Pagal temą

Grožis ir sveikatingumasGrožio salonų, SPA įrangaGrožis ir sveikataOdos grožis ir sveikataKosmetikaSPA paslaugosSportas ir sveikataSveikas maistasKita su medicina susijusi veiklaFondai, organizacijosMokslo, mokymo įstaigosMama ir vaikasMedicininiai tyrimaiDiagnostikaMedicininiai tyrimaiMedicinos įranga, medžiagosDezinfekcijos priemonės ir įrangaHigiena ir sveikataKlausa, otorinolaringologijaČiužiniaiApranga ir avalynė medikamsMedicinos įranga ir priemonėsNeįgaliųjų, reabilitacinė, slaugos įrangaOdontologijos įranga ir medžiagosAkiniai, lęšiaiOdontologijaDantų implantacija, protezavimasDantų protezų gamybaOdontologijos įranga ir medžiagosOdontologijaOrtodontijaVaikų odontologijaOptika, akių gydytojaiAkių sveikataAkiniai, lęšiaiPrivačios gydymo įstaigosPodologijaMoters sveikataAlergijaAusų, nosies, gerklės ligosChirurgijaDantų implantacija, protezavimasDantų protezų gamybaDermatovenerologijaOdos grožis ir sveikataSveika mitybaEndokrinologiaEstetinė medicinaVirškinimo ligosGenetikai, konsultacijos ir tyrimaiGeriatrai, gerontologaiUžkrečiamosios ligos, profilaktikaDiagnostikaŠirdies ligosKosmetinė dermatologijaKraujagyslių chirurgijaLazerinė medicinaLogopedaiMoters sveikataManualinė terapija, osteopataiMasažaiMedicininiai tyrimaiApie sveikatąNeurologijaNeurochirurgijaOdontologijaAkių sveikataOnkologijaOrtopedijaPlastinė chirurgijaAktualijosProktologijaProfilaktiniai sveikatos patikrinimaiPsichologijaPlaučių ligosReumatologijaReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSkiepaiSlauga, ligonių priežiūraŠeimos gydytojaiPriklausomybių gydymasVyro sveikataVaikų sveikataVaikų odontologijaVidaus ligų gydytojai, terapeutaiVaistinės, farmacijos įmonėsMaisto papildai, vitaminaiVaistai, farmacijaVaistažolės - sveikatai iš gamtosVaistai, farmacijaViešosios gydymo įstaigosAmbulatorijos, medicinos punktaiSlauga ir globaGreitoji medicinos pagalbaLigonių kasosLigoninės, klinikosPoliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centraiReabilitacija, sanatorinis gydymasSkausmo medicinaSlauga, ligonių priežiūraSocialinės paslaugos

Sėdėjimas žudo. Kaip gelbėtis?

2017 m. sausio 24 d.

Sėdime beveik pusę paros

„Kėdė – nevykęs civilizacijos išradimas“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė. Mokslininkai antropologai, tiriantys žmonių, kaip biologinių būtybių, kilmę ir raidą, sako, kad evoliuciniu požiūriu geriausia mums būtų stovėti, vaikščioti, bėgioti arba gulėti. Sėdėjimas – viena pačių blogiausių, nenatūralių  žmogaus kūno padėčių.

Tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių sėdi 10 ar daugiau valandų per parą. Įstaigų darbuotojai kartais nepakyla nuo kėdės net papietauti. Negana to, parėję namo aštuoni iš dešimties vakarus leidžia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio.

Mokslininkai įspėja, kad net jei žmogus reguliariai sportuoja, ilgas sėdėjimas labai kenkia sveikatai. Svarbiausia, kiek valandų sėdima.

Gresia ne tik hemorojus, bet ir nevaisingumas

Gydytoja V. Kirtiklienė primena, kad būtent ilgas kasdienis sėdėjimas lemia daugelį ligų, kurių galėtume išvengti dažniau pakildami nuo kėdės.

Apie 65 proc. lietuvių tam tikrais gyvenimo periodais susiduria su nugaros skausmais. Pagrindinė to priežastis – sėdimas darbas. Ilgai sėdint, nugaros raumenys įsitempia ir pavargsta, praranda tonusą, raiščiai persitempia. Taip formuojasi netaisyklinga laikysena, gali iškrypti stuburas. Be to, formuojasi stuburo sąnarių pakitimai ir diskų išvaržos.

Ilgas sėdėjimas turi įtakos ir vidaus organams (plaučiams, skrandžiui ir kt.). Jie spaudžiami, keičiasi jų natūrali padėtis, sutrinka kraujotaka ir veikla.

