Pavasaris – gamtos pabudimo metas, kai viskas vėl ima žydėti, oras prisipildo gaivos, o saulė šildo vis stipriau. Tačiau kai kuriems žmonėms ši nuostabi metų dalis tampa tikru išbandymu – vietoj mėgavimosi gamtos grožiu, jie kovoja su čiauduliu, akių ašarojimu ir nosies niežėjimu.

Sezoninė alergija, dar vadinama šienlige, yra viena iš dažniausiai pasitaikančių alerginių reakcijų, ypač ryškiai pasireiškianti pavasario sezono metu, tačiau ji – tik ledkalnio viršūnė. Alerginės reakcijos gali kilti dėl įvairių dirgiklių, tokių kaip maisto produktai, vabzdžių įgėlimai, gyvūnai, pelėsis, o kartais – net ir saulės spinduliai, ir jos gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. Nors dauguma alergijų sukelia tik lengvus nepatogumus, kai kurios iš jų gali išsivystyti į itin pavojingas gyvybei būkles ir sukelti anafilaksiją. Kaip atpažinti, kokie alergenai kelia pavojų būtent jums, ir ką daryti, kad alergija netaptų rimta grėsme sveikatai?

Alergija - kas tai?

Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į įprastai nekenksmingas medžiagas, vadinamas alergenais. Susidūręs su alergenu, organizmas jį klaidingai atpažįsta kaip grėsmę ir pradeda ginti save, išskirdamas histaminą bei kitas chemines medžiagas. Dėl to atsiranda įvairūs alergijos simptomai, tokie kaip sloga, čiaudulys, akių paraudimas, nosies ir akių niežėjimas, odos bėrimai ar net kvėpavimo sutrikimai.

Alergijas gali sukelti įvairūs veiksniai: maisto produktai, žiedadulkės, dulkių erkutės, gyvūnai, pelėsis, vabzdžiai (jų įkandimai) ar net kai kurios cheminės medžiagos. Reakcijos stiprumas gali skirtis – nuo lengvo diskomforto iki pavojingų anafilaksinių reakcijų.

Norint nustatyti alergenus ir tinkamai suvaldyti simptomus atliekami alergijos tyrimai, leidžiantys tiksliai identifikuoti dirgiklius ir pasirinkti tinkamiausią gydymo bei prevencijos metodą.

Alergijos tyrimai

Alergijos tyrimai – tai svarbūs diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti, kurios medžiagos sukelia alergines reakcijas organizme ir kokių priemonių reikėtų imtis siekiant išvengti nemalonių simptomų. Kadangi alergijos simptomai dažnai būna panašūs į kitų ligų požymius, tiksli diagnozė yra itin svarbi norint skirti tinkamą gydymą ar prevencines priemones.

Yra keli tipai alergijos tyrimų:

• Alergijos tyrimas ALEX - tai itin išsamus kraujo tyrimas, kuris nustato įsijautrinimą net 295 alergenams bei padeda tiksliai diagnozuoti alergijas.
• Odos dūrio testas (prick testas) – šiuo metodu nedidelis kiekis alergenų ekstraktų užlašinamas ant odos (dilbio arba nugaros), po ko duriama speciali (maža, beveik nejuntama) adata. Jei dūrio vietoje atsiranda paraudimas ar patinimas, testas laikomas teigiamu.
• Odos lopo testas (epikutaninis testas) – skirtas nustatyti kontaktinę alergiją. Ant odos, viršutinėje nugaros dalyje, uždedami specialūs pleistrai su alergenais ir paliekami 48 valandoms, kad būtų įvertinta odos reakcija.
• Kraujo tyrimas (specifinių IgE antikūnų nustatymas) – atliekamas, kai odos testai negalimi arba nepatikimi, pavyzdžiui, jei pacientas vartoja antihistamininius vaistus ar turi odos ligų. Šis tyrimas leidžia nustatyti, ar kraujyje yra padidėjęs imunoglobulino E (IgE) kiekis tam tikriems alergenams.
• Provokaciniai testai – atliekami griežtai prižiūrint gydytojui, kai pacientas tiesiogiai susiduria su įtariamu alergenu (per maistą, inhaliaciją ar odą), kad būtų patvirtinta alerginė reakcija. Šis metodas naudojamas, kai kiti testai nepateikia aiškių rezultatų, tačiau yra jaučiama ar matoma ryški alerginė reakcija.

Laiku atlikti alergijos tyrimai leidžia ne tik patvirtinti ar paneigti alergiją tam tikroms medžiagoms, bet ir padeda išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip anafilaksinė reakcija, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Be to, žinant tikslius alergijos sukėlėjus, galima lengviau ją kontroliuoti. Todėl, jei dažnai vargina alergijos simptomai ar įtariama alerginė reakcija į maistą, žiedadulkes, dulkių erkutes ar kitas medžiagas, reikia kreiptis į gydytoją alergologą ar klinikinį imunologą ir atlikti alergijos tyrimus, kurie padės išsiaiškinti tikrąsias problemos priežastis ir rasti efektyviausius sprendimus.

Kada reikėtų atlikti alergijos tyrimus?

