Pagal temą

Beauty and fitnessCosmetologyCosmeticEquipment for beauty salons, SPAHealthy foodSPA centresSports clubs, fitness centresMedical equipment, materialsDental equipment, materialsHearing aidsHygiene goodsMedical clothing and shoesMedical and other equipment, instruments, meansMedical treatmentInstrumental researchMedical treatment and laboratoriesOdontologyChildren’s odontologistsDental equipment, materialsImplantation of teeth, implantsOdontologistsOrthodontistsProduction of denturesOptics, oculistsOphthalmologists, eye doctorsOther medical activityFoundations and organisationsScientific and educational establishmentsPharmacies, pharmaceutical enterprisesFood supplements, vitaminsHerbal medicineMedicines, medical materialsPharmaciesPrivate medical institutionsAesthetic medicineAllergists, immunologyCardiologistsChildren’s doctors, paediatriciansChildren’s odontologistsCosmetic dermatologyDerma-venerologistsDermatologistsDialysisEar, nose and throat doctorsEndocrinologistsFamily DoctorsGastroenterologistsGeneticistsImplantation of teeth, implantsInfectologistsInstrumental researchLaser surgeryMamologistsManual therapy, osteopathsMassages, kinesitherapy, physiotherapyMedical treatment and laboratoriesNatural medicineNeurologistsNeurosurgeonsNursing, patient careNutritionistsObstetricians, gynaecologyOdontologistsOncologistsOphthalmologists, eye doctorsOrthopaedists, traumatologistsPain medicinePhysicians, Internists, TherapistsPlastic and reconstructive surgeryPreventive checks of healthPrivate medical centresProctologistsProduction of denturesPsychologist, psychiatrists, psychotherapeutistsPulmonologistsSanatoriums, rehabilitation centresSpeech therapistsSurgeonsToxicologists, narcologistsUrology, andrology, nephrologyVaccinationVascular surgeonsPublic health institutesCare houseEmergency medical serviceNursing, patient carePain medicinePatient funds, servicesPolyclinics, Centres of Initial Medical CareSanatoriums, rehabilitation centresSocial service centres

Psichoterpeutas: kas slypi po noru numesti svorio?

January 21st, 2019

Nurimus metų pradžios euforijai, gyvenimas sugrįžo į įprastas vėžes. Dalis naujametinių pažadų neišlaikė nė pirmųjų savaičių iššūkio. Kodėl taip atsitinka ir kas slypi po tikslu „numesti 10 kg iki pavasario“, komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas.

 Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas E. StankūnasKalbant apie pažadus sau, visų pirma reikia identifikuoti, ar žmogus tikrai PATS to nori. Jei tai yra mados reikalas, aplinkos – draugų, tėvų, partnerio, visuomenės ar socialinių tinklų – spaudimas, tikėtina, kad tas pažadas ir liks neįgyvendintas. „Mūsų nusistatomas tikslas turėtų būti siekis, kad dvasia esamomis sąlygomis gyventų maksimaliame įmanomame komforte, kai mes dėl galimybės geriau gyventi ateityje aukojame savo resursus – jėgų, laiko, miego ar materialinius. Paprastai žmonės prisižada sau atsisakyti to, kas jiems juose nepatinka, arba kuria planus, norėdami per tam tikrą laiką įgyvendinti savo norus ar svajones“, – sako psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas.

Kas lengviau – kažko nebedaryti ar kažką padaryti?

Nauja veikla paprastai yra susijusi su mūsų valios pastangomis. Jei žmogus yra emociškai įsitraukęs į to tikslo siekimą, t. y. jis asmeniškai nori pasiekti tą tikslą, teigiamo rezultato tikimybė yra ganėtinai didelė.