Ilgai sėdint, vystosi  hemorojus – išangės ir tiesiosios žarnos venų mazginis išsiplėtimas.

Nuolat sėdint, sulėtėja kraujo tėkmė mažajame dubenyje. Dėl to išsiplečia vyrų sėklidžių venos, o veninio kraujo sąstovis ima šildyti sėklides. Kad gerai funkcionuotų, jų temperatūra turi būti 2–4 °C žemesnė nei kūno. Sušildytose sėklidėse blogėja spermos kokybė, galinti lemti vyrų  nevaisingumą.

Žaloja viską – nuo kojų iki galvos

Mokslininkai teigia, kad sėdint 90 minučių, kraujotaka kojose sulėtėja 50 proc., todėl kyla trombų susiformavimo grėsmė.

Ekspertų duomenimis, ilgas sėdėjimas dukart padidina trombų susiformavimo kraujagyslėse riziką, didėja gaubtinės žarnos, gimdos, kiaušidžių ir krūties vėžio rizika.

Biure dirbantys žmonės itin dažnai kenčia dėl riešo kanalo sindromo, kurį sukelia pasikartojantys mažos amplitudės judesiai, atliekami dirbant su pele ar klaviatūra, nejudrumas ir dažnai blogai pritaikyta darbo vieta.

Ilgiau sėdintis žmogus patiria su kūno padėtimi susijusį krūvį, kuriam pakelti reikia ne raumenų darbo, o tik fizinės įtampos. Į susitraukusius nejudančius raumenis ir audinius patenka mažiau kraujo ir deguonies, todėl pavargstama daug greičiau nei dirbant fizinį darbą. Apima  mieguistumas dieną, prastėja nuotaika. Naktį ima kankinti nemiga, galvos skausmai, gali prasidėti depresija.

Sėdint vidutiniškai po 42 valandas per savaitę, yra 31 proc. didesnė rizika išsivystyti depresijai ir psichikos ligoms. Tai vyksta ir todėl, kad, esant stresinėms situacijoms, mūsų kūnas užprogramuotas judėti, o darbo vietoje tai dažniausiai neįmanoma. Nejudant streso hormonai nesuskaidomi, jie kaupiasi ir pamažu žaloja žmogaus psichiką.

Ilgiau sėdėsi – anksčiau mirsi

Nuolatinis sėdėjimas gali tapti širdies kraujagyslių sistemos, cukrinio diabeto, nutukimo, celiulito, osteoporozės ir kitų ligų priežastimi.

Ką jau kalbėti apie nutukimą. Lietuvoje nuo 1994 m. vyrų, turinčių antsvorio, padaugėjo nuo 47 iki 60 proc., nutukusių – nuo 10 proc. iki 19 proc. Damų reikalai dar prastesni. Kas antra moteris mūsų šalyje turi antsvorio, kas penkta – nutukusi.

Sėdint riebalų ląstelės patiria didelę apkrovą ir ima daugintis dvigubai sparčiau, o  nuolatinis sėdėjimas skatina jas gamintis būtent apatinėje kūno dalyje. Taigi sėdimas gyvenimo būdas lemia riebalų kaupimąsi sėdmenų, šlaunų ir pilvo srityse.

Kūno  masei padidėjus 20 proc., mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 18–20 proc., nuo insulto – net 21–25 proc.  

Tyrimais patvirtinta, kad žmonių, kurie daugiausia laiko praleidžia sėdėdami, gyvenimo trukmės vidurkis gerokai mažesnis, didesnė ankstyvos mirties rizika.

Kaip gelbėtis? Iš pradžių teks matuoti

Jei tenka sėdėti 8 darbo valandas, reikėtų įvertinti savo darbo vietą ir tai, kaip sėdite.

Jūsų darbo stalo aukštis turėtų būti apie 70–75 cm, patogiausia žiūrėti į monitorių, kai jis yra šiek tiek žemiau akių lygio (15–200, matuojant kampą tarp akių lygio ir monitoriaus centro) ir 50–70 cm atstumu nuo akių, o klaviatūra – alkūnės lygyje.

Turite sėdėti taip, kad atstumas nuo stalo krašto iki kūno būtų ≥ 5 cm. Sulenktos stačiu kampu rankos turi laisvai gulėti ant stalo arba kėdės porankių. Neturite kelti pečių.

Būtina išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną – sėdėdami ir galvą laikydami tiesiai, apatinę nugaros dalį turėtumėte gaubti šiek tiek į vidų (atramai galima naudoti, pvz., pagalvėlę), šlaunys ir blauzdos turi sudaryti statų kampą, o padais tvirtai remtis į grindis. Geriausia sėdėti visiškai atsirėmus į kėdės atramą.