• Ilgai trunkanti arba sezoninė sloga.
• Nuolat užsikimšusi nosis.
• Dažnas ir nekontroliuojamas čiaudulys.
• Niežtinčios, sudirgusios ir ašarojančios akys.
• Staigūs kosulio ar dusulio priepuoliai.
• Burnos perštėjimas ar tinimas po tam tikrų produktų vartojimo.
• Alerginis bėrimas: egzema, dermatitas, dilgėlinė.
• Švokštimas ir apsunkęs kvėpavimas.
• Neaiškios kilmės virškinimo problemos.
• Jei yra buvusios ankstesnės pavojingos alerginės reakcijos (anafilaksija).
• Įtariant, kad yra alergija tam tikriems maisto produktams, žiedadulkėms, dulkių erkutėms ar gyvūnams.
• Kai alergijos tikimybę nustato ar įtaria specialistas – gydytojas alergologas arba imunologas.

ALEX alergijos tyrimas

Atliekamas ALEX alergijos kraujo tyrimas, leidžiantis nustatyti įsijautrinimą net 295 skirtingiems alergenams, įskaitant tiek įprastus alergenų ekstraktus, tiek specifinius molekulinius alergenus. Šis metodas remiasi nanotechnologijomis, todėl analizei pakanka labai nedidelio kraujo kiekio, o rezultatai suteikia išsamų alergijos profilį. Tyrimas padeda išsiaiškinti, ar simptomai, tokie kaip lėtinis nosies užgulimas, ašarojančios akys, pasikartojantis kosulys, odos bėrimai ar net virškinimo sutrikimai, yra susiję su alergija.

ALEX tyrimui nereikia specialaus pasiruošimo – jis gali būti atliekamas bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo mitybos ar vartojamų vaistų. Tyrimui tinkamas tiek veninis, tiek kapiliarinis kraujas, todėl jis yra saugus ir patogus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Jei įtariate alergiją žiedadulkėms, maistui, dulkių erkutėms ar gyvūnams, šis išsamus tyrimas padės tiksliai nustatyti alergenus ir priimti tinkamus sprendimus dėl gydymo bei gyvenimo būdo pokyčių.

Pagrindiniai alergijų tipai

Alergija maistui
Alergija maistui pasireiškia, kai organizmas neigiamai reaguoja į tam tikrus maisto produktus, dažniausiai tai būna riešutai, pienas, citrusiniai vaisiai, kiaušiniai ar žuvis. Alerginiai simptomai tiek kūdikiams, vaikams, tiek suaugusiems gali apimti odos bėrimus (pvz.: egzema ar dilgėlinė) virškinimo sutrikimus (pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas), kosulį ar dusulį. Alergija maistui dažnai painiojama su maisto netoleravimu, nes abi būklės gali sukelti panašius simptomus, tokius kaip virškinimo sutrikimai ar odos reakcijos. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad alergija yra imuninės sistemos atsakas į tam tikrą medžiagą ir gali sukelti pavojingas reakcijas, įskaitant anafilaksiją. Tuo tarpu maisto netoleravimas nesusijęs su imuninėmis reakcijomis, vystosi palaipsniui ir dažniausiai pasireiškia lengvesniais virškinimo sutrikimais.

Pavasarinė alergija
Pavasarinė alergija yra sezoninė alerginė reakcija, kuri dažniausiai pasireiškia pavasarį, kai žydinčios augalų žiedadulkės patenka į aplinką. Ši alergija yra viena iš dažniausių ir susijusi su alerginiu rinitu, dar vadinamu šienlige. Alerginis rinitas yra imuninės sistemos reakcija į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, kai jie dirgina nosies gleivinę ir sukelia būdingus simptomus, tokius kaip: nosies užgulimas, niežėjimas, čiaudulys, akių ašarojimas ir paraudimas, gerklės dirginimas ir kosulys.

Alergija dulkėms
Alergija dulkėms – tai alerginė reakcija į mikroskopines daleles, esančias namų dulkėse, dažniausiai į namų dulkių erkutes, kurios gyvena ir dauginasi drėgnose ir šiltose vietose, pavyzdžiui, čiužiniuose, pagalvėse, kilimuose ir kitose minkštose apmušalų medžiagose. Šios erkutės minta negyvos odos ląstelėmis, ir jų išmatos, kartu su kitomis dulkių dalelėmis, gali tapti alergenais, sukeliančiais imuninės sistemos reakciją. Alergija dulkėms gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant: nuolatinį čiaudulį, nosies užgulimą, akių paraudimą, ašarojimą, kosulį, dusulį, bėrimus ant odos. Simptomai įprastai pasireiškia arba stiprėja, kai žmogus būna uždarose patalpose, ypač tose, kuriose yra daug dulkių (pvz.: miegamieji).

