Nardymas yra viena sparčiausiai populiarėjančių pramoginių sporto šakų visame pasaulyje – taip pat ir Lietuvoje. Pasaulyje yra daugiau kaip 10 mln. sertifikuotų nardytojų: JAV jų yra apie 9 milijonų narų, Vokietijoje – daugiau nei 1,5 mln. Lietuvoje tikslus nardytojų skaičius nežinomas. Šiandien internete galima rasti apie 30 nardymui skirtų tinklalapių iš Lietuvos, tarp kurių yra nemažai nardytojų mėgėjų klubų, ir beveik kiekviename iš jų siūloma lankyti nardymo kursus.

Dažnai kalbama, kad nardymas yra rizikingas sportas. Tarptautiniuose pranešimuose nurodoma, kad nardytojų pramogautojų mirčių skaičius yra apie 15–20 mirčių 100 000 nardytojų. DAN (Divers Alert Network) duomenimis, JAV nuo 1980 metų vidutiniškai pasitaiko 90 narų mirčių per metus.

Nardant pagrindinės narų sveikatos problemos yra susijusios su ausimis ir prienosiniais ančiais – jas patiria iki 80 proc. suaugusiųjų narų. Iš tikrųjų, paskaitinėję populiariausius narų forumus, kiekviename puslapyje rastume temų su tokiais iškalbingais pavadinimais kaip „ausys, mano ausys...“, „pažeistas sinusas, nardyti?“, „sloga – narų liga“, „neriant labai skauda ausis“, „skausmas kaktoje neriant“. Mokslo tyrimai rodo, kad nepatyrę narai dažniau turi otorinolaringologinių sutrikimų negu patyrę nardytojai, nes slėgio normalizavimas vidurinėje ausyje reikalauja tam tikrų įgūdžių.

Vidurinės ausies barotrauma – dažniausia ūmi otorinolaringologinė patologija, kuri diagnozuojama tiek profesionalams (10 proc.), tiek ir narams mėgėjams (30 proc.). Laimei, dauguma šių patologijų yra lengvos ir išgyja savaime. Tačiau kai kuriais atvėjais, pvz., plyšus būgneliui, dėl staigios vidinės ausies stimuliacijos šaltu vandeniui, naras gali patirti stiprų galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą – o tai gali nulemti dezorientaciją po vandeniu.

Vidinės ausies barotrauma atsiranda rečiau (0.5 proc.), tačiau jos pasekmės – neurosensorinis prikurtimas, ūžesys ausyse – gali likti visam gyvenimui.

Sinusų barotrauma taip pat gali turėti neurologinių pasekmių, tokių kaip aklumas, pneumoencefalija (oras smegenyse), meningitas, trišakio nervo disfunkcija ir kt.

Turėdamas omenyje šiuos faktus, kiekvienas otorinolaringologas privalo žinoti su nardymu susijusių ausų ir nosies ligų simptomų paplitimą, tinkamai nustatyti diagnozę ir mokėti šias ligas gydyti. Tinkamos diagnozės nustatymo sunkumą ir svarbą galima pavaizduoti vidinės ausies pažeidimų pavyzdžiu. Tokios ligos kaip vidinės ausies barotrauma ir vidinės ausies dekompresinė liga gali turėti panašių simptomų – neurosensirinį prikurtimą, ūžesį ausyse bei galvos svaigimą. Tačiau šių ligų gydymas iš esmės skiriasi. Gydymas barokamera, taikomas vidinės ausies dekompresijai gydyti, gali paūminti vidinės ausies barotraumos simptomus. Tik kruopščiai surinkta anamnezė, nardymo ypatybių analizė padeda gydytojui nustatyti teisingą diagnozę.