Kėdės sėdynė turėtų užsifiksuoti tokioje padėtyje, kad tarp jos ir sulenktų kojų liktų 2–3 cm tarpelis. Tai suteiks maksimalią atramą ir nevaržys kojų kraujotakos. Rekomenduojama kėdės atrama, kurios aukštis 45–51 cm, mažiausias atlošo plotis – 36 cm.

Būtina nuolat kontroliuoti laikyseną – pečiai turi būti nuleisti, sprando raumenys atpalaiduoti, o galva laikoma tiesiai.

Jei yra galimybė, būtina nuolat keisti pozą. Yra stalų, reguliuojamų pagal darbuotojo ūgį. Tuomet galima dirbti tiek sėdint, tiek stovint.

Vaikščioti – kiekviena proga

Dirbant sėdimą darbą, būtina daryti pertraukas – po 50 min. darbo 5–10 min. pailsėti, pajudėti: pasirąžyti, pagniaužyti kumščius ar guminį rutuliuką, atlikti kaklo, nugaros, kojų raumenų, sėdmenų, rankų tempimo pratimus.

Nauji straipsniai

  • Rekomendacijos COVID-19 sukelto streso valdymui

    COVID-19 protrūkio sukeltas stresas COVID-19 arba korona viruso sukelta pandemija gali paveikti kiekvieną iš mūsų, sukeldama nerimą ir sukurdama daugiau streso mūsų kasdienybėje. Nerimauti galime tiek dėl savo ar artimųjų sveikatos ir tikimybės užsikrėsti, tiek dėl socialinių ir ekonominių pasekmių, kurias sukels pandemija. Kadangi nežinomybėje jaučiamės negalintys planuoti ir...
  • Odoje atsispindi organizmo rūgštingumas

    "Ko toks rūgštus tavo veidas?" Esatę girdėję tokį posakį savo adresu? Leiskite atspėsiu, tuo metu išgyvenote ne pačius geriausius savo laikus - stresavote. Kad stresas kenkia žinome visi, bet taip pat žinome, kad jis ir padeda. Apie tai išsamiai ir aiškiai pasakoja Laura Rimkutė (https://www.rimkute.lt/). Stresas - juk tai pagrindinė varomoji jėga iš tos vietos, kurioje dabar...
  • Šlapimo nelaikymas. Kuo gali padėti reabilitacijos priemonės?

    LSMUL Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lina Bykovienė daugiau nei dešimtmetį domisi šlapinimosi sutrikimais ir būdais padėti šiuos sutrikimus turintiems žmonėms. Prieš du metus ji apgynė disertaciją apie reabilitacijos priemonių efektyvumą moterims, sergančioms dirgliąja šlapimo pūsle. Specialistė sako, kad...
  • Gravitacija kosmetologijos kabinete

    Į kosmetologijos kabinetą nevisuomet keliai atveda dėl neišsprendžiamų ir kankinamų odos problemų. Atvykstama tiesiog pasilepinti, atsipalaiduoti, pasimėgauti bei pailsėti. Imperatoriškas KOBIDO masažas, limfodrenažas bei klasikinis veido masažas puikiausiai bei efektyviausiai pasitarnauja šiuo atveju, kadangi nereikalauja ilgo laiko tarpo (atraumatinis veido valymas gali užtrūkti apie...
  • Visa informacija apie koronavirusą – vienoje vietoje

    Nuo šiol visą oficialią informaciją apie koronavirusą (COVID-19) ir karantiną, taip pat nurodymus ir rekomendacijas visiems gyvenimo atvejams galima rasti interneto svetainėje www.koronastop.lt. Tai vienintelis pagrindinis interneto adresas, kurį reikia įsiminti, kad nebūtumėte suklaidinti melagingų naujienų skleidėjų ar internetinių sukčių. „Labai svarbu visiems suprasti, kad...
  • Kaip prižiūrėti dantis ir dantenas?