„Kažko nebedaryti arba atsisakyti dažniausiai yra sunkiau, kadangi tai susiję su žmogaus psichologinėmis problemomis, pavyzdžiui, persivalgymas, nagų graužimas, lošimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, daugeliu atvejų ir rūkymas. Čia reikėtų išspręsti pirminę problemą (nerimą, savivertės stoką ar pan.), tuomet bus lengviau atsikratyti nepageidaujamų įpročių. Žmogaus psichika linkusi save apsaugoti, todėl vargiai pavyks pačiam įvardyti giluminę problemą, ir tai nepriklauso nuo intelekto, išsilavinimo ar visuomeninio statuso. Vietoj savianalizės patarčiau ateiti pasišnekėti su kvalifikuotu psichoterapeutu ar psichologu“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas E. Stankūnas.

Kiek kilogramų numetęs pasijusiu laimingesnis?

Bene dažniausias naujametinis įsipareigojimas sau – numesti svorio. Bet toli gražu tai nėra tikrasis žmogaus noras. Po juo slypi labai skirtingi gilesni norai. Svarbu identifikuoti tą tikrąjį siekį, nes gali būti taip, kad net ir įgyvendinęs savo tikslą, t. y. numetęs svorio, žmogus netaps laimingesnis. Pavyzdžiui, jei svorį metame dėl sveikatos sumetimų – sąnarių apkrovos, gresiančio diabeto – tikėtina, kad atsikratę poros kilogramų jausimės geriau. Tačiau jei giliai savyje viliamės, kad sulieknėję tapsime patrauklesni, labiau vertinami arba tai padės susirasti naują partnerį, vargu ar svorio numetimas duos tokį efektą, atvirkščiai, gali sukelti ir nusivylimą, nes labai nedaug priartėsime prie tikrojo noro įgyvendinimo. Taip, vizualinis pokytis bus pastebėtas, aplinkiniai pagirs, bet gyvenimas iš esmės nepasikeis, kūno svorio sumažėjimas neišspręs bendravimo ar nepasitikėjimo savimi problemų.

Žmogus turi būti savo tikslų šeimininkas

„Tikslai reguliariai turi būti permąstomi, įvertinami pagal naujas aplinkybes, ar jie vis dar adekvatūs ir tikrai mums reikšmingi. Žmogus turi teisę keisti savo tikslą ar visai jo atsisakyti. Tai nėra silpnavališkumas, atvirkščiai – tai išmintingas elgesys. Labai svarbu pastebėti tą momentą, kai mūsų tikslas pradeda veikti prieš mus pačius“, – sakė psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas.

Darydami rezoliucijas socialiniuose tinkluose, lažindamiesi su draugais iš dalies sudeginame tiltus, todėl baiminamės, kad atsitraukę nuo išsakyto tikslo pateksime į „pralaimėtojų“ kategoriją, tačiau iš tiesų taip nėra. Būna, kad alpinistas, likus porai šimtų metrų iki viršūnės, pasuka atgal, nes suvokia, kad jei lips aukštyn, nebespės ar nebepajėgs grįžti ir žus. Tai tikrai nelengvas, tačiau jokiu būdu ne „pralaimėtojo“ sprendimas.

Užrašyti tikslai išsipildo?

Tikslų dienoraščiai, kasdienė kontrolė dirgina mūsų psichiką primindami apie tikslą, tačiau labai greitai prie to dirgiklio priprantame ir nebereaguojame. Ant šaldytuvo durelių priklijuota nuotrauka su priminimu, koks būsi, jei per dažnai atvėrinėsi šaldytuvo duris, po kelių savaičių tampa nepastebima. Išmanioji apyrankė, vibruojanti, kad reikia nueiti dar pora šimtų žingsnių, kažkuriuo momentu taip pat lieka gulėti ant komodos. „Kad sėkmingai įgyvendintume savo tikslą, reikia jį įvardyti, išsigryninti, nustatyti terminą jam pasiekti ir sudaryti veiksmų planą, nes dažniausiai norint įgyvendinti galutinį tikslą, reikia pasiekti daug mažesnių, pavyzdžiui, jei nori būti geras sportininkas ar muzikantas, turi daug treniruotis ar repetuoti, nes vien didelio noro ir talento nepakanka“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas.

