Ar apgyvendinti artimąjį globos namuose? 8 patarimai besiruošiantiems priimti svarbius sprendimus.
January 22nd, 2019
Kiekvienas žmogaus raidos etapas pilnas iššūkių ir išbandymų. Ne išimtis ir senatvė. Tik senatvėje su iššūkiais susiduria ne tik patys senjorai, bet ir jų artimieji. Pradedant fizine pagalba buityje, baigiant svarbių sprendimų priėmimu. Kartais būtent suaugę vaikai turi įvertinti, ar jų tėvai gali gyventi vieni ir savimi pasirūpinti. Jei tėvai nebegali patys to padaryti, o ir jų vaikai neturi galimybių tinkamai jais pasirūpinti, ieškoma kitų alternatyvų. Viena jų – globos įstaigos.
Iššūkiai ir sprendimai
Svarstant apie šią galimybę, kyla įvairių klausimų – ar tikrai globos namai yra geras sprendimas, ar ten tinkamai pasirūpins tėvais, kaip reaguos kiti – giminės, draugai, kaimynai? Kad ir kaip norėtume, tačiau teisingų atsakymų, tinkančių visiems žmonėms ir situacijoms, nėra. Negana to, ieškant išeičių, nemažą poveikį turi ir visuomenėje paplitę stereotipai bei konservatyvios nuostatos. Iš tiesų tokį sprendimą priimti yra sunku, tai gali sukelti įvairių slegiančių jausmų.
Svarbu objektyviai įvertinti situaciją, aktyviai domėtis įvairiomis galimybėmis ir, prieš priimant galutinį sprendimą, apsvarstyti įvairius variantus, nepaisant išorinio poveikio ir nuostatų.
Kylantys jausmai
Sprendimas apgyvendinti brangų žmogų globos įstaigoje nėra lengvas nei senjorams, nei artimiesiems. Tiek vieni, tiek kiti patiria įvairių jausmų, kas yra visiškai suprantama ir normalu.
Senjorai gali pykti, priešintis tokiam sprendimui, o artimiesiems tenka ne tik atlaikyti jų emocijas, bet taip pat susitvarkyti su savo pačių išgyvenimais. Neretai artimieji patiria kaltę, beviltiškumą, bei sulaukia priekaištų iš kitų žmonių. Lietuvoje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad tokiu būdu yra bandoma atsikratyti atsakomybės ir toks poelgis neva rodo, jog vaikams tėvai yra našta.
Šiandien žmonių gyvenimo būdas, ritmas bei aplinka yra gerokai pasikeitusi. Palengva keičiasi ir žmonių suvokimas bei normos. Šie pokyčiai ryškiau matosi vakarų kultūroje. Pavyzdžiui, JAV yra svarbu, kad žmogui, turinčiam specialių poreikių, sergančiam įvairiomis lėtinėmis bei neurodegeneracinėmis ligomis, būtų teikiama specifinė, profesionali ir kompetentinga pagalba, kurios artimieji, nors ir labai norėdami, negali suteikti. Tam yra specialūs namai, centrai, kuriuose žmonės apgyvendina savo artimuosius, linkėdami jiems geriausio. Tai, kad brangus žmogus yra apgyvendinamas globos įstaigoje, nereiškia, jog artimieji yra atribojami nuo jo priežiūros. Jie gali aktyviai dalyvauti specializuotos priežiūros procese. Artimieji ir toliau gali rūpintis savo brangiais žmonėmis, o pasidalinę atsakomybe su specialistais, jie gali daugiau laiko skirti nuoširdžiam bendravimui, įvairioms veikloms kartu su senjoru, kam anksčiau galbūt nerasdavo pakankamai laiko rūpinantis kitomis reikmėmis, pvz., gydymu, buitimi, higiena ir t.t.
Naudingi patarimai
Kas vyksta, kai senjorai apgyvendinami įstaigoje, bei kas gali padėti pasiruošti ir lengviau pereiti šį etapą tiek senjorams, tiek ir jų artimiesiems?