Alergija saulei
Alergija saulei – tai odos reakcija, kuri atsiranda dėl pernelyg didelio saulės spindulių poveikio. Ši alergija, dar žinoma kaip fotodermatitas, pasireiškia, kai imuninė sistema klaidingai reaguoja į saulės šviesą, dažniausiai UV spindulius. Nors saulė yra svarbi mūsų sveikatai, suteikianti vitaminą D ir gerinanti nuotaiką, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti neigiamų reakcijų. Alergijos saulei simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo žmogaus odos jautrumo. Pagrindiniai simptomai yra: odos paraudimas, niežėjimas, išbėrimas ar pūslelės, dažniausiai atsirandančios ten, kur oda buvo tiesiogiai veikiama saulės (veidas, rankos, kaklas). Taip pat, saulės paveikta oda gali stipriai išsausėti arba patinti. Gydant alergiją saulei, labai svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, dėvint labiau kūną dengiančius drabužius, ir naudoti apsaugą nuo saulės su aukštu SPF.

Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginis kontaktinis dermatitas yra odos uždegimas, kurį sukelia tiesioginis kontaktas su alergenu. Dažniausi alergenai, sukeliantys alerginį kontaktinį dermatitą, yra metalai, tokie kaip nikelis (dažnai randamas juvelyriniuose dirbiniuose, laikrodžiuose, užtrauktukuose), lateksas (esantis medicininėse pirštinėse, maisto apdorojimo priemonėse, vaikų čiulptukuose, prezervatyvuose), chemikalai arba valymo priemonės, augalai. Kontaktas su šiais alergenais gali sukelti bėrimus ant odos bei niežėjimą.

Svarbu. Kontaktinio dermatito negalime patvirtinti atliekant kraujo tyrimus, kadangi tai yra IV (lėtojo) tipo alerginė reakcija, kuri priklauso nuo T limfocitų aktyvacijos, o ne nuo IgE antikūnų. Todėl norint patvirtinti šio tipo alergiją, reikia atlikti odos lopo testus.

Taip pat ir alergijos saulės spinduliams iš kraujo ištirti negalima. Dažniausiai diagnozuojama kliniškai.

Alergija gyvūnams

Alergija gyvūnams – tai organizmo imuninės sistemos reakcija į tam tikrus baltymus, esančius gyvūnų pleiskanose (negyvos odos ląstelėse), seilėse, šlapime ar plaukuose. Dažniausiai žmonės yra alergiški naminiams gyvūnams - katėms ir šunims, tačiau alergiją gali sukelti ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, triušiai, jūrų kiaulytės, arkliai ar paukščiai. Būnant šalia gyvūnų arba patalpoje, kurioje jie neseniai buvo, alergija gali pasireikšti įprastais simptomais, taip pat gali atsirasti bėrimas gyvūnui palaižius ar palietus odą.

Alergija vabzdžių įkandimams

Alergija vabzdžių įkandimams – atsiranda, kai organizmas atpažįsta vabzdžio išskirtas medžiagas, po įkandimo, (tokias kaip nuodai ar seilės) kaip pavojingas ir sukelia alerginį atsaką. Dažniausiai šią alergiją sukelia vabzdžiai, tokie kaip: bitės, vapsvos, širšės, uodai, skruzdėlės. Įkandimo vietoje, esant alergijai, atsiranda paraudimas, patinimas bei niežulys, lydimas skausmo. Kai kuriais atvejais reakcija gali būti stipresnė ir išplisti į kitas kūno dalis.

Alergija pelėsiui

Pelėsis – tylusis namų priešas, kuris kenkia net ir tiems, kurie nėra jam alergiški. Drėgname ore plintančios mikroskopinės pelėsių sporos patenka į kvėpavimo takus ir gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Tačiau alergiškiems žmonėms ši problema tampa dar sudėtingesnė. Pagrindiniai alergijos pelėsiui simptomai – nuolatinė sloga, užgulta nosis, čiaudulys, kosulys, kvėpavimo sunkumai ir dusulys, kurie ypač sustiprėja drėgnose patalpose, tokiose kaip vonios kambariai ar rūsiai, nes tai yra palankiausia terpė pelėsiui plisti. Geriausias būdas apsisaugoti – neleisti jam įsitvirtinti aplinkoje, naudojant oro filtrus, drėgmės surinkėjus ir reguliariai valant problemines zonas – vonios kambarius, rūsį bei palėpę.

Kaip gydyti alergiją?

Alergijos gydymas priklauso nuo alergeno tipo ir simptomų sunkumo. Pirmas žingsnis – atlikti alergijos tyrimus, siekiant tiksliai nustatyti, kas sukelia alergines reakcijas. Nustačius alergeną, būtina jo vengti ir pradėti gydymą. Alergijos gydymas turi būti pritaikytas individualiai, vadovaujantis sveikatos specialisto, gydytojo alergologo ar klinikinio imunologo nurodymais. Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT), dar vadinama alergenų imunoterapija, yra vienas iš efektyviausių ilgalaikių alergijos gydymo būdų, kurį pripažįsta alergologijos asociacijos visame pasaulyje. Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT) - tai ilgalaikis alergijos gydymo metodas, kuris mažina organizmo jautrumą alergenams ir gali pakeisti ligos eigą. Gydymo metu pacientui skiriamos palaipsniui didinamos alergeno dozės, kad imuninė sistema priprastų ir sumažintų alerginę reakciją.

Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.

Šaltinis: P9 klinika