Nardymo medicina nedėstoma otorinolaringologijos rezidentūroje, tad būsimi LOR gydytojai nėra mokomi profesinės narų patologijos. Todėl surasti gydytoją, turintį patirties gydyti šiuos ligonius, nelengva. Pvz., nepatyrę specialistai dažnai duoda klaidingą patarimą: kad išvengtumėte ausų ir sinusų barotraumos, reikia nardyti negiliai. Iš tiesų toks patarimas ne itin veiksmingas, nes didžiausi vidurinės ausies tūrio pokyčiai atsiranda būtent arti vandens paviršiaus. Kai ausies trimito funkcija sutrikusi, slėgis ausyje nėra normalizuojamas ir būgnelis gali plyšti net 1,22 m. gylyje. Kaip jau minėta, kad galėtų diagnozuoti kai kurias specifines narų ligas, pvz., vidinės ausies dekompresiją ar alternobarinį galvos svaigimą, gydytojas turi suprasti povandeninės medicinos principus. Kitų šalių patirtis rodo, kad specializuota konsultacinė struktūra yra būtina: pvz., Vokietijoje, Heidelberge, 2002 m. įkurta konsultacinė klinika, kurios specializacija – narų LOR patologija.

Pasaulyje atliekama labai daug mokslinių tyrimų, siekiant padaryti nardymą kuo saugesnį. 1983 metais įkurta DAN Europe – organizacija, konsultuojantį nardytojus nelaimingų atsitikimų atvėjais ir teikianti informaciją apie nardymo mediciną bei siekianti užtikrinti saugų nardymą.
Pagal Harmonized Diving Standards in Europe nuostatas, narų sveikatos priežiūrai numatyti gydytojai konsultantai, tam tikrų sričių ekspertai, turintys nardymo medicinos patirties. Lietuvoje profesionalių narų sveikatą priežiūri gydytojai fiziologai. Potencialūs kandidatai į profesionalius narus pereina medicininę apžiūrą, jų sveikata periodiškai tikrinama. PADI sistema, viena populiariausių narų mėgėjų ruošimo sistemų Lietuvoje, taip pat numato kandidato į narus sveikatos patikrą bei tam tikrų būklių, pavojingų padidinto slėgio sąlygomis, patikrą.
Kai laikomasi saugos taisyklių, nardymas yra pakankamai saugi sporto šaka. Daugumos ausų ir sinusų ligų taip pat galima išvengti. PADI klausimyne yra klausimų apie prienosinių sinusų, ausų chirurgiją. Pagrindiniai reikalavimai dėl ausų ir nosies tokie: naras turi sugebėti normalizuoti slėgį oringose organizmo ertmėse, nepatirti dezorientacijos ir turėti tinkamą klausą bendrauti.

Gera vidurinės ausies ir sinusų ventiliacija nardant būtina. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia nuspėti vidurinės ausies barotraumos pavojų. Pirmutinis dalykas, kurį narai mėgėjai išgirsta per paruošiamuosius užsiėmimus, yra toks: „Būtiniausia prieš neriant – sugebėti prasipūsti ausis“. Tačiau tyrimai rodo, kad šis kriterijus ne itin patikimas galimai barotraumai prognozuoti. Sėkmingas ausies prasipūtimas (autoinfliacija), matomas otoskopuojant, ne visada reiškia, kad pavyks sėkmingai normalizuoti slėgį vidurinėje ausyje ir nardant. Gerokai patikimesnis yra timpanometrinis devynių žingsnių testas.

PADI medicinis vadovas gydytojams nurodo, kad atrofiškas būgnelis, perforacija (skylė) jame, buvusi stapedoplastika (operacija dėl otosklerozės), osikuloplastika (klausos kauliukų rekonstrukcija), viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija (pvz. dėl nosies polipozės) kelia didelę grėsmę naro sveikatai. Tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia tikėtis pasveikti ir saugiai nardyti toliau. Persirgusį šiomis ligomis kandidatą į narus turi prižiūrėti patyręs povandeninės medicinos otorinolaringologas, kuris prieš pacientui toliau nardant turi įvertinti vidurinės ausies struktūrų stabilumą, jos ventiliacinę funkciją, sinusų angų praeinamumą. Ligoniui būtina atlikti specialius tyrimus – pneumootoskopiją (būgnelio judesių stebėjimas keičiant slėgį uždaroje išorinėje klausomojoje landoje), nosies endoskopiją, kartais prireikia net radiologinių tyrimų.