1. Išgryninkite priežastis
Labai svarbu būti sąžiningiems - sau, senjorams bei artimiesiems. Svarbu aiškiai įsivardinti tokio sprendimo priežastis. Pvz., „Mano mamai yra Alzheimerio liga ir ji jau negali gyventi viena. Jai reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama pagalba, kurios šiuo metu negaliu užtikrinti. Todėl turiu ieškoti tinkamiausių išeičių šioje situacijoje“. Aiškiai įsivardinus priežastis ir suvokus savo galimybių ribas, geriau suprantama situacijos realybė. Labai gerai, jei šis sprendimas yra priimamas keleto žmonių. Būna lengviau, kai yra pasidalijama atsakomybe dėl sprendimo - tuo pačiu sulaukiama ir daugiau palaikymo.
2. Supraskite galimas reakcijas
Senjorai įvairiai reaguoja į apsigyvenimą įstaigoje. Demencija sergantys žmonės gali būti sutrikę, nerimastingi, o gal kaip tik abejingi aplinkos pokyčiams, tačiau tai didžiąja dalimi priklauso nuo jų ligos specifikos. Ne tik apgyvendinimas įstaigoje, bet apskritai įvairūs įprastos rutinos pokyčiai šiems žmonėms gali sukelti stresą bei bendros būklės pablogėjimą. Kuomet senjoras yra adekvatus, tačiau paveiktas somatinės ligos, apsigyvendamas įstaigoje jis taip pat gali patirti nerimą, liūdesį, pyktį, beviltiškumą, kas yra visiškai normalu tokioje situacijoje. Artimiesiems šie brangių žmonių išgyvenimai kelia daug įtampos ir dar labiau pakursto kaltę, jie ima abejoti savo sprendimu. Kas tokiu atveju yra svarbu?
3. Sakykite tiesą
Artimieji renkasi melą tarsi bandydami „apsaugoti“ savo mylimą artimąjį. Pasakyti, kad jis nuo šiol gyvens globos namuose, yra sunku, nes baiminamasi reakcijos, kad jį įskaudins, nuliūdins ar supykdys. Artimieji čia tampa itin išradingi, sakydami, kad senjoras važiuoja į ligoninę, sanatoriją, poilsio namus, kad čia pagyvens tik kurį laiką ir t.t. Tačiau su realybe senjorai susiduria labai greitai, o supratę, jog artimieji jiems melavo, dar skaudžiau išgyvena tokius pokyčius.
4. Suteikite senjorams pasirinkimą
Jei senjoras yra pajėgus, svarbu su juo tartis ir galutinį sprendimą priimti kartu, atvirai aptariant susiklosčiusią situaciją. Svarbu atsakingai pasirinkti namus, kuriuose senjoras gyvens. Ypač gerai, jei asmuo pats gali dalyvauti šiame procese, jei leidžia jo fizinė ir psichinė būklė. Tuomet senjoras nesijaučia atribotas, turi galimybę dalyvauti sprendimuose, rinktis, išsakyti savo lūkesčius.
5. Aptarkite tolesnį bendravimą
Svarbu akcentuoti, jog nežiūrint to, kad senjoras gyvens kitoje vietoje, jis vis tiek bus mylimas, juos bus rūpinamasi, jis bus lankomas bei tikrai dalyvaus šeimos gyvenime (žinos kas vyksta, kaip sekasi anūkams ir t.t.). Verta aptarti kaip dažnai jis matysis su artimaisiais. Žinojimas taip pat suteikia saugumo. Nemažiau svarbu pažadėjus tesėti savo žodį.
6. Atsivežkite asmeninių daiktų
Dar vienas dalykas, kuris gali padėti greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje - tai asmeniškai svarbūs daiktai. Gal tai knyga, rožinis, nuotraukos, gal mylima gėlė, radijo imtuvas ir pan. Svarbus ir artimas daiktas suteiks emocinio saugumo naujoje aplinkoje.
7. Bendraukite su darbuotojais
Jau atvykus į įstaigą, svarbu, kad artimieji pasidalintų su darbuotojais visa turima informacija apie senolį. Papasakokite apie jo įpročius, pomėgius, asmenines savybes ir t.t. Tai padės darbuotojams geriau suprasti klientą ir atliepti jo poreikius.
