimą. Tačiau, aišku, to nepakanka”, - sakė VLK atstovė.
2014 m. asmenų, kuriems buvo išrašyti sauskelnių, įklotų ar vienkartinių paklodžių receptai, pasiskirstymas pagal ligas:
- 789 sergantys išsėtine skleroze;
- 1532 sergantys cerebriniu paralyžium;
- 4676 patyrę smegenų infarktą;
- 10 143 cerebrovaskulinių ligų pasekmės;
- 194 sergantys įskilu stuburu;
- 25 462 – nepatikslintas šlapimo nelaikymas;
- 801 sergantys išmatų nelaikymu;
- 739 galvos sužalojimų padariniai;
- 899 kaklo ir liemens sužalojimų padariniai.
„Džiugu, kad daugelio kompensuojamų sauskelnių kainos krinta. Biudžetui mažesnė našta, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pacientui reikia daugiau primokėti. Ne visada tas kainos kitimas rodo, kad ir paciento priemoka kinta į mažesnę pusę. Mes suskaičiavome, kad šlapimo nelaikymo ir slaugos kaštai 2014 m. buvo 12 mln. eurų. Aišku, didžioji dalis tenka stacionarinėms paslaugoms, antroje vietoje sauskelnių kompensavimo išlaidos, tai ženkli įtaka PSDF biudžeto išlaidose. Noriu akcentuoti, kad mūsų laukia naujos priemonės, kurios nori būti įtrauktos į kompensavimo sistemą bei jau esamas priemones kompensuoti didesniam kiekiui pacientų”, - kalbėjo VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė.
Teks su tuo gyventi
Pasak VšĮ Inkocentras vadovės Jurgos Misevičienės, mūsų šalyje net 21 000 pacientų, kenčiančių dėl šlapimo nelaikymo nesulaukia jokios valstybės pagalbos. „Prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta 3000 vyrų, per metus padaroma maždaug 1200 radikalių prostatektomijų. Po jų 20-čiai proc. vyrų, Lietuvos urologų duomenimis, šlapinimosi funkcija neatsistato. Penktadalis gydytų vyrų su ta problema turės gyventi visą gyvenimą – 65 vyrai per metus. Alzheimerio liga, demencijos – turime maždaug apie 21 000 tokių pacientų; jiems visiems reikalinga slauga ir priežiūra. Prieš porą metų savo iniciatyva atlikome apklausą Parkinsono draugijoje, siekėme išsiaiškinti žmonių, sergančių Parkinsono liga šlapinimosi sutrikimus. Mūsų duomenimis, šlapimo nelaiko maždaug 70 proc. tokių pacientų. Negana to, kad liga duoda šlapimo nelaikymą, tai ir gydymas šią būklę paūmina. Mano žiniomis, pacientai labai daug primoka už vaistus ir pinigų įsigyti slaugos priemonėms jau nebelieka, nes šia liga sergantys yra pensijinio amžiaus”, - dėmesį atkreipė J. Misevičienė.
Skandinavijos kraštuose atlikta studija parodė, kad 3 proc. darbingo amžiaus asmenų dėl šlapimo nelaikymo nebegali dirbti. Anot Inkocentro vadovės, būtent tai tampa tomis nematomomis valstybės išlaidomis. „Būtina paskaičiuoti, kiek valstybė permoka skirdama nedarbingumo, neįgalumo pašalpas ir kiek lėšų tie žmonės neuždirba, nesumoka mokesčių, neprisideda prie bendro šalies BVP. Blogiausia, kad tie žmonės dėl savo susirgimo atsiduria socialiniame pakraštyje, jų pajamos itin menkos. Kai jiems tenka patiems pirkti šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones, jų finansinė būklė virsta dramatiška”, - kalbėjo J. Misevičienė.
Diagnozės, kurioms esant priklauso 1 vnt. šlapimą sugeriančių priemonių:
dėl CNS ir nugaros smegenų sužalojimo padarinių (T90.5, T91.3)
dėl liekamųjų kūdikių cerebrinio paralyžiaus (G80) reiškinių
dėl galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimų (I61–64, I69, G95.1)
dėl išsėtinės sklerozės (G35)
dėl galvos ar nugaros smegenų displazijos (Q05)
Asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis
„Pasiremdami ta pačia studija, daryta Skandinavijoje, mes paskaičiavome, kad yra 3000 vyrų ir 8000 moterų, kurios negali dirbti. Viso 11 000 asmenų. Parkinsono draugijoje darytoje apklausoje žmonių klausėme, kiek pinigų jie išleidžia slaugos priemonėms. Nuo 45 iki 100 eurų reikia žmogui priklausomai nuo jo šlapimo laipsnio ir nuo to kokias priemones pasirenka. Praktiškai trečdalis pensijos. VšĮ Inkocentras, kuriai aš vadovauju 4 metai, dirba su asmenimis, nelaikančiais šlapimo, mes teikiame konsultacijas centre, važiuojame pas pacientus, mokome, kaip gyventi, ką daryti, kur kreiptis, kur gauti gydymą. Vieno susitikimo metu aš išgirdau tokias frazes:
- Mes norime gerti vandenį ir nebijoti, kad jis paskui išbėgs netinkamu metu.
- Mes norime nemokamai šlapintis dažniau nei kartą per parą.
- Mes nenorime trečdalio savo pajamų išleisti tualeto reikalams.
Prostatos vėžys, Alzheimerio, Parkinsono liga – tai ligos, kurios prašosi dėmesio atkreipimo. Šie pacientai jaučiasi labai nuskriausti. Nesirūpinimasis jais valstybei kainuoja žymiai daugiau”, - sakė VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.
