Viskas, ką reikia žinoti apie karščiavimą: pataria šeimos gydytojas
December 23rd, 2021Karščiavimas prilygsta raudonai šviesoforo šviesai: tai jūsų kūno būdas signalizuoti, jog kas nors negerai. Karščiavimas yra atsakomoji gynybinė reakcija į pasireiškusią virusinę arba bakterinę infekciją, todėl pakilusi temperatūra įspėja, jog organizmas aktyviai bando numalšinti susirgimą. Tiesa, svarbu suprasti, jog didesnė temperatūra nėra tiesiogiai susijusi su ligos sunkumu. Pavyzdžiui, gyvybei pavojingas meniningitas gali pasireikšti visai nedideliu temperatūros pakilimu.
Normali kūno temperatūra siekia apie 37°C (+- vienas laipsnis, atsižvelgiant į individualius organizmo skirtumus). Nedideli temperatūros svyravymai galimi ryte ir vakare, taip pat verta prisiminti, kad nedidelis karščiavimas iš tikrųjų padeda organizmui efektyviai kovoti su ligomis. Pavojinga laikoma 42,4°C ar daugiau siekianti temperatūra – toks karščiavimas gali pažeisti smegenis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Norėdami gauti greitą ir kokybišką šeimos gydytojo konsultaciją, susisiekite su Sokrato clinica specialistais ir užsiregistruokite pirmai konsultacijai telefonu (8-640) 45761 arba spustelėkite čia, jei norite daugiau sužinoti apie mūsų paslaugas.
Karščiavimo simptomai:
- Drebulys
- Dantų griežimas
- Prasta savijauta, silpnumas
- Paraudęs veidas
- Karščio ir prakaito jausmas
Karščiavimą gali sukelti:
- Virusai – pavyzdžiui, peršalimas arba viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
- Bakterijos – pavyzdžiui, tonzilitas ar šlapimo takų infekcijos.
- Kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ir opinis kolitas, galintis sukelti karščiavimą, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites.
- Kai kurios atogrąžų ligos, pavyzdžiui, maliarija gali sukelti pasikartojančią karščiavimą arba vidurių šiltinę.
- Šilumos smūgis, kurio vienas iš simptomų yra karščiavimas (be prakaitavimo).
- Medikamentai – kai kuriems žmonėms pasireiškia jautrumas vaistų sudedamosios dalims, o be to karščiavimas gali pasireikšti kaip šalutinis tam tikrų vaistų poveikis.
- Piktybiniai navikai.
Ką daryti, norint sumažinti temperatūrą?
- Gerkite daug skysčių, o ypatingai – vandens. Vanduo palengvins prakaitavimą.
- Venkite gėrimų, galinčių sukelti lengvą dehidrataciją: alkoholio, arbatos, kavos.
- Atsižvelgę į sveikatos specialistų rekomendacijas, vartokite paracetamolį, ibuprofeną arba kitus kūno temperatūrą malšinančius medikamentus.
- Apnuogintą kūno odą sudrėkinkite kambario temperatūros vandeniu, galite pamėginti pabūti šalia ventiliatoriaus.
- Venkite prausimosi vėsioje vonioje arba duše, kadangi šaltis gali sukelti drebulį.
- Skirkite laiko kokybiškam poilsiui, idealu pabūti „lovos režime“.
Kada būtina kreiptis į šeimos gydytoją karščiuojant?
Pasikonsultuoti su šeimos gydytoju turėtumėte šiais atvejais:
- Temperatūra siekia daugiau nei 40°C.
- Jaučiate karštį, bet neprakaituojate.
- Nevalingai drebate ir jus krečia šaltis, griežiate dantimis.
- Karščiuojate bent tris dienas ir nejuntate palengvėjimo nors gydotės namuose.
- Jaučiate mieguistumą ir bendrą kūno silpnumą.
- Nejaučiate pagerėjimo arba savijauta tik prastėja.
- Jūsų neapleidžia stiprus galvos skausmas, kurio nemalšina vaistai.
- Jums pasireiškia neįprasti simptomai, tokie kaip haliucinacijos, vėmimas, kaklo sustingimas, odos bėrimas, greitas širdies plakimas, šaltkrėtis ar raumenų spazmai.