8. Stebėkite ko nori jūsų artimasis
Neretai artimieji tikisi, jog atvykę į globos įstaigą senjorai bus nuolat linksmi, aktyvūs, dalyvaus visuose užsiėmimuose, tačiau realybėje gali būti įvairiai. Svarbu atsižvelgti į senjoro fizinę, psichinę bei emocinę būklę, jo poreikius bei galimybes. Neretai galvojame, jog „žinome“, ko senjorui reikia, kas jam yra geriausia, ir bandydami tai įgyvendinti tik sukeliame jam bereikalingą stresą, įtampą, pyktį ar nerimą. Todėl svarbu būti empatiškam ir išgirsti senjorą, ko jis iš tiesų nori. Verta turėti omenyje tai, jog šiame amžiuje senjorų būklė yra kintanti – vieną dieną jaučiasi gerai, kitą jau gali būti silpna, o ką jau kalbėti apie neurodegeneracines ligas, kuomet progresuojant būklei stipriai sutrinka realybės suvokimas. Todėl svarbu realiai vertinti situaciją ir nesitikėti iš senjoro daugiau, nei jis gali. Taip pat svarbu pasitikėti personalu, kadangi darbuotojai turi galimybę nuolatos stebėti senjoro būklę, matyti jos pokyčius ir atitinkamai reaguoti.
Vyresniems žmonėms gyvenamosios vietos pasikeitimas yra didžiulis stresas, tačiau jei artimieji yra sąžiningi ir persikraustymas nėra lydimas melo, netikrų pažadų ir įvairių bandymų išpirkti savo kaltę, senjorų psichologinė adaptacija naujuose namuose praeina sklandžiau, lengviau ir greičiau.
Ko tikėtis toliau?
Vidutiniškai prireikia pusės metų, kol žmogus adaptuojasi. Žinoma, čia taip pat labai svarbios kiekvieno žmogaus patirtys, asmeninės savybės, sveikatos būklė, artimųjų palaikymas ir t.t. Daugelis senjorų, pradžioje matę vien trūkumus, ilgainiui atranda gyvenimo globos namuose privalumų: nuolatinė nepertraukiama priežiūra, bendraamžiai, namuose nuolat vykstantys renginiai, galimybė kas savaitę dalyvauti mišiose, pabūti lauke. Senjorai, gyvenę pvz. penktame daugiabučio aukšte ir neturėję jokių fizinių galimybių išvažiuoti į lauką, džiūgauja gyvendami senelių namuose ir galėdami palankiu oru mėgautis saulės voniomis.
Pagalba šeimai
Turbūt niekas taip gerai niekada nepasirūpins savo artimaisiais kaip šeima, tačiau diskutuojant apie vyresnių, sunkiai sergančių žmonių apgyvendinimą globos namuose, yra pamirštami tie, kurie prisiima atsakomybę globoti sergantį artimąjį namuose. Pamirštama, kokia tai sunki patirtis ir kiek pagalbos reikia patiems slaugantiesiems artimuosius. Pagalba turi apimti visus lygius – fizinį, psichologinį, medicininį, socialinį. Kad ir kaip bebūtų gaila, ne visada jos yra sulaukiama. Kitas ne mažiau svarbus momentas – ne visada jos yra ieškoma.
Svarbu patiems suprasti, jog slaugant artimąjį būti visų sričių specialistu yra neįmanoma. Būtina įvertinti savo galimybes, priimti savo ribotumą ir dėl to nesmerkti savęs, o kaip tik ieškoti pagalbos. Kitu atveju, kad ir geriausių paskatų vedini, artimieji gali patirti stresą, nuovargį, kas neigiamai atsiliepia paties slaugančiojo psichinei bei fizinei sveikatai.
Siekiant padėti brangiam žmogui, svarbu apsvarstyti įvairias galimybes, tačiau kad ir kaip bebūtų, vieno teisingiausio sprendimo nėra. Svarbu neatmesti varianto tinkamai jo neapsvarsčius, nepasvėrus visų pliusų ir minusų, ieškoti daugiau informacijos ir t.t., o nusprendus apgyvendinti artimąjį senjorų namuose, svarbu tam iš anksto ruoštis.
Straipsnį parengė Senjorų socialinės globos namų psichologės Jurgita Skiparienė ir Jurgita Bagdanavičiūtė
Daugiau apie Senjorų socialinės globos namuose teikiamas paslaugas skaitykite www.ssgn.lt