Gydytojams tenka pripažinti, kad dauguma narų labai nori toliau nardyti – tai itin motyvuoti pacientai, kurie lieka nepatenkinti gydytojui dėl ligos uždraudus šį užsiėmimą tęsti. Per pastarąjį dešimtmetį pasirodė mokslinių straipsnių, pranešančių, kad kai kurie narai nardo nepaisydami perspėjimų. Šviesą išvydo darbas, kuriame abejojama griežto draudimo nardyti po vidinės ausies barotraumos tikslingumu. Autorių nuomone, laikantis saugos taisyklių (išmokius normalizuoti slėgį vidurinėje ausyje, perspėjus, kad negalima nerti, kai užgulusi nosis arba neišeina prasipūsti ausų), galima leisti nardyti net su tokia patologija.

Mokslo tyrimais grįsta narų sveikatos priežiūra ir tikslus rizikos įvertinimas būtų gerokai paveikesni negu draudimai, kurių vis tiek nesilaikoma. Tad mūsų, gydytojų, uždavinys nėra nurodinėti. Daugelis nardytojų bijo, kad gydytojai uždraus nardyti, todėl nesikreipia į juos arba ligas slepia. Pasirodžius moksliniams straipsniams, kuriuose apklausta daug pacientų, galime daryti atsargesnes, ne tokias griežtas, išvadas. Pvz., House ausų klinikos pranešime daugeliui narų atlikus stapedoplastiką nurodoma, kad ši operacija nedidina vidinės ausies barotraumos riziką, tad tokiems pacientams, jei jų ausies trimitas funkcionuoja gerai, galima nardyti toliau. Galvos svaigulys narams labai pavojingas, nes kelia dezorientaciją. Tačiau pabrėžiama, kad jei per pastaruosius 3 mėnesius galvos svaigulio nepasitaikė, o videonistagmografija (specialus pusiausvyros organų tyrimas) rodo abipusius simetriškus atsakus, nardyti leidžiama. Tačiau visais šiais atvėjais būtina gydytojo otorinolaringologo, turinčio patirties gydyti narus, konsultacija.

Be to, kai kurie ausų chirurgai narams siūlo naudoti specialias būgnelio rekonstrukcijos technikas. Kuriami specialūs klausos kauliukų rekonstrukcijos protezai, reaguojantys į didelius atmosferos slėgio pokyčius. Tačiau po ausų ir nosies operacijų dar patariama atlikti slėgio bandymus barokameroje arba baseinuose.

Trumpi patarimai, kaip nesužeisti ausų ir sinusų nardant

1. Vidurinės ausies prasipūtimo metodų (Valsalva, Frenzel, Toynbee, Roydhouse ir kt.) turi būti mokomasi stebint patyrusiam instruktoriui, dar prieš pradedant nerti. Dabar internetas tam teikia puikių galimybių: šie metodai smulkiai aprašyti ir vaizdžiai parodyti daugelyje specializuotų tinklalapių.

2. Vidurinės ausies barotraumos galimą išvengti anksti (pradedant dar prie vandens paviršiaus) dažnai ir švelniai pučiant ausis, neriant lėtai, kojomis žemyn, valdant nėrimo greitį. 6–7.6 metrų gylyje pradedama nerti galva žemyn.

4. Nenardyti sergant ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (sloga, sinusitu), nevaldoma alergija.

5. Žinoti pavojingus simptomus ir laiku atkreipti į juos dėmesį. Pvz., daugelis nepatyrusių narų nerdami jaučia skausmą ausyse, tačiau bijo atsilikti nuo grupės ir toliau nardo šio skausmo nepaisydami. Kai ausys atrodo pilnos, patariama pabandyti normalizuoti slėgį; jei nepadeda – išnirti. Jei ima svaigti galva, patariama išnirti arba pakilti, ramiai įkvėpti ir ties kuo nors sutelkti dėmesį. Jei neriant suskausta galvą, ima spausti kaktą ar skruostus, reikėtų pabandyti atlikti Frenzel manevrą, išnirti, trumpai luktelėti ir, jei šie būdai nepadeda, nebenerti.

Gyd. Irina Arechvo