- Neseniai lankėtės užsienyje.
Kada nedelsiant reikia kreiptis skubios medicinos pagalbos?
Nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jeigu jums arba artimajam pasireiškia šie simptomai:
- Karščiavimas su galvos ir sprando skausmu.
- Bėrimas, kuris neblunka paspaudus odą (kraujosruvos). Tai gali rodyti gyvybei pavojingą ligą.
Sokrato clinica šeimos gydytojai visapusiškai pasiruošę suteikti maksimaliai reikalingą pagalbą ir laiką savo pacientams. Ieškote geriausio paslaugų ir kokybės medicininio paketo? Užsiregistruokite jau šiandien!
Svarbu išsiaiškinti karščiavimo priežastį
Karščiavimas dažniausiai signalizuoja apie organizmą apėmusį negalavimą, kurį padės įvardyti atliekami tyrimai, tokie kaip:
- Kraujo tyrimai.
- Šlapimo tyrimas ir pasėlis.
- Gerklės tepinėlių arba gleivių mėginio tyrimas ir pasėlis.
- Išmatų tyrimas ir pasėlis.
- Rentgeno procedūra.
Kaip gydomas karščiavimas?
Karščiavimo gydymą tiesiogiai nulemia jo priežastis, kai kurios ligos (pavyzdžiui, lėtinis tonzilitas) gali reikalauti opecijos ar kokių nors procedūrų. Tais atvejais, kuomet karščiavimą sukelia lengva bakterinė infekcija yra patartina leisti kelias dienas imuninei sistemai tvarkytis su negalavimu savarankiškai. Taip pat svarbu prisiminti, kad jeigu karščiavimą sukelia virusinė liga, negalima pakilusios temperatūros malšinti antibiotikais, kadangi šie vaistai neturi jokio poveikio virusams. Turint klausimų dėl gydymo visuomet pravartu kreiptis į šeimos gydytoją.
Karščiavimas prilygsta raudonai šviesoforo šviesai: tai jūsų kūno būdas signalizuoti, jog kas nors negerai. Karščiavimas yra atsakomoji gynybinė reakcija į pasireiškusią virusinę arba bakterinę infekciją, todėl pakilusi temperatūra įspėja, jog organizmas aktyviai bando numalšinti susirgimą. Tiesa, svarbu suprasti, jog didesnė temperatūra nėra tiesiogiai susijusi su ligos sunkumu. Pavyzdžiui, gyvybei pavojingas meniningitas gali pasireikšti visai nedideliu temperatūros pakilimu.
Normali kūno temperatūra siekia apie 37°C (+- vienas laipsnis, atsižvelgiant į individualius organizmo skirtumus). Nedideli temperatūros svyravymai galimi ryte ir vakare, taip pat verta prisiminti, kad nedidelis karščiavimas iš tikrųjų padeda organizmui efektyviai kovoti su ligomis. Pavojinga laikoma 42,4°C ar daugiau siekianti temperatūra – toks karščiavimas gali pažeisti smegenis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Norėdami gauti greitą ir kokybišką šeimos gydytojo konsultaciją, susisiekite su Sokrato clinica specialistais ir užsiregistruokite pirmai konsultacijai telefonu (8-640) 45761 arba spustelėkite čia, jei norite daugiau sužinoti apie mūsų paslaugas.
Karščiavimo simptomai:
- Drebulys
- Dantų griežimas
- Prasta savijauta, silpnumas
- Paraudęs veidas
- Karščio ir prakaito jausmas
Karščiavimą gali sukelti:
- Virusai – pavyzdžiui, peršalimas arba viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
- Bakterijos – pavyzdžiui, tonzilitas ar šlapimo takų infekcijos.
- Kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ir opinis kolitas, galintis sukelti karščiavimą, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites.
- Kai kurios atogrąžų ligos, pavyzdžiui, maliarija gali sukelti pasikartojančią karščiavimą arba vidurių šiltinę.
- Šilumos smūgis, kurio vienas iš simptomų yra karščiavimas (be prakaitavimo).