    Dantų ėduonis yra infekcinė liga, kurią sukelia burnoje esančios bakterijos. „Pikčiausia“ iš jų – Streptococcus mutants. Valgant į burną patekusius angliavandenius burnos bakterijos suskaido iki rūgščių, kurios ir pažeidžia danties audinius. Bakterijos gali sukelti ne tik ėduonį, bet ir dantenų susirgimus. Kad dantys negestų: Stenkitės kuo rečiau...
  • Odos paruošimas injekcijoms taikant limfodrenažą

    Jau minėjus esu, jog turiu nestandartinius darbo protokolus - pradžioje anamnezė, poto veido odos analizė, tuomet limfodrenažas ir tik tada prasideda procedūra. Viskas prasidėjo nuo 17 amžiuje italų gydytojo Gasparo Aseli (Gaspare Aselli), kuris audiniuose atrado tinklą, kuris pašalina nereikalingas medžiagas iš organizmo. Po kurio laiko, šios žinios buvo panaudotos masažo technikos...
  • Pauzė moters ritme

    Menopauzė apibrėžiama kaip menstruacinio periodo pabaiga. Procesas dažniausiai prasideda apie 45-50 gyvenimo metus, kai kiaušidės ima mažiau gaminti moteriškųjų hormonų - estrogenų. Pasireiškia šie simptomai: karščio pylimas; naktinis prakaitavimas; nemiga; makšties sausumas; koncentracijos stoka; antsvoris; depresija. Svarbu pastebėti, jog estrogenas...
  • Imuno TF papildai - imuniteto pergalė kovojant su virusais

    Žmogaus imuninė sistemą sudaryta iš specializuotų ląstelių, audinių bei molekulių, kurios yra kaip imuninio atsako tarpininkai ir skatina tiek atsparumą infekcijoms, tiek gina nuo audinių pažeidimo. Šia prasme imuninė sistema apsaugo kūną nuo: išorinių grėsmių , tokių kaip bakterijos, virusai, grybeliai ir kt. ir vidinių grėsmių- ląstelių mutacijų, kurios gali iššaukti vėžinius susirgimus....
  • Mėginius dėl koronaviruso infekcijos pradeda tirti ir privačios laboratorijos

    Koronavirusinei infekcijai (COVID-19) nustatyti reikalingi tyrimai nuo šiandien atliekami ir privačioje, Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Medicina practica“ laboratorijoje. Dar viena įmonė – „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ – baigia ruoštis startui ir jau rytoj taip pat pradės vykdyti tyrimus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros...
  • Chlorofilas – žaliasis augalų kraujas

    Apie labai reikalingas ir naudingas žmogaus organizmui chlorofilo savybes jau žinoma nuo senųjų civilizacijų klestėjimo laikų. Antikos graikai perdirbdavo žalius augalų lapus ir gauta substancija gydydavo žaizdas ir sumušimus, vartojo, kaip priemonę, lengvinančią kvėpavimą, naikinančią blogą kūno kvapą, taip pat esant virškinimo sutrikimams, nusilpus fiziškai. Šiandien moksliškai įrodyta,...
  • Kaip bendrauti su žmogumi, turinčiu klausos sutrikimą

    Deja, bet šiuo metu OPERA klausos centro pagalba žmonėms su sutrikusia klausa yra labai ribota. Savitarpio supratimas ir pagalba yra labai svarbi, tad atkreipiame dėmesį, kaip namuose reiktų bendrauti su neprigirdinčiais artimaisiais. Patarsime, ką reiktų daryti, kad pokalbis su neprigirdinčiu kolega ar artimu žmogumi būtų lengvas ir efektyvus abiem pusėms. Atminkite, kad žmogus su...
  • Seksologas: intymumas neturi būti gėda

    Kalbiname seksologą ir psichologą daktarą Gediminą Navaitį, kuris yra parašęs daugiau nei 30 knygų ir yra buvęs Seimo nariu. Papasakokite savo sąryšį su seksologija, ir kas jus pastumėjo gyvenime susidomėti šiuo mokslu, kaip toliau dėstėsi jūsų profesinis gyvenimas. Prof. Dr. Navaitis: Jūsų dėka galiu prisiminti savo profesinę praeitį ir pasakyti, kad virš 30 metų konsultuoju šeimas, kurios...
  • Kaip padėti savo vaikui išmokti mokytis?

    Vaikų akademinius gebėjimus ir potencialą paprastai esame įpratę vertinti pažymiais. Kai jie geri, kalbame apie mokinio perspektyvumą, kai prasti – bandome taisyti padėtį papildomomis darbo valandomis. Tačiau toks požiūris dažniausiai būna pernelyg siauras. Akademiniai rezultatai neturėtų būti painiojami su vaiko intelekto koeficientu t.y. gabumu. Daugeliu atvejų mokiniui visų pirma...
  • Daugėja psichologinės pagalbos galimybių visuomenei ir medikams

    Koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemijos metu prieinamą ir konfidencialią psichologinę pagalbą visuomenei aktyviau teiks psichikos sveikatos centrų psichologai ir emocinės paramos linijos. Taip pat startuoja medikams skirta savanoriška psichologinės pagalbos iniciatyva. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu,...