Akių patikra – ką reikia žinoti?
23 Januar 2024
Akių patikra – ką reikia žinoti?
Geras regėjimas – dovana, kurią privalu vertinti ir saugoti. Ne veltui nuolat kalbama apie tai, kaip svarbu rūpintis savo akimis. Tik skiriant didelį dėmesį akių priežiūrai galima palaikyti gerą akių sveikatą, išvengti įvairių regėjimo sutrikimų bei pavojingų akių ligų.
Vienas geriausių būdų pasirūpinti savo akimis – akių patikra. Tačiau ką išties žinome apie akių patikrą? Kaip dažnai reikia tikrintis akis? Kokių akių ligų gali padėti išvengti reguliarus regėjimo patikrinimas? Atsakymai į šiuos klausimus svarbūs kiekvienam, kuriam rūpi akių sveikata ir gyvenimo kokybė.
Akių patikros dažnumą lemia amžius
Sunkiai rastume žmogų, kuris nors kartą gyvenime nesilankė oftalmologo kabinete. Tačiau kiek žmonių reguliariai sugrįžta pas akių gydytoją? Tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie neturi regėjimo sutrikimų, nenešioja akinių ar kontaktinių lęšių oftalmologo kabineto duris praveria itin retai. Ar taip elgtis teisinga? Tikrai ne. Pabrėžiama, kad akių patikrinimas kartą per vienerius ar dvejus metus yra privalomas kiekvienam žmogui, sulaukusiam 18 metų.
Taip pat verta žinoti, kad vienas iš veiksnių, lemiančių akių patikros dažnumą yra amžius, nes 40 metų ar vyresni asmenys pas akių gydytoją turi apsilankyti dažniau – kartą metuose. Taip yra todėl, jog bėgant metams sensta ne tik mūsų kūnas, bet ir akys. Tad senstant galima pastebėti tam tikrus regėjimo pokyčius – suprastėjęs matymas iš arti, darosi sunku atskirti spalvas, reikia daugiau laiko prisitaikant prie besikeičiančio apšvietimo lygio. Visos šios problemos gan lengvai išsprendžiamos, tačiau tam būtina reguliari akių patikra, kurios dėka geru regėjimu galima džiaugtis net ir vyresniame amžiuje. Kam dar reikėtų tikrintis akis kartą per metus?
- Žmonėms, kurių šeimoje yra buvę akių ligų atvejų.
- Turintiems aukštą kraujospūdį arba sergantiems cukriniu diabetu.
- Tiems, kuriems buvo atlikta akių operacija arba tiems, kurie buvo patyrę tam tikrus akių sužalojimus.
- Žmonėms, kurie nešioja akinius arba kontaktinius lęšius.
„Tylios“, bet pavojingo akių ligos
Nors specialistai rekomenduoja reguliarią akių patikrą atlikti 1–2 kartus per metus, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos, turimų regėjimo problemų, tačiau gan dažnas žmogus nepaiso šių rekomendacijų. Tad labai svarbu priminti apie „tylias‘, bet itin pavojingas akių ligas, kurioms kelią gali užkirsti tik reguliarus akių patikrinimas:
- Glaukoma. Viena klastingiausių bei pavojingiausių akių ligų yra glaukoma. Labai dažnai glaukomos simptomai būna „tylūs“ ir nepastebimi, tad pas akių gydytoją kreipiamasi tik ligai progresavus, kuomet ją įveikti yra kur kas sunkiau. Reikia žinoti, kad glaukoma atsiranda dėl padidėjusio akispūdžio, kuris pažeidžia regos nervą. Tuomet silpnėja regėjimas, o didžiausia grėsmė – aklumas. Įprasta manyti, kad glaukoma išsivysto vyresniame amžiuje, tačiau reikia žinoti, kad nuo šios ligos neapsaugoti ir jaunesni žmonės, nes didelę reikšmę glaukomos išsivystymui turi paveldėjimas. Kaip atpažinti glaukomos simptomus? Pasireiškus rytiniam ir vakariniam akių skausmui, akių paraudimui, ryškios šviesos baimei, suprastėjusiam regėjimui tamsiuoju paros metu būtina apsilankyti pas oftalmologą. Svarbu žinoti, kad tik laiku pradėjus gydyti glaukomą, liga pristabdoma ir galima išvengti aklumo.
- Amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Itin dažnai vyresnių nei 50 metų žmonių tarpe pasitaikanti akių liga – amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Pažymėtina, jog šios ligos metu pažeidžiama akies tinklainės geltonoji dėmė, dėl ko matymas tampa neaiškus, neryškus, tiesios linijos gali būti matomos kaip kreivos. Ši akių liga ne tik pavojinga, bet ir klastinga – jei pažeidžiama tik viena akis, žmogus gali nejausti jokių regėjimo sutrikimų, nes sveikoji akis „atlieka darbą“ už pažeistą akį. Tad tik reguliari akių patikra gali padėti užkirsti kelią šiai akių ligai, nes anksti diagnozavus ligą yra efektyviai stabdomas regėjimo blogėjimo progresavimas, o kai kuriais atvejais regėjimas būna net pagerinimas.
- Katarakta. Pagrindinė aklumo priežastis pasaulyje – negydoma katarakta. Reikia žinoti, kad vis daugiau žmonių, ypatingai vyresniame amžiuje, susiduria su katarakta, kurios metu akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo. Laiku atpažinti kataraktos simptomus yra labai svarbu, nes dažnu atveju lęšiuko drumstėjimas užima nuo 4 iki 15 metų, tad per vėlus ligos diagnozavimas gali baigtis aklumu. Kokie simptomai įspėja apie galimą kataraktą? Dvejinimasis akyse, neryškus daiktų matymas, padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai, matymas lyg pro rūko debesį, labai pablogėjęs regėjimas tamsiuoju paros metu. Pajutus bent vieną iš šių simptomų negalima delsti, būtina apsilankyti pas akių gydytoją tam, kad būtų paskirtas efektyvus šios pavojingos ligos gydymas.
- Diabetinė retinopatija. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, yra jautrūs diabetinei retinopatijai, būklei, kuri atsiranda, kai didelis cukraus kiekis kraujyje pažeidžia tinklainės kraujagysles. Svarbu žinoti, kad ligos pradžioje diabetinė retinopatija gali nesukelti jokių simptomų arba tik nedidelius regėjimo sutrikimus, į kuriuos žiūrima pro pirštus, tačiau ligai progresuojant gali išsivystyti aklumas. Ligos progresavimas dažniausiai pasireiškia šiais simptomais: neaiškiu regėjimu, regėjimo lauke plaukiojančiomis dėmėmis, pablogėjusiu spalviniu matymu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią klastingą ligą laiku pastebėti gali padėti tik reguliari akių patikra, todėl sergantiems diabetu kasmetinis akių patikrinimas yra būtinybė.
Kaip pagerinamas regėjimas?
Pažymėtina, kad reguliari akių patikra yra geriausias būdas pagerinti regėjimą. Atsakingai tikrinantis akis ne tik laiku nustatomos pavojingos akių ligos bei pradedamas efektyvus jų gydymas, bet ir pastebimi kiti regėjimo sutrikimai, kuriuos gan nesunkia išsprendžia oftalmologo paskirti akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Svarbu žinoti, kad tai, ar regėjimo korekcijai pasirinksite nešioti akinius ar kontaktinius lęšius, dažniausiai priklauso nuo asmeninių pageidavimų – gyvenimo būdo, patogumo, biudžeto ir kt. Tačiau prieš renkantis akinius arba kontaktinius lęšius verta žinoti jų privalumus:
- Nešiojant akinius nereikia liesti akių, kas gerokai sumažina įvairių infekcijų riziką. Taip pat akiniai idealiai tinka turintiems jautrias, sausas akis, nes nepadidina šių problemų. Akcentuotina ir tai, kad akiniai gali reguliuoti į akis patenkančios šviesos kiekį tam, kad būtų užtikrintas optimalus patogumas ir regėjimas. Galiausiai akiniai yra itin stilingas pasirinkimas, prisidedantis prie madingo, išskirtinio įvaizdžio, nes šiuo metu akinių rėmeliai pasižymi spalvų bei formų įvairove.
- Kontaktiniai lęšiai puikiai tinka tiems, kurie propaguoja aktyvų gyvenimo būdą, nes netrukdo sportuojant, maudantis baseine ar užsiimant kita aktyvia veikla. Svarbu tai, kad kontaktinių lęšių neveikia oro sąlygos – jie nerasoja, nedulka, nesusitepa. Be to, kontaktiniai lęšiai leidžia eksperimentuoti su savo išvaizda ir pamatyti, kaip atrodote su kitokia akių spalva.
Rega gera – nereikalinga akių patikra?
Net ir žinant, kaip svarbu reguliariai tikrintis akis nuolat grįžtama prie klausimo: rega gera – nereikalinga akių patikra? Todėl būtina dar kartą priminti, kad net ir nesiskundžiant regėjimo problemomis, akis pasitikrinti bent kartą per 1–2 metus yra privalu. Akių patikros metu gydytojas patikrins, kaip gerai matote ir įvertins pavojingų akių ligų, tokių kaip glaukoma, katarakta, riziką. Tad atminkite, reguliari akių patikra – svarbi jūsų sveikatos ir gerovės dalis.