- Medikamentai – kai kuriems žmonėms pasireiškia jautrumas vaistų sudedamosios dalims, o be to karščiavimas gali pasireikšti kaip šalutinis tam tikrų vaistų poveikis.
- Piktybiniai navikai.
Ką daryti, norint sumažinti temperatūrą?
- Gerkite daug skysčių, o ypatingai – vandens. Vanduo palengvins prakaitavimą.
- Venkite gėrimų, galinčių sukelti lengvą dehidrataciją: alkoholio, arbatos, kavos.
- Atsižvelgę į sveikatos specialistų rekomendacijas, vartokite paracetamolį, ibuprofeną arba kitus kūno temperatūrą malšinančius medikamentus.
- Apnuogintą kūno odą sudrėkinkite kambario temperatūros vandeniu, galite pamėginti pabūti šalia ventiliatoriaus.
- Venkite prausimosi vėsioje vonioje arba duše, kadangi šaltis gali sukelti drebulį.
- Skirkite laiko kokybiškam poilsiui, idealu pabūti „lovos režime“.
Kada būtina kreiptis į šeimos gydytoją karščiuojant?
Pasikonsultuoti su šeimos gydytoju turėtumėte šiais atvejais:
- Temperatūra siekia daugiau nei 40°C.
- Jaučiate karštį, bet neprakaituojate.
- Nevalingai drebate ir jus krečia šaltis, griežiate dantimis.
- Karščiuojate bent tris dienas ir nejuntate palengvėjimo nors gydotės namuose.
- Jaučiate mieguistumą ir bendrą kūno silpnumą.
- Nejaučiate pagerėjimo arba savijauta tik prastėja.
- Jūsų neapleidžia stiprus galvos skausmas, kurio nemalšina vaistai.
- Jums pasireiškia neįprasti simptomai, tokie kaip haliucinacijos, vėmimas, kaklo sustingimas, odos bėrimas, greitas širdies plakimas, šaltkrėtis ar raumenų spazmai.
- Neseniai lankėtės užsienyje.
Kada nedelsiant reikia kreiptis skubios medicinos pagalbos?
Nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jeigu jums arba artimajam pasireiškia šie simptomai:
- Karščiavimas su galvos ir sprando skausmu.
- Bėrimas, kuris neblunka paspaudus odą (kraujosruvos). Tai gali rodyti gyvybei pavojingą ligą.
Sokrato clinica šeimos gydytojai visapusiškai pasiruošę suteikti maksimaliai reikalingą pagalbą ir laiką savo pacientams. Ieškote geriausio paslaugų ir kokybės medicininio paketo? Užsiregistruokite jau šiandien!
Svarbu išsiaiškinti karščiavimo priežastį
Karščiavimas dažniausiai signalizuoja apie organizmą apėmusį negalavimą, kurį padės įvardyti atliekami tyrimai, tokie kaip:
- Kraujo tyrimai.
- Šlapimo tyrimas ir pasėlis.
- Gerklės tepinėlių arba gleivių mėginio tyrimas ir pasėlis.
- Išmatų tyrimas ir pasėlis.
- Rentgeno procedūra.
Kaip gydomas karščiavimas?
Karščiavimo gydymą tiesiogiai nulemia jo priežastis, kai kurios ligos (pavyzdžiui, lėtinis tonzilitas) gali reikalauti opecijos ar kokių nors procedūrų. Tais atvejais, kuomet karščiavimą sukelia lengva bakterinė infekcija yra patartina leisti kelias dienas imuninei sistemai tvarkytis su negalavimu savarankiškai. Taip pat svarbu prisiminti, kad jeigu karščiavimą sukelia virusinė liga, negalima pakilusios temperatūros malšinti antibiotikais, kadangi šie vaistai neturi jokio poveikio virusams. Turint klausimų dėl gydymo visuomet pravartu kreiptis į šeimos gydytoją.
Visas Sokrato klinika paslaugas rasite čia.
Grožio ir sveikatos filosofija!
“SOKRATO Clinica”
+370 640 45761
info@sokratoclinica.lt
Raudondvario pl. 107, Kaunas
www.sokratoclinica.lt