Su kitais žmonėmis apie savo tikslus kalbėtis verta, jei jie mus palaiko ar turi kompetencijos patarti toje srityje. Tikslo išsakymas neturi virsti kokiu nors vienpusiu įsipareigojimu kitam žmogui, nes už savo tikslus ir jų siekimą esame atsakingi mes patys.

Diplomas, turtas, karjera – ar tai tinkami tikslai?

Čia vėl susiduriame su klausimu, ko žmogui iš tiesų reikia, ko jis nori. Jei mūsų niekas nespaudžia iš šalies ir suprantame, kad šio tikslo galėsime atsisakyti, jei nebematysime prasmės, tuomet viskas gerai, galima siekti mokslų, karjeros, naujų potyrių ar materialinės gerovės. Tačiau rinkdamiesi tikslus dažnai papuolame į spąstus. Pavyzdžiui, ko iš tiesų norime – dainuoti, groti patinkančią muziką ar tapti garsia žvaigžde? Jaunuoliams tikslus dažnai primeta tėvai arba visuomenė. Įsivaizduokime abiturientą, kuris yra tikrai gabus chemijai ir tėvų raginamas įstoja į prestižinį universitetą studijuoti biochemijos, nors iš tiesų jam labiausiai patinka dirbti su žirgais. Tokiu atveju baigti universitetą ir įgyti minėtą specialybę nėra jo paties tikslas. Greičiausiai jis gaus diplomą, tačiau kažin, ar ateityje jausis laimingas, ar dirbs pagal specialybę, o pinigai, laikas ir pastangos, išeikvotos siekiant šio tikslo, nenueis veltui.

„Mano praktika rodo, kad žmonėms labiausiai trūksta ne statuso, grožio ar pinigų, bet santykio su kitais žmonėmis ir gero savivertės bei saugumo jausmo tame santykyje. Modernus vakarietiškas gyvenimo būdas skatina mus konkuruoti ir gyventi tarp žmonių, kurie nėra mums asmeniškai įdomūs, kaip ir mes jiems. Tačiau mums vis tiek labai svarbu, kad būtume priimti į tą bendruomenę. Automobiliai, prabangūs namai, garsių prekių ženklų rūbai, kaip ir pareigos ar diplomai, padeda mums įtvirtinti savo statusą ir užmegzti tam tikrą naudingą ir sąlyginai saugų santykį. Didžiausia problema yra tai, kad pozicionuojant save susvetimėjusioje visuomenėje, pradeda trikti pojūtis, kas mes iš tikrųjų esame ir ko iš tiesų norime. Tai galima pasitikrinti artimų ryšių bendruomenėse – šeimoje, giminėje, gerų draugų rate, žinoma, jei jose išlaikomi nuoširdūs, artimi santykiai. Kiekvienam žmogui svarbūs tiek tarpasmeniniai santykiai, tiek vidinis santykis su savimi ir savo istorija“, – sakė psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas.

Ar gerai neturėti jokių tikslų?

Didesnių ar mažesnių tikslų turime mes visi. Tačiau yra dalis žmonių, tarsi plaukiančių pasroviui. Vieni juos vadina keistais, kiti – neambicingais. Jie nesiekia postų, nekeičia darbo dėl didesnio atlyginimo, jiems nereikia daug daiktų. „Jei žmogus patenkintas savo gyvenimu ir gyvena ne aplinkinių, o savo sąskaita, nereikia raginti, kad jis kažko siektų, net jeigu turi gebėjimų tai padaryti. Toks žmogus iš prigimties daro minimumą visuomenei ir maksimumą sau, todėl belieka jam pavydėti tos pasiektos ramybės ir pasitenkinimo būsenos. Tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia atsisakyti tikslų ar ambicijų, tiesiog tai parodo, kokie mes visi esame skirtingi“, – sako psichiatras psichoterapeutas E. Stankūnas.

Susiję straipsniai:

 


https://www.medcentras.lt/lt/gydytojai/suaugusiuju/psichoterapeutai

Nauji straipsniai

  • Patvirtinta Nacionalinė 2019–2023 metų imunoprofilaktikos programa

    Lietuva turi naują Nacionalinę imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programą. Ją sausio pabaigoje patvirtino LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Taip siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų, kontroliuoti skiepijimais valdomas užkrečiamąsias ligas – išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir...
  • Dega kojų padai: kaip sumažinti diskomfortą?

    Degančių kojų padų sukeltas diskomfortas gali sugadinti dieną kiekvienam. Daugiau pavaikščiojus, keliaujant, pasirinkus netinkamą avalynę dažnas susiduria su šia problema. Jausmas, žinoma, nemalonus, tad reikia imtis priemonių. Kodėl dega kojų padai? Jei šis nemalonus jausmas aplanko kartais, dažnas to nė nesureikšminame ir juo labiau nepagalvojame, kad tai yra svari priežastis vizitui...
  • Ortopedijos amato muziejus

    Apie ortopedijos amato muziejų ir gyvenimo prasmę: Kaunas praturtėjo dar vienu muziejumi. A. Astrausko "Ortopedijos amato muziejus" vis papildo savo ekspozicijas,kviečia lankytojus.Muziejus tebeišgyvena kūrimosi stadiją – rengiamos ekspozicijos, renkami žmonių prisiminimai, eksponatai, knygos. Iešomi būdai suteikti muziejui originalumo, kuo išradingiau pateikti tai,...
  • Stuburo kanalo stenozė

    Stuburo kanalo stenozė – tai stuburo kanalo susiaurėjimas. Kodėl paskiriama reabilitacija TECAR terapija ? TECAR terapija pagerina neurologinę būklę, mažina skausmą, aktyvina audinių regeneracija, dėl potencialaus ląstelių membranų prieaugio sutrumpėja reabilitacijos laikas, sustiprėja raumenų jėga, todėl gerėja paciento gyvenimo kokybė . Nes pejėgi įtraukti visas pažeistas struktūras,...
  • Profesionali burnos higiena

    Profesionali burnos higiena atliekama odontologiniame kabinete yra viena svarbiausių profilaktinių priemonių siekiant apsaugoti dantis ir dantenas nuo galimų ligų. Kasdieninės burnos priežiūros nepakanka, nes dažniausiai visų dantų apnašų panaikinti nepavyksta, tada pradeda formuotis dantų akmenys. Dantys tampa gelsvesni, jaučiamas šiurkštumas, gali atsirasti nemalonus burnos kvapas, dantenos...
  • Cukrinis diabetas ir pėdų priežiūra – pamirškite, ką apie higieną žinojote iki šiol

    Cukrinis diabetas – klastinga lėtinė liga, o ilgas sąrašas galimų komplikacijų neleidžia sergantiesiems atsipalaiduoti nei minutei. Viena iš tokių komplikacijų yra diabetinės opos, atsirandančios ant pėdų ir kiti pėdų pažeidimai. Būtent pėdų problemos yra dažniausia priežastis, dėl kurios diabetu sergantieji papuola į ligonines. Nuo diabetinių opų kenčia maždaug 5 proc. sergančiųjų...
  • JG klinika atkurta šypsena – taiklesnė už Amūro strėlę

    Meilė iš pirmo žvilgsnio nėra tik filmo scenarijus ar knygos siužetas. Taikliausia jos Amūro strėlė – šypsena. Pakanka vienos akimirkos, kad įsimylėtume. Kerintis šypsnis gali pakeisti gyvenimą iš esmės. Ir tik į gerąją pusę. Tam verta deramai pasiruošti – užsukti į Mažeikiuose veikiančią JG KLINIKĄ ir nusiteikti pozityviems pokyčiams. Šypsena – tai sveikatos ir...
  • Aktuali tema: lieknėjimas ir celiulito mažinimas

    Lipokavitacija - žemos ultragarsinės bangos: kūno apimčių mažinimas, riebalinio audinio skaidymas Šis metodas naudoja moduliuojančias ultragarso bangas nuo aukšto 1MHz dažnio iki žemo 30 kHz dažnio. Tokios skirtingų dažnių bangos yra skleidžiamos iš vieno antgalio. Išilginės ultragarso bangos dėl kintamojo plėtimosi ir susitraukimo sukelia audinių ritminę vibraciją bei išjudina molekules...
  • Sėkmingai gydomas prostatos vėžys: bereikalingos biopsijos, lūžtantys kaulai ir vienintelis nuosprendis – jau praeityje

    Maisto racionas, kuriame dominuoja mėsa, o ne daržovės bei vaisiai, saulės ir vitamino D stygius, o gal Černobylio katastrofa – įrodymų, kodėl Lietuva priklausoaukštosprostatos vėžio rizikosšalių grupei, nėra iki šiol. Tačiau, pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus, prof. Felikso Jankevičiaus, ne tik vis dažniau aptinkamą ankstyvos stadijos prostatos...
  • „Gemma" slaugos paslauga - profesionali ir nuolatinė pagalba

    „Gemma" tai vienintelis rytų Lietuvoje esantis privatus reabilitacijos ir slaugos centras. „Gemma" teikia trumpalaikės, ilgalaikės ir bendrosios slaugos paslaugas. Klientai centre gali būti apgyvendinami įvairiems laikotarpiams. Reabilitacijos ir slaugos centre „Gemma" sudarytos visos sąlygos sunkiai sergantiems ir pagyvenusiems žmonėms. Čia dirbantys...
  • Tarptautinė mokslinė konferencija "Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu"

    TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA „Į SVEIKĄ GYVENSENĄ IR SKAIDRIĄ BŪTĮ VYDŪNO KELIU“ SKIRTA SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO VEIKLOS 20-MEČIUI PAMINĖTI vyks 2019 m. kovo 22 dieną, konferencijos pradžia 11:00, Klaipėdos universitetas, Mažoji Aula konferencijų salė , H. Manto g. 84, Klaipėda. Klausytojų registracija vyksta iki 2019-03-17. Pranešimų santraukas prašome siųsti iki...
  • Gold Collagen grožio produktai arba naujos kartos grožio eliksyras!

    Šiandien vienas populiariausių grožio produktų rinkoje yra kolagenas – žuvų baltymų pagrindu išgautas baltymas, stabdantis tiek odos senėjimą, tiek kitus organizmo senėjimo procesus. Kam skirtas kolagenas, ko iš jo tikėtis, kaip išsirinkti tinkamą ir kaip gauti maksimalią naudą? Apie tai pasakoja estetinės medicinos produktais prekiaujančios bendrovės Gopestetika vadovė Rūta...
  • Gąsdina gripas? Išsitirkite vitamino D kiekį

    Nenustebkite, jei trūkstant saulės pradėjote dažniau peršalti ar net gripuoti, jaučiate nuovargį, apima depresija, skauda kaulus ar raumenis. Dabar paskubėkite daug pigiau išsitirti vitamino D (25 (OH) D3) kiekį Medicina practica laboratorijoje. Vitamino D badas sukelia pavojų sveikatai. Tuomet imunitetas silpsta, mažėja atsparumas infekcijoms, minkštėja kaulai ir kt. Bėda yra ta, kad per...
  • Meilės dienos proga geriausia šalies vaistininkė linki išbraukti kontracepciją iš gėdos krepšelio sąrašo

    Pradėjus ilgėti dienoms, pasikeičia ir žmogaus gyvenimo įpročiai: užplūsta energijos banga, „atkunta“ organizmas, tampame aktyvesni, jaučiame pakilesnę nuotaiką. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Vaičaitienės, prieš ir per šv. Valentino dieną susidomėjimas kontraceptinėmis priemonėmis ypač išauga, tačiau, kokių maisto produktų ir vaistų vengti, kad...
  • Kiek verta žmogaus gyvybė?

    Šį sezoną siaučiantis gripas verčia sunerimti – 20 aukų. Tarp jų – ne tik didžiausią riziką turintys lėtinių ligų kamuojami senoliai, bet ir vidutinio amžiaus žmonės bei vaikai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ligoninėse su gripo komplikacijomis šiuo metu kovoja 355 asmenys, iš jų – 47 vaikai iki 2 metų, 165 vaikai nuo 2 iki 17 metų ir